P. Židonio nuotr.

Dviračių gatvės reikalingos ne Panevėžiui, o pajūriui

Dviračių gatvės reikalingos ne Panevėžiui, o pajūriui

Pirmąją vasaros dieną įsigaliojusi Kelių eismo taisyklių naujovė – dviračių gatvės – mūsų šalyje sparčiai kelio nesiskina.

Kol kas žinoma, kad po tokią gatvę, kur nelenkdami vienas kito gali važiuoti dviračiai, automobiliai, paspirtukai, įsisteigė tik sostinė ir pajūris.

Vien noro nepakanka

Vilniuje dviračių gatvė veda į Vingio parką, Smiltynėje – į Jūrų muziejų, Palangą jungia su Šventąja. O Panevėžyje kol kas tesigirdi pasvarstymai, kad dviračių gatvėmis galėtų tapti Nevėžio gatvė bei dalis Staniūnų ir Respublikos gatvių.

Bet tam, kad jos būtų tinkamai pertvarkytos, reikalingi skaičiavimai ir gal net studijos.

„Visų pirma turėtume gauti oficialų prašymą tų, kuriems atrodo, kad Panevėžiui reikalinga dviračių gatvė, – aiškina tvarką Savivaldybės administracijos direktorius, Eismo saugumo komisijos pirmininkas Tomas Jukna. – Kol kas mes, komisijos nariai, esame išklausę vien žodinę informaciją apie tai, kad dviratininkai jos norėtų.“

Būtų saugiau

Kuo greičiau įteisinti dviračių gatves Panevėžyje raginantis klubo „Dviračiai“, taip pat turinčio savo atstovą Eismo saugumo komisijoje, prezidentas, miesto Tarybos narys Rimantas Narkūnas tvirtina, jog jos mieste ne tik reikalingos – tiesiog būtinos.

„Pats gyvenu Rožyne, tad dviračiu pasiekti miesto centrą išklypusiais Smėlynės gatvės šaligatviais – be šansų, – dėsto R. Narkūnas. – Tenka važiuoti kitomis gatvėmis, o nė viena jų neturi šaligatvių. Na, bet ir taip saugus mano važiavimas dviračiu greitai baigiasi – vos tik kertu pėsčiųjų taką per geležinkelį ir privažiuoju itin judrią S. Kerbedžio gatvę.“

Dar nesaugiau, anot pašnekovo, važiuoti Smėlynės gatve už geležinkelio pervažos.

„Net neįsivaizduoju, koks architektas sugalvojo tokį šaligatvį už pervažos, kuriuo vos prasilenkia du pėstieji, – gūžčioja politikas. – O juk juo važiuoja ir dviratininkai, ir paspirtukininkai, ir tėvai vežimėliuose veža vaikus…“

Dviratininkai norėtų, kad dviračių gatve taptų Staniūnų gatvės dalis, o ja vykstant būtų saugu pasiekti miesto kapines. P. Židonio nuotr.

Mažiausiai trys

Pasak R. Narkūno, klubo nariai laukė, kada šalies Kelių eismo taisyklės įteisins dviračių gatves, o sulaukę visuotiniame susirinkime svarstė, kurioms Panevėžio gatvėms galėtų būti suteiktas toks statusas.

Galiausiai nutarta Savivaldybės eismo saugumo komisijai siūlyti, kad dviračių gatve taptų visa Nevėžio gatvė nuo pat S. Kerbedžio gatvės iki „Aukštaitijos“ sporto komplekso.

„Jos dalis nuo vadinamųjų sporto rūmų iki Marijonų gatvės paženklinta kaip gyvenamoji zona ir eismas joje ribojamas. Bet vairuotojai galbūt pamiršo šio ženklo reikšmę – greičio nemažina, tad važiuodamas dviračiu turiu sukti jiems iš kelio“, – kad ir čia nesaugu, teigia dviračių entuziastas.

Klubo „Dviračiai“ nariai taip pat pageidautų, kad dviratėms transporto priemonėms draugiška taptų dalis Staniūnų gatvės. Mišrus eismas vyktų ta jos dalimi, kuri driekiasi nuo Beržų gatvės iki Kristaus Karaliaus katedros kapinių.

„Šaligatviai ten gal net baisiausi – labiausiai išsiklaipę mieste. Važiuoti jais dviračiais neįmanoma“, – tikino R. Narkūnas.

Trečioji siūlymų sąraše – Respublikos gatvės dalis nuo Panevėžio kolegijos iki baigiamo statyti Stasio Eidrigevičiaus menų centro. Tokia ji turėtų tapti tuomet, kai bus atnaujinta.

R. Narkūnas sako, jog siūlomų dviračių gatvių sąrašas galėtų būti dar ilgesnis. Esą netrūksta norinčiųjų tokį statusą išrūpinti ir Žalgirio gatvei, nes ja nemažai žmonių dviračiais mina į Piniavos sodus. Tačiau neprašoma, nes tai būtų tik lėšų eikvojimas: artimiausiais metais baigus tvarkyti lygiagrečiai besidriekiančią Smėlynės gatvę, dviračių takas turėtų atsirasti joje.

Regi dirbtinumą

Miesto Savivaldybės Eismo saugumo komisijos narys, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas Virginijus Mačėnas laikosi kitokios nuomonės. Kad pertvarkyti Panevėžio gatves į dviračių nėra jokio reikalo.

„Suprantu pajūrio situaciją, kur jau seniai yra nutiestas takas, jungiantis Palangą su Šventąja. Prie to tako žmonės prisistatė vilų, prie kurių privažiuoti nėra kitų galimybių, nes automobilių eismas draudžiamas. Tad ten ir reikalinga dviračių gatvė. O pas mus, Panevėžyje, ji būtų kuriama dirbtinai“, – įsitikinęs V. Mačėnas.

Jau nekalbant apie tai, kad iki pradedant bet kurios gatvės pertvarkymą tektų atlikti nuodugnius skaičiavimus: kiek ja pravažiuoja dviračių, paspirtukų, kitų transporto priemonių. Tik tada, pasak biuro viršininko, taptų aišku, ar Panevėžiui iš viso reikia dviračių gatvės.

Kelių policijos biuro viršininko Virginijaus Mačėno teigimu, kurią nors Panevėžio gatvę pertvarkyti į dviračių gatvę būtų ne iš žmonių poreikių kilęs, o dirbtinis reikalas. P. Židonio nuotr.

Panevėžio autobusų parkui vadovaujantis Arnoldas Gražys prisipažįsta irgi turintis abejonių dėl tokios gatvės reikalingumo mieste.

Jo manymu, ir dviračių, ir keturračių transporto priemonių vairuotojams būtų patogiau, jei dviratininkai važiuotų jiems skirtais takais, o gatves paliktų automobilių eismui.

Net ir tuo atveju, jei ir vieni, ir kiti dviračių gatve važiuotų ne didesniu kaip 30 kilometrų per valandą greičiu, susidūrimo pavojus, A. Gražio įsitikinimu, vis tiek būtų didelis.

„Dviračių gatvė reikalautų aukštos ir vairavimo, ir bendravimo kultūros, ja važiuojant reikėtų ir pakantumo, ir kantrybės“, – sako Autobusų parko direktorius.

Pirmiausia pagalvotų apie pigesnį variantą

Savivaldybės administracijos vadovo T. Juknos teigimu, nuo to laiko, kai šalies Kelių eismo taisyklėse įteisinta dviračių gatvė, kreipimųsi į jo vadovaujamą Eismo saugumo komisiją, be klubo „Dviračiai“ atstovų žodžiu išsakyto noro, nebuvo.

„Kad būtų imtasi nagrinėti dviračių gatvės reikalingumo klausimą, reikėtų išsamios raštu išdėstytos dviratininkų pozicijos šiuo klausimu, – pataria direktorius. – Su ja susipažinę, mes, Eismo saugumo komisijos nariai, imtume aiškintis, ar tikrai reikalinga tokia gatvė, o gal vietose, kuriose dviratininkai norėtų dviračių gatvės, pakanka nutiesti ar sutvarkyti dviračių takus.“

Pasak T. Juknos, vietose, kur, nesant nei dviračių takų, nei šaligatvių, eismas nesaugus, paprastai statomas gyvenamosios zonos ženklas. Tad galbūt, užuot ėmusis kai kurių Panevėžio gatvių pertvarkymo, užtektų jas tiesiog naujai paženklinti.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų