-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Trakiškio ir aplinkinių kaimų gyventojai renka parašus, kad iki gyvenvietės, nuo miesto nutolusios vos per šešis kilometrus, būtų nutiestas dviračių takas.
Jau surinkta keli šimtai parašų – ne tik vietinių, bet ir į šį kraštą važinėjančių dirbti panevėžiečių. Ateinančią savaitę juos planuojama pateikti Panevėžio rajono savivaldybei.
Trakiškio gyventojų bendruomenės pirmininkės Jolantos Silgienės teigimu, dviračių takas reikalingas ne tik kaimo žmonėms. Nemažai miestiečių dirba Trakiškyje, prieš jį esančiame Kaimiškyje veikiančiose įmonėse, o dauguma trakiškiečių važinėja į darbą mieste.
„Važinėja žmonės dirbti iš miesto ar į jį ir girdime daug pageidavimų, kad galėtų tuos kelis kilometrus važiuoti paspirtukais, dviračiais, bet nėra tam sąlygų. Į kitas priemiestines Panevėžio rajono gyvenvietes veda dviračių takai, o iki Trakiškio nėra“, – sako J. Silgienė.
Dabar gana intensyvaus eismo keliu važiuoti dviračiu, paspirtuku ar kulniuoti pėsčiomis nėra saugu.
„Prašome ir prašome, kad paremontuotų, bet kol kas jokios reakcijos.“
A. Viržaitis
„Šiais laikais labai skatinama ekologija, taršos mažinimas. Daug kas važinėja dviračiais, populiarūs paspirtukai. Daug norinčiųjų saugiau, sveikiau važiuoti, pasportuoti. Labai tikimės, kad ir iki Trakiškio nuties dviračių taką“, – viliasi bendruomenės pirmininkė.
Anot jos, tokia infrastruktūra būtų ir savotiška išeitis pasiekti miestą, mat pandemijos metu liko nedaug į kaimus vežančių autobusų maršrutų. Pasak J. Silgienės, dviračių tako prašo ne tik jaunimas. Parašus deda ir vyresni gyventojai: jiems atsivertų galimybė daugiau pajudėti – nereikėtų bijoti, kad partrenks automobilis.
Apie Trakiškio ir jo apylinkių, netgi dalies miesto gyventojų norą iki šios gyvenvietės važinėti dviračių taku Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis teigė pirmą kartą išgirdęs. Administracijos vadovas parašus dedantiems žmonėms jokių vilčių nesuteikia. Anot jo, kelias, vedantis link Trakiškio, yra regioninis, tad jo savininkė ne Savivaldybė, o Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).
„Gavę prašymą, persiųsime kelio savininkui. Jie kažkada įtrauks į savo prioritetus, bet nežinau kada ir į kokius planus. Tas priklausys nuo finansavimo“, – teigė E. Lunskis.
Trakiškiečių ir aplinkinių kaimų gyventojų prašymą iki Trakiškio nutiesti dviračių taką palaiko ir į šį kraštą dirbti važinėjantys miestiečiai – bendruomenė surinkusi jau kelis šimtus parašų. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
Panevėžio rajono savivaldybė pernai į LAKD kreipėsi su prašymu remontuoti dviračių ir pėsčiųjų taką link Piniavos. Šis taip pat priklauso direkcijai. Deja, teigiamo atsakymo negauta.
Apie tako itin prastą būklę dar praėjusių metų pavasarį garsiai prabilo neįgalieji. Jie ėmėsi eksperimento – vežimėliais leidosi dviračių taku į Piniavą pagal magistralę Panevėžys–Pasvalys–Ryga. Tokia kelionė tikrai nebuvo lengva.
Gyventojų bendruomenės „Piniava“ pirmininkas Zigmantas Babilas sako, kad per metus niekas taip ir nepasikeitė. Anot jo, šiuo taku naudojasi daugelis – mokiniai keliauja į mokyklą, važiuojama į kolektyvinius sodus, miesto maudyklą.
„Piniavoje įgyvendintas didelis projektas, gyvenvietė puikiai sutvarkyta, tad judėjimas į Piniavą tikrai intensyvus“, – pastebi Z. Babilas.
Bendruomenė direkcijos prašė rekonstruoti dviračių tako dangą, įrengti apšvietimą.
„Atsakymas buvo neigiamas – nėra lėšų. Girdėjau, kad dėl to tako į direkciją kreipėsi ir rajono Savivaldybės administracija“, – sako bendruomenės pirmininkas.
Anot jo, dabar takas tragiškos būklės: danga nelygi, vietomis ją iškėlusios medžių šaknys, apstu duobių. Pirmininkas girdėjęs, kad ne vienas tokiame kelyje patyrė traumą.
„Važiuoja dviračiu patamsyje ir jeigu duobė – griūna. Skatinama važiuoti ekologišku transportu, bet sąlygos tam labai šiaip sau“, – paradoksą mato Z. Babilas.
Neįgalieji dar praėjusių metų pavasarį atliko eksperimentą ir parodė, kokios tragiškos būklės dviračių takas į Piniavą. Per metus situacija nepasikeitė. P. Židonio nuotr.
Ne ką mažiau populiarus dviračių takas nuo Panevėžio link Liūdynės kiek geresnės būklės. Pasak Velžio seniūno Andriaus Viržaičio, nuo miesto iki Velžio tako danga normali.
Tiesa, skundų sulaukiama ir dėl jo. Daugiausia – dėl nepakankamo nuvalymo žiemą. Šis dviračių takas, kaip ir kelias, taip pat priklauso ne Savivaldybei, o LAKD.
„Buvo gyventojų pamąstymų, kad reikėtų taką atnaujinti, bet šiais laikais iš direkcijos nieko per daug nesulauksi“, – atsidūsta seniūnas.
A. Viržaičio teigimu, kur kas prastesnis takas, einantis per Velžį link Keravos. Jo asfaltuota danga vietomis sutrupėjusi, o kur išklota plytelėmis – padėtis dar blogesnė.
„Prašome ir prašome, kad paremontuotų, bet kol kas jokios reakcijos. Jie savo tvarkas turi, savo sąrašus, savo eiles“, – sako A. Viržaitis.
Seniūnas neslepia pasigendantis ir didesnės takų priežiūros žiemą.
„Žiemą aš pats dažniau nuvalau negu kelininkai, kad žmonėms būtų patogu“, – pasakoja A. Viržaitis.
Dalis dviračių ir pėsčiųjų takų į priemiesčio gyvenvietes jungiasi su miestu. Panevėžio ribose dviračių ir pėsčiųjų takus remontuoja Savivaldybė. Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Dariaus Linkono teigimu, šįmet bus skelbiamas konkursas tvarkyti Smėlynės gatvę kartu su pėsčiųjų ir dviračių taku nuo Šiaurinės gatvės iki miesto ribos. Vėliau laukia kitas Smėlynės gatvės rekonstrukcijos etapas, kuris, priklausomai nuo to, kaip seksis gauti finansavimą, planuojamas kitų metų pabaigoje. O pėsčiųjų ir dviračių tako ties Velžio keliu remonto projektas bus rengiamas kitais metais.
„Šiuo metu nė vienas senas takas neatitinka reikalavimų nei dėl pločio, nei dėl nuolydžio ir pan.“, – sako D. Linkonas
Miesto Savivaldybė yra gavusi finansavimą sutvarkyti tokį seną taką link Berčiūnų.
Dviračių ir pėsčiųjų takas tiesiamas ir miesto ribose Tinklų gatvėje, vedančioje į priemiestinį Trakiškį. Šis takas – tik dalis numatyto didelio J. Biliūno, Elektronikos, Tinklų g. modernizavimo projekto.
Kelių direkcija naujus pėsčiųjų ir dviračių takus šalia valstybinės reikšmės kelių ties pagal Pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūros įrengimo prioritetinės eilės sudarymo metodiką. Vadovaujantis minėta metodika buvo sudaryta ir Kelių direkcijos direktoriaus įsakymu patvirtinta Pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūros gyvenvietėse įrengimo prioritetinė eilė. Į minėtą eilę buvo įtraukti valstybinės reikšmės kelių ruožai sutampantys su gyvenvietės teritorija. Dėl finansinių galimybių pirmiausia takai bus tiesiami gyvenvietėse. Šiuo metu skaičiuojamas poreikis naujų pėsčiųjų ir dviratininkų takų valstybinės reikšmės kelių tinkle per gyvenvietes siekia 1852 km.
Kelių direkcija, suprasdama pėsčiųjų ir dviračių takų plėtros poreikį ir už gyvenviečių ribų, bendradarbiaudama su Susisiekimo ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija, siekia parengti pėsčiųjų ir dviračių takų prie valstybinės ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūros plėtros iki 2035 m. planą. Rengiamu planu siekiama spręsti tokius uždavinius kaip vientiso pėsčiųjų ir dviračių takų tinklo formavimas, didesnio nuotolio ir patrauklaus pobūdžio susisiekimo dviračiais trasų formavimas ir atskirų trūkstamos infrastruktūros fragmentų eliminavimas greta esamų įrengtų pėsčiųjų ir dviračių takų. Atsižvelgiant į tai, pėsčiųjų ir dviračių takas šalia kelio Nr. 3006 Panevėžys–Pavašuokiai–Subačius nuo 0,39 iki 5,81 km (nuo Panevėžio iki Trakiškio gyvenvietės) bus įtrauktas į šį planą.
Informuojame, kad Kelių direkcija per 2020 m. įvertino visų prie valstybinės reikšmės kelių esančių pėsčiųjų ir dviračių takų būklę. Šiuo metu yra baigiama rengti tvarkytinų pėsčiųjų ir dviračių takų prioritetinė eilė, pagal Kelių direkcijos direktoriaus įsakymu patvirtintą Pėsčiųjų ir dviratininkų infrastruktūros rekonstravimo ir remonto prioritetinės eilės sudarymo metodiką. Sudarius prioritetinę eilę, bus tvarkomi visi Kelių direkcijos patikėjimo teise valdomi pėsčiųjų ir dviračių takai. Takas, esantis šalia valstybinės reikšmės magistralinio kelio A10 Panevėžys–Pasvalys–Ryga ruože nuo Panevėžio iki Piniavos bus įtrauktas į prioritetinę eilę. Tako rekonstravimo ar remonto terminai priklauso nuo skiriamų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų apimčių.
