Dvynių miestai – neišaiškintas fenomenas

Dvynių miestai – neišaiškintas fenomenas

Nedidelis Bužimo miestelis, kuriame gyvena vos 20 tūkst. žmonių, iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiria iš kitų. Tačiau vietinis žurnalistas Nedzibas Vuceljis kviečia apsižvalgyti atidžiau – Bužimas yra mažiausiai dviejų šimtų dvynių porų gimtasis miestas.

Bužimas – iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriantis miestas, esantis Bosnijos ir Hercegovinos šiaurės vakaruose. Bužimo populiaciją sudaro apie 20 tūkstančių gyventojų, iš kurių daugiausia yra musulmonai bosniai.

Čia nėra jokių įspūdingų statinių, išskirtinio kraštovaizdžio ar gilios miesto istorijos, tačiau tai vis tiek yra viena labiausiai turistus dominančių vietų pasaulyje.

O turistai iš įvairiausių pasaulio kampelių čia suvažiuoja savo akimis pasižiūrėti paprasčiausių dvynių, kurių šiame mieste gimsta neįtikėtinai daug.

Dėl to, jog jau kelis šimtmečius čia masiškai ir nepaliaujamai gimsta dvyniai, miestas vietinės valdžios buvo pakrikštytas ir visame pasaulyje žinomas kaip Dvynių miestas.

Šiame santykinai nedideliame mieste yra užregistruota daugiau kaip 200 gimusių dvynių porų. Nors dėl Bužimo miestą nualinusio pilietinio karo ir jo metu sunaikintų registrų duomenų oficialios statistikos apie tikslų dvynių skaičių nėra, tačiau vaikštant po šį miestelį plika akimi galima pastebėti žymiai daugiau vienodų žmonių nei bet kur kitur. Iš tiesų pradinėse ir vidurinėse Bužimo mokyklose nėra klasių, kuriose nebūtų bent vienos poros dvynių.

Vietinės ligoninės gydytojai teigia, kad šiame mieste dvynukų įprastai laukiasi kas aštunta nėščioji. Medikai mano, kad dvyniai čia taip dažnai gimsta greičiausiai dėl kraujomaišos. Tačiau tikslūs tyrimai, paaiškinantys šį Bužimo dvynių fenomeną, nėra atlikti.

Bužimo pradinėse ir vidurinėse mokyklose nėra klasių, kuriose nebūtų bent vienos poros dvynių.

Vietiniai gyventojai teigia, kad beveik kiekvienos šeimos istorijoje buvo pasitaikęs dvynukų gimimo atvejis.

Prisimenu metus, kai beveik kiekvienoje klasėje būdavo po dvynių porelę, pasitaikydavo ir trynukų“, – pasakojo miesto savivaldybės Gimimo registracijos skyriuje dirbanti Zumreta Hodzic.

Žurnalistas N. Vuceljis, siekdamas sužinoti nors preliminarų dvynių skaičių jo gimtajame mieste, socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrė paskyrą pavadinimu „Bužimas – dvynių miestas“, kurioje užsiregistravo mažiausiai keli šimtai dvynių porų iš šio miesto.

Beje, N. Vuceljis neatsitiktinai ėmėsi tyrinėti Bužimo dvynių fenomeną. Jo paties atžalos, žinoma, dvynukai, gimė 1994 metais, o viena iš dukrų dabar taip pat laukiasi dvynių.

Dievo palaiminimas

Beje, panašus fenomenas fiksuojamas ir Igbo Oros mieste, Nigerijoje. Apsilankius šiame mieste, prašalaitis gali pamanyti, kad jam dvejinasi akyse. Miestas tituluojamas pasaulio dvynių sostine. Tai vieta, kur gimsta didžiausias skaičius dvynių pasaulyje.

Įdomus, bet mažai kam žinomas faktas, jog dvynių gimimas Vakarų Afrikoje yra maždaug keturis kartus didesnis, negu visur kitur.

Nigerijos pietvakariuose esantis miestas Igbo Ora – tikras dvynių gimimo centras. Netgi prie įvažiavimo į miestą visus sutinka lentelė su užrašu: „Jus sveikina pasaulinė dvynių sostinė“.

Kiekvienam tūkstančiui naujagimių čia gimsta penkiasdešimt porų dvynių. O prieš 35 metus šiame mieste gimdavo 58 poros dvynių tūkstančiui naujagimių.

Yra ir stebėtinų rekordų. Viena šio miesto gyventoja per savo visą gyvenimą pagimdė aštuonias poras dvynių!

Miestas, beje, nedidelis. 2017 metų duomenimis, jame gyvena maždaug 190 tūkstančių gyventojų.

Iki šiol nėra aišku, kodėl čia gimsta tiek daug dvynių. Daugelis nurodo, kad taip atsitinka dėl vietinio mėgstamo patiekalo amalos, pagaminto iš jamso ir maniokos miltų.

Igbo Oros mieste dvynių gimimas laikomas dangaus palaiminimu.

Pagal vieną iš teorijų, jamsas skatina gonadotropinų gamybą – tai biologiškai aktyvios medžiagos, stimuliuojančios lytinių liaukų funkciją.

Kai kas mano, kad visgi kalta genetika. Jei šeimoje gimė dvyniai, tai labai didelė tikimybė, kad ir kitose kartose įvyks tas pats.

Igbo Oros mieste dvynių gimimas laikomas dangaus palaiminimu. Todėl dauguma savo maldose prašo Dievo duoti jiems iškart du vaikelius.

Genetinės įdomybės

Dvyniai jau seniai žavi pasaulį ir net patenka į mitologiją ar religiją. Pavyzdžiui, neišskiriami dvyniai, vyriausiojo graikų Dievo Dzeuso meilės vaisius, Kastoras ir Poluksas, graikų mitologijoje ar epinių pasakojimų herojai didvyriai dvyniai šventoje senovės majų knygoje. Identiški dvyniai labai svarbūs mokslui, ypač tyrinėjant prigimtį ir auklėjimą. Kadangi jie genetiškai identiški, bet kokie juose matomi skirtumai gali padėti atskleisti, kokį poveikį aplinka daro asmenybei.

Dvynių būna įvairių: visiškai identiškų, mažiau panašių, o kartais net ir visai skirtingų. Tai turbūt žino visi, tačiau tikrai yra dalykų, kurių negirdėjote.

Dvyniai gali turėti skirtingus biologinius tėvus. Moteris dažniausiai į laisvę paleidžia vieną kiaušinėlį per mėnesį, tačiau gali pasitaikyti ir taip, kad jie būna du. Įmanoma, kad juos apvaisintų du skirtingi vyrai, tokiu atveju dvyniai, kartu augantys moters gimdoje, būtų dviejų skirtingų tėčių.

Beje, dvyniai gali būti skirtingų rasių atstovai. Jei tėvai yra skirtingų rasių, taip gali nutikti ir jų vaikams. Be abejo, tikimybė nėra didelė, tačiau genai gali išsidėlioti būtent taip, kad mažyliai gimtų visiškai skirtingų odos spalvų.

Stiprus ryšys

Įdomu, jog ilgus metus vykę tyrimai parodė, kad atsiskyrę dvyniai dažnai nugyvena labai panašius gyvenimus.

Kartais nutinka taip, jog dėl tam tikrų aplinkybių vos gimę dvynukai yra atskiriami vienas nuo kito. Nors jie ir nemato vienas kito visą gyvenimą, labai dažnai nutinka taip, kad kas nors jų gyvenimuose sutampa: kartais tai būna to paties vardo sutuoktinis, kartais – vaikas, o galbūt netgi tos pačios specialybės darbas.

Jeigu identiški dvyniai broliai veda identiškas dvynes seseris, jų vaikai įstatymiškai bus traktuojami kaip pusbroliai ir pusseserės, nors genų atžvilgiu jie – broliai ir seserys.

Jei identiški dvyniai broliai susilauks vaikų su identiškomis dvynėmis seserimis, vaikai turės visiškai vienodus genų rinkinius.

Bendrauja savaip

Dvyniai vienas prie kito prisiriša dar mamos pilve. Italų mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, jog dvyniai vienas kito siekia jau 14-ą nėštumo savaitę. Iki 18-os savaitės jie vienas kitą liečia jau dažniau nei patys save, o vėliau vaisiai ima kalbėtis ir gestais.

Tiesa, ir gimę dvynukai pasižymi unikaliu išskirtinumu – jie susikuria savo kalbą

Mokslininkų teigimu, apie 40 proc. dvynukų sukuria savo „kalbą“, kuri vadinama slaptąja arba privačiąja dvynių kalba.

Dvynukai, kaip ir visi kalbėti besimokantys vaikai, skleidžia įvairius garsus – guguoja, krykštauja, spygauja. Daug laiko dviese praleidžiantys vaikai vienas iš kito išmoksta šiuos garsus, juos naudoja įvairiose situacijose tarsi tikrą kalbą! Pastebima, kad su suaugusiais žmonėmis ar vyresniais vaikais dvynukai šios kalbos nenaudoja, ja kalba tik tarpusavyje.

Įdomu ir tai, kad slaptąją dvynių kalbą gali susikurti ne tik dvynukai, bet ir kiti maži, daug laiko dviese (ar mažoje grupėje, t. y. trise, keturiese) praleidžiantys vaikai.

Slaptoji kalba palaipsniui išnyksta, kai vaikai išmoksta kalbėti normaliai.

Žvilgtelėkite į bambą!

Dvyniai gali būti veidrodinis vienas kito atspindys. Maždaug ketvirtadalis dvynukų gimsta būdami visiškas kito atspindys. Pavyzdžiui, jei vienas – dešiniarankis, kitas bus kairiarankis. Kitas atvejis: jų apgamai vienas kitą atvaizduoja veidrodžio principu.

O štai vieta, į kurią žiūrint lengviausia atskirti identiškus dvynius – bamba!

Taip yra todėl, kad bambos išvaizdos nelemia genai. Tai paprasčiausias randas, kuris atsiranda pašalinant virkštelę. Tad jei kitą kartą nežinosite, kaip atskirti dvynius draugus, liepkite jiems parodyti pilvus. Tačiau net ir identiški dvyniai turi skirtingus pirštų atspaudus.

Nors identiški dvyniai ir turi tą patį DNR, jų pirštų atspaudai skiriasi todėl, kad jie susiformuoja vaisiams liečiant gimdos sienelę – būtent dėl to kiekvieno asmens pirštų atspaudai ir yra unikalūs.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų