-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tokiu metu Socialinių reikalų skyriuje dirbantys specialistai visuomet turėdavę daugiau darbo, tačiau šiemet vos spėja suktis. Be išankstinės registracijos atėję panevėžiečiai dabar registruojami vizitui tik gruodžio mėnesiui.
Rašant šį straipsnį – trečiadienį – Socialinių reikalų skyriaus koridorius vakar buvo sausakimšas.
Eilėje laukiantys senjorai Laima ir Vytautas pasakojo kompensacijos atėję prašyti pirmą kartą. Apie tokią galimybę jie išgirdę per įvairias žiniasklaidos priemones. Tačiau pensininkų porai taip ir liko neaišku, ar jiems priklauso kompensacija ir kokia.
„Mus užregistravo tik gruodžio 23 dienai. Ko gero, kompensacijas gausime atgaline data. Bet net ir Savivaldybėje nesulaukėme atsakymo, kokia ta kompensacija mums priklausytų“, – pasakojo Laima.
Pasak moters, net ir keliomis dešimtimis sumažėjusi sąskaita už komunalines paslaugas būtų reikšminga.
Laima svarsto, kad jei ne taip drastiškai augančios kainos parduotuvėse, gal ir šįmet nebūtų drįsę prašyti valstybės pagalbos, tačiau dabar išgyventi vis sunkiau.
„Mes, pensininkai, esame priversti skaičiuoti pinigus. Nuėję į parduotuvę jau nebeleidžiame sau pirkti, ko norime, ieškome, kas pigiau, kam taikomos akcijos. Tikrai neleidžiame pinigų bet kam. Turime šiek tiek atsidėję ir juodai dienai, bet nesinorėtų, kad ta diena ateitų su didelėmis šildymo sąskaitomis“, – kalbėjo Laima.
Pernai Panevėžyje gaunančiųjų kompensacijas už šildymą gretos išaugo daugiau nei 1000, palyginti su 2020-aisiais. Šįmet laukiama dar didesnio šuolio. P. ŽIDONIO nuotr.
Kompensacijos į Savivaldybę atėjęs panevėžietis Vladas pasakojo esąs jau pensininkas, o žmona dar dirba įmonėje „Lietkabelis“.
Pagal savo pajamas jie galėtų tikėtis kompensacijos už šildymą, bet bėda, kad namuose registruotas niekur nedirbantis ir nesimokantis jau suaugęs sūnus.
„Gyvenu nuosavame name, namus šildomės gamtinėmis dujomis, o jų kaina labai išaugo, todėl ryžausi kreiptis kompensacijos. Eilės sulaukiau, bet nieko nepešiau. Pasirodo, tą paramą gauti ne taip paprasta. Specialistė paaiškino, kad negausime tol, kol sūnus neužsiregistruos bent Užimtumo tarnyboje“, – pasakojo senjoras.
Į panašią padėtį pasisakė patekusi ir panevėžietė Audronė. Viena dviejų kambarių bute nerenovuotame daugiabutyje gyvenanti moteris pasakojo pernai vien už šildymą, karštą vandenį ir gyvatuką mokėdavusi vidutiniškai po 50–60 eurų.
Jai, gaunančiai minimalią algą, tai yra nemaža suma. Moteris guodėsi, kad nemažą dalį atlyginimo tenka atseikėti ir vaistams. Į Socialinių reikalų skyrių ji atėjo tikėdamasi sulaukti valstybės pagalbos, tačiau paaiškėjo, kad jos negaus.
„Pagal gaunamas pajamas priklausytų, bet negausiu tik todėl, kad mano namuose registruota Vilniuje gyvenanti dukra. O ji neturi kur prisiregistruoti – prie Savivaldybės jau neberegistruoja, o nuomojamo buto savininkas irgi nesutinka to padaryti. Padėtis be išeities“, – atsiduso Audronė.
„Turiu kaimynę, kuri gauna pensijos daugiau kaip 400 eurų ir verkia, kad neišgyvena. Ką tada kalbėti man, negaunančiai nė 300?“
Panevėžietė
Kartu su sutuoktiniu į Socialinių reikalų skyrių atvykusi Rima atviravo, kad iki šiol versdavosi be valstybės skiriamų kompensacijų, nors pajamos nėra didelės. Jos vyras serga onkologine liga, tad gauna neįgalumo pašalpą, o pati dirba tik puse etato, atlyginimas nesiekia nė 300 eurų.
Visgi skųstis, kad nepragyvena – ne jų būdui.
„Mūsų žmonės gal daugiau dejuoja, kad sunku, nei taip yra iš tiesų. Turiu kaimynę, kuri gauna pensijos daugiau kaip 400 eurų ir verkia, kad neišgyvena. Ką tada kalbėti man, negaunančiai nė 300 eurų? Dabar, kai viskas taip brangsta, kompensacija būtų didelis palengvinimas“, – kalbėjo moteris.
Kaip verstis su tokiomis mažomis pajamomis, anot Audronės, jokios paslapties nėra.
Jie gyvena vieno kambario bute, kadangi namas renovuotas, net šalčiausiais mėnesiais nėra mokėję daugiau kaip 90 eurų už komunalines paslaugas. Parduotuvėje taip pat renkasi ne tai, ko norėtų, o ką įperka.
„Negeriame, nerūkome, tad būtiniausioms išlaidoms užtenka. Žinoma, skaičiuoti reikia. Jei matau, kad iki mėnesio galo neužteks pinigų, nieko nebeperku, valgome, kas dar yra šaldytuve ir virtuvės spintelėse. Gal ir norėčiau kartais pasilepinti, bet neperku nei rankinukų, nei batų po 200 eurų“, – taupymo paslaptis atskleidžia Rima.
Atėjusieji dėl kompensacijų šiuo metu dar tik registruojami į eilę, o šioji – sudaryta jau iki gruodžio pabaigos. P. ŽIDONIO nuotr.
Panevėžio savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Zita Ragėnienė patvirtino, kad panevėžiečių susidomėjimas galimybėmis gauti kompensacijas už šildymą ir karštą bei šaltą vandenį išties išaugęs.
Prašymus jas gauti skyrius pradės priimti nuo spalio mėnesio. Šiuo metu atvykusieji tik registruojami vizitams. O jų laikai sparčiai tirpsta – eilės susidariusios jau iki gruodžio pabaigos. Savivaldybėje svarstomi įvairūs sprendimai, kaip apdoroti tokį didžiulį skaičių išaugusių prašymų, tarp jų – ir skyriaus specialistų darbo laiko koregavimas.
„Susidomėjimas tikrai yra didesnis nei prieš pernykštį šildymo sezoną. Bet prašymų dar nepriimame, laukiame įstatymo patvirtinimo, kad kompensacijas galės gauti platesnis ratas žmonių ir užteks vieno prašymo visam šildymo sezonui, iki šiol tokius prašymus reikėjo pateikti kas tris mėnesius“, – pasakojo Z. Ragėnienė.
Prašymus kompensacijoms gauti galima teikti ne tik Socialinių reikalų skyriuje, bet ir internetu, svetainėje SPIS.
Pernai spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais Panevėžio savivaldybė sulaukė 5 919 prašymų dėl kompensacijų už šildymą ir vandenį. 2020 metais tokių prašymų buvo 4 579.
Ar žmogui priklauso kompensacija už šildymą ir vandenį, anot Z. Ragėnienės, nesunkiai galima susiskaičiuoti internetinėje svetainėje SPIS. Į skaičiuoklę suvedus savo gaunamas pajamas, buto dydį bei jame registruotų asmenų skaičių, iš karto bus parodyta, ar gyventojui priklauso valstybės parama.
„Jeigu pagal šią skaičiuoklę kompensacija už šildymą priklausytų, jau galima kreiptis ir į Socialinių reikalų skyrių. Prašymą galima pateikti gyvai skyriuje, bet jeigu žmonės naudojasi internetu, siūloma jį užpildyti per sistemą SPIS. Tikėtina, kad šiemet kompensacijų prašytojų skaičiai bus didesni, tad pildant prašymus per sistemą bus greičiau ir patogiau“, – pasakojo Z. Ragėnienė.
Pernai šildymo sezonas Panevėžio mieste pradėtas rugsėjo 27 dieną, Panevėžio rajone – rugsėjo 22-ąją.
Komentarai
-
- Skaitytojas
- 22:51 2022.09.24
-
- senolė
- 10:01 2022.09.25
Rodyti visus komentarus (2)Ar gali kas paprastai paaiškinti, iki kokio pajamų dydžio galima tikėtis šios kompensacijos (pvz., 41,22 m2 butas, 1 asmuo, pensininkas, bet dar truputį dirbantis). Suvedus duomenis į SPIS skaičiuoklę, ten pateikiami duomenys nesuprantami. Be to, dar daug žmonių, ypač vyresnio amžiaus, nesinaudoja internetu ir visą informaciją gauna iš TV. O ir iš ten – daug neaiškumų.
Man regis, kad daugiabučių namų bendr. vadovai per kelias dienas gali apeiti savo butus ir pasiūlyti kam ir kiek reikia kompensacijų, o privat namus aplankytu seniūnaičiai.Yra visos struktūros, tik panaudokim tikslui.