P. Židonio nuotr.

Versle – dviprasmiškos nuotaikos

Vyriausybei paskelbus, kad imuniteto nuo COVID-19 neįgijusiųjų nuo rugsėjo vidurio laukia griežti suvaržymai, verslininkai tokius sprendimus įvertino nevienareikšmiškai.

Vieni įsitikinę, kad tokių drastiškų veiksmų derėjo jau seniai imtis, bet kiti suskubo situaciją išnaudoti savotiškai pasireklamuoti ir maištingai paskelbė kaip tik atversiantys glėbius neturintiems skiepo. O patys gyventojai suskubo į vakcinavimo centrus, kur vėl tįsta eilės.

Šiomis dienomis tikrą sprogimą sukėlė socialiniame tinkle šiauliečių „Gustuko picerija“, paskelbusi, kad joje galės lankytis nepasiskiepiję žmonės, tačiau priims ir pasiskiepijusius. Tiesa, tik tokiu atveju, kad neturės vieni kitiems pretenzijų.
„Mes, paprastų tėvų paprasti vaikai, pasiliekame galimybę išlikti Žmonėmis Visiems!“ – su patosu paskelbė picerija.
Toks jos žingsnis buvo įvertintas dešimtimis tūkstančių patiktukų, bet kartu sulaukė ir kaltinimų, kad įmonė nesuvokia situacijos.
Šios picerijos savininkas Mantas Zemeckas sako, kad galimybę taip elgtis įžvelgė dabartiniuose teisės aktuose. Anot jo, nesinori nusisukti nuo nemažos dalies visuomenės, neturinčios skiepo.
„Sutikime, kažkaip jau nebedraugaujame. Viskas kažkada baigsis, bet kaip mes toliau gyvensime kaip valstybė, neįsivaizduoju“, – sako verslininkas.
Šiauliečio teigimu, dabar kaimynai nebesisveikina su kaimynais, giminės su giminėmis, bet jo įmonėje visi draugauja.
„Mes, kaip įmonė, turime išgirsti žmones. Mano verslas yra mano darbuotojai. Jei neturėsiu tokio kolektyvo, neturėsiu verslo. Buvo karantinai, algų mažinimai, kolektyvas už mus stovėjo šimtu procentų. Negaliu pasakyti: atneškite pažymas, kad pasiskiepijote“, – teigia M. Zemeckas.
Galimybių paso jis neprašys ir iš klientų. Ar dėl to nesulauks baudų, kol kas nesvarsto. Verslininkas sako šiandien matantis galimybę taip daryti, o Vyriausybės grėsmingieji draudimai irgi dar neįsigalioję. Jei jie išties iš žodžių pavirs kūnu, picerijos savininkas tiesmukas – jo darbuotojams teliks papildyti valstybės išlaikytinių gretas.
„Užsidarysime kaip per karantiną, atleisime kokius 20 procentų darbuotojų, papildysime bedarbių armiją ir gaminsime maistą tik išsinešti. Mes tikrai nebūsime tie, kurie dalį klientų priims, o dalies – ne. Pasakyti draugams, klientams, kad jie nepageidaujami, nes nepasiskiepiję, neleidžia sąžinė ir žmogiškumas“, – teigia M. Zemeckas.
Pasak jo, jei tokie draudimai atsiras teisės aktuose, kiekvieną dieną kiekvienas žmogus laikys žmogiškumo egzaminą: vairuotojas turės spręsti, ar palikti stotelėje močiutę, neturinčią išmaniojo telefono ir galimybių paso, ar vežti, rizikuojant gauti baudą ar net prarasti darbą.

Taps prievaizdais

Vyriausybės nurodymus verslas vykdys, tačiau apie juos turi nevienareikšmišką nuomonę. Panevėžyje populiarios kavinės „Kavalierius“ direktorius Justinas Dalinda irgi mano, kad Vyriausybės planuojamos sankcijos neturintiesiems galimybių paso dar kartą kirs mokesčius mokančiam verslui, jau šiaip taip išgyvenusiam griežtąjį karantiną.
„Labai dviprasmiška situacija dėl galimybių paso neturinčių darbuotojų nušalinimo. Tai atsisuktų prieš mus pačius. Būtų dar mažesnis galinčių dirbti pasirinkimas, o mūsų sektoriuje ir taip trūksta darbuotojų“, – sako kavinės vadovas.
Verčiamas skirstyti klientus į turinčius galimybių pasą ir neskiepytus, nesitestuojančius, verslas, J. Dalindos nuomone, turėtų tapti prievaizdu.
„Mūsų darbas yra aptarnauti žmogų, suteikti jam geresnę patirtį, o ne konfrontuoti vieniems su kitais. Klientai į kavinę ateina gerai praleisti laiko, o iš mūsų reikalaus kai kuriuos jų išprašyti ar neleisti“, – sako J. Dalinda.

Justinas Dalinda. P. Židonio nuotr.

Geriau, nei buvo

Panevėžio širdyje, Laisvės aikštėje įsikūrusios kavinės „Kavos dėžutė“ bendraturtė Agnė sako irgi planuojamos tvarkos gerai nesuprantanti.
„Jau pavasarį buvo galimybių pasai, tačiau žmonių, ateinančių į vidų, srautai buvo visai kitokie negu planuojami žiemai“, – pastebi verslininkė.
Vis dėlto, jos nuomone, suvaržymai neturintiesiems galimybių pasų yra geriau nei visiškas užsidarymas per karantiną.
„Turime patirties pusę metų nedirbti. To pakartoti labai nenorėtume“, – sako Agnė.
Jos vyras Kristofas – prancūzas ir gerai žino, kokia dabar padėtis gimtojoje Prancūzijoje. Pasak Agnės, Lietuvoje dar negalima skųstis tokiais griežtais reikalavimais, kokie jau galioja kitose šalyse.
„Ten tam tikroms pareigybėms vakcinavimas tiesiog privalomas ir Prancūzijoje vyksta protestai. Aš manau, kad Lietuvoje gana geras variantas“, – mano verslininkė.

Tiki klientų sąmoningumu

Neturintiesiems imuniteto nuo COVID-19 rudenį grasinama užverti ir grožio salonus. Panevėžyje veikiančio salono „Lolita“ savininkė Lolita – Vida Kazanavičiūtė patikina, kad visada laikėsi nustatytų reikalavimų, tad ir dabar neturi minčių jų apeiti.
„Mūsų klientai yra sąmoningi“, – įsitikinusi verslininkė.
Visgi ji sako negalinti įsivaizduoti, kokia dalis grožio salono lankytojų jau pasiskiepiję.
„Po pirmos draudimų savaitės bus aiškiau, ar mūsų klientai turi galimybių pasus. Galbūt visi turi ir eis kaip ėję“, – svarsto V. Kazanavičiūtė.
Salono savininkei tik neaišku, kas jos klientus turės tikrinti.

Reikėjo anksčiau

Davusios laiko pasiskiepyti Vyriausybės planus nuo rugsėjo 13-osios daugelio parduotuvių, pramogų vietų, kavinių duris palikti atviras tik imunitetą turintiems žmonėms bei vaikams iki 16 metų išgirdę verslininkai gūžčioja pečiais, tačiau asocijuotų struktūrų atstovai mano, kad jau seniai reikėjo ryžtingų priemonių.
„Valstybės tiek investuota į žmonių sveikatos apsaugą, o dabartinė situacija rodo, kad dalis net neplanuoja skiepytis. Tai yra blogai. Vieni daro viską, kad būtų apsaugota aplinka, žmonės, verslas, o kiti nusispjauna ir jiems tie dalykai visiškai nerūpi“, – sako Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius.
Jo manymu, verslas, stengęsis, kad kuo daugiau darbuotojų būtų paskiepyta, liks patenkintas.
„Žinoma, apribojimai, kurie atsiras, kai dalis pirkėjų negalės pakliūti į tam tikras parduotuves ar renginius, verslui nėra labai naudingi. Nebus visi patenkinti, kažkas jausis nuskriaustas, bet žiūrint plačiau, sprendimai teisingi“, – neabejoja V. Matkevičius.
Anot jo, prie planuojamų sąlygų bus paprasčiau prisitaikyti gamybos įmonėms, o paslaugų ir prekybos sektorius nukentės labiau. Patys rūmai rugsėjį planuoja Panevėžyje verslo parodą. Joje taip pat jau reikės skaitytuvų galimybių pasams.

Visvaldas Matkevičius. I. Stulgaitės–Kriukienės nuotr.

Sveiko proto ribos

Šiuo metu rengiami pakeitimai, kuriais tam tikrų profesijų darbuotojai būtų įpareigoti skiepytis, o to nepadariusius leistų darbdaviui nušalinti nuo darbo, nesant galimybės dirbti nuotoliniu būdu. V. Matkevičiaus žiniomis, šiomis dienomis Latvijoje jau priimtas sprendimas dėl galimybės atleisti tokius darbuotojus.
„Žmonės, kurie nesiskiepija, turi atitinkamai elgtis ir jausti atitinkamą progresyvios visuomenės, valdžios požiūrį. Mokslas, medicina siūlo sprendimus. Gali būti vakseriu, antivakseriu ar dar kažkuo, bet viskam yra sveiko proto ribos“, – pabrėžia V. Matkevičius.
Jo teigimu, užkietėjęs antivakseris turėtų pagalvoti apie savo darbo vietą bei rinktis: skiepas ar nedarbas.
„Mūsų visuomenė nėra pripratusi prie tokių griežtų pozicijų, bet pakartosiu: šiam reikalui išleista tiek pinigų, kad būtų visiškai neatsakinga nesiimti priemonių įgyvendinant masinį skiepijimą. Kelio atgal nėra. Manau, mūsų Vyriausybė ir taip per daug demokratiška ir labai įsiklausanti“, – sako V. Matkevičius.

Plūsta skiepytis

Kad pastaruosius mėnesius ištuštėję vakcinavimo centrai vėl būtų pilni, pakako tik Vyriausybės įspėjimo apie nuo rugsėjo 13-osios laukiančius apribojimus.
Panevėžio miesto poliklinikos vyriausioji slaugos administratorė Aurelija Petronienė sako, kad norinčiųjų pasiskiepyti augimas stebimas jau dvi savaites. Anot jos, išaugęs srautas tiesiogiai susijęs su privalomu darbuotojų testavimu. Panevėžyje ketvirtadienį paskiepytas 1131 gyventojas, o pirmą liepos savaitę buvo diena, kai skiepytis atėjo vos 200.
„Vėl juntamas susidomėjimas ir formuojamos papildomos komandos tam, kad paskiepytume visus norinčiuosius. Žmonės tikrai sureagavo ir suskubo“, – patvirtino A. Petronienė.
Panevėžyje šiuo metu populiariausia „Janssen“ vakcina, kurios užtenka vienos dozės. Toliau rikiuojasi „Pfizer“ ir „Moderna“. Pasak A. Petronienės, dar pasitaiko ir norinčiųjų skiepytis „Vaxzevria“ („AstraZeneca“) vakcinos pirmuoju skiepu.
Kai gerokai sumažėjo norinčiųjų skiepytis, Panevėžiui netgi teko utilizuoti 710 „Modernos“ dozių, pasibaigus jų galiojimui.
Pasak A. Petronienės, šiuo metu vakcinų miestui užtenka. Jos teigimu, vakcinų dalybų taktiką pakeitusi ir Sveikatos apsaugos ministerija. Anksčiau ji savivaldybėms savo nuožiūra skirdavo tam tikrą kiekį vakcinų, dabar leidžiama pačioms savivaldybėms užsisakyti ir rinktis.
„Dabar užsakome vakcinų įvertinę jų poreikį“, – sako poliklinikos atstovė.
Šią savaitę Panevėžys sulaukė apie 5000 jų dozių.
A. Petronienė prognozuoja, kad iki rugsėjo vidurio norinčiųjų skiepytis skaičiai dar ūgtels. Penktadienio duomenimis, Panevėžyje buvo paskiepyta 56,5 procento gyventojų, rajone – 56,9 procento. Šalyje – 52,4. Panevėžio miestas ir rajonas pagal pasiskiepijusių gyventojų skaičių lenkia kitus didmiesčius. Arčiausiai yra Kaunas – su 56 proc. paskiepytųjų ir Vilnius – 54,9 proc.