Kino centro „Garsas“ sovietinio ir šalto pastato gyvavimo laikas, regis, senka.
Po audringų diskusijų Panevėžio miesto taryba savotiškai palaimino Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) statybas. Jau šiemet turėtų pasiekti pirmoji finansinė injekcija – 3 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. O po poros metų – dar beveik 5 mln. eurų, pažadėtų iš Valstybės kapitalo investicijų programos.
Būsimajam menų centrui iš viso reikalinga apie 11 mln. eurų. Savivaldybė planuoja, kad SEMC bus pradėtas kurti jau kitąmet.
Administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, dokumentų rengimas viešųjų pirkimų konkursui gali užtrukti apie porą mėnesių ir maždaug pusmetį – pats rangos darbų pirkimas.
„Vadinasi, realūs darbai gali prasidėti maždaug po aštuonių mėnesių“, – pažymi T. Jukna.
Pagal sutartį europines lėšas reikės panaudoti per dvejus metus su galimybe šį terminą pratęsti metams. O iš Valstybės kapitalo investicijų programos Panevėžiui pažadėtieji beveik penki milijonai turėtų ateiti 2021–2022 metais.
„Svarbiausia, kad jau aiškūs finansavimo šaltiniai ir bus galima pradėti darbus. Šios dienos skaičiavimais, pirmajam etapui reikės apie 11 mln. eurų, manome, kad tokios sumos pakaks. Pirmiausia turime kuo greičiau panaudoti Europos Sąjungos investicijas. Trūkstamų lėšų miesto biudžete turėsime numatyti tik 2021 metais“, – skaičiavo administracijos direktorius.
Ambicijų karai
Numatyta, kad S. Eidrigevičiaus menų centras lankytojams duris turėtų atverti 2022-ųjų pabaigoje – tai vėliausias terminas atsiskaityti už europinę paramą. Numatytas ir antrasis SEMC plėtros etapas, mat duris atvėrus menų centrui lėšų reikės ieškoti ir veiklai.
Tačiau, pasak T. Juknos, apie šį etapą ir kiek jam reikės lėšų, dar per anksti kalbėti.
„Turėsime „įveiklinti“ centrą, kad jis būtų kuo patrauklesnis lankytojams. Iššūkiai laukia dideli. Tokių daugiafunkcių centrų rengimas yra didelis žingsnis kultūros srityje. Tikimės, kad centras turės daug veiklos ir iš uždirbamų lėšų bus galima išlaikyti visą jo struktūrą. Žengiame į naujovišką kultūros įstaigų veiklą, tai bus proveržis šioje srityje“, – įsitikinęs T. Jukna.
Nors kai kurie visuomenininkai ir kultūrininkai nežada sudėti ginklų kovoje dėl kino centro „Garsas“ išsaugojimo, administracijos direktorius nemato kliūčių, kodėl projektas galėtų būti stabdomas.
„Garsas“ nebus nugriautas, tik rekonstruotas. Vieta ir pastatas kaip statinys išlieka, tik bus kitas pavadinimas. Čia matau ambicijų karus, norima įrodyti kažkokią savo tiesą, o ne siekiama bendros naudos miestui. Turime griūvantį kino centro pastatą su visiškai neekonomišku ūkiu, verkiame, kad jis baisus ir reikia rekonstruoti, bet kai imamės rekonstrukcijos, piktinamasi, kad norima nugriauti tokį gerą statinį. Tikrai keista. Sutrukdyti daug ką galima ir tai lengviau nei ką nors padaryti. Tad teks ne tik rūpintis menų centro statybomis, bet ir atremti puolimus“, – kalbėjo T. Jukna.
Stiprinama kultūrinė aura
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė tvirtina, kad S. Eidrigevičiaus menų centras turės didžiulę reikšmę visam šiaurės rytų Lietuvos regionui – SEMC taps svarbiausia Panevėžio vizitine kortele. Skelbiama, kad menų centras užsiimtų ne tik profesionalaus meno sklaida. Jame būtų organizuojamos edukacinės programos, renginiai, konferencijos, bendruomeninės veiklos, rodomas nekomercinis kinas.
„Tai vienas svarbiausių šio laikmečio regiono kultūros projektų ir kartu naujos architektūros centras su ateities perspektyva. Tai yra labai gerai, nes augina žmogaus skonio supratimą, veda į gražesnę perspektyvą“, – teigė vyriausioji miesto architektė.
Pasak D. Gasiūnienės, bandymas išsaugoti kino centras „Garsas“ pastatą gali atsisukti ir prieš pačius menų centrui nepritariančiuosius. Prieš kelerius metus labai panašiai įvykiai klostėsi ir sostinėje, bet merdėjantis „Lietuvos“ kino teatras galiausiai virto Šiuolaikiniu meno centru.
„Tokiu keliu einame ir Panevėžyje. Labai gražu, kad čia atsiras ne kokia nors picerija, prekybos centras ar daugiabučiai, o kultūros objektas. Šios vietos kultūrinė aura bus tik dar labiau sustiprinta. Kitokio varianto ir neįsivaizduotume“, – sakė D. Gasiūnienė.
Sovietmečiu sunaikintas paveldas
Architektės teigimu, paveldu galima vadinti viską, kas yra paveldėta. Įstatymiškai ir kino centro „Garsas“ pastatas, skaičiuojantis 51-uosius metus, galėtų tapti kultūros paveldu. Pernai Nekilnojamojo paveldo vertinimo taryba pateikė išvadą, kad kino centro pastatą nėra reikalinga įtraukti į saugomų kultūros objektų sąrašą. Visgi, esant visuomenės interesui, šį sprendimą galima persvarstyti.
Šįmet vertinimo taryba, gavusi grandioziniam projektui prieštaraujančių visuomenininkų peticiją, sutiko, kad verta kreiptis į nepriklausomus ekspertus dėl pagalbos nustatyti „Garso“ vertę. Nuo jų verdikto priklausys, ar kino centrui, statytam sovietmečio epochos vidury – 1968 metais, galėtų būti suteiktas kultūros paminklo statusas, kaip reikalauja jo ginti stojantys visuomenininkai.
„Verdiktas paaiškės rugsėjo 11-ąją. Jeigu atsitiktų taip, kad „Garsas“ taptų saugomu kultūros paminklu, kaip kad siekia kai kurie visuomenininkai, vertingosios pastato savybės turės būti išsaugotos. Kiek man žinoma, šio pastato vertingoji savybė yra 1968 metų tipinis projektas. Bet 1994 ir 1999 metais „Garse“ buvo atliktos dvi didelės rekonstrukcijos, jos šį pastatą sugadino“, – aiškino D. Gasiūnienė.
Anot jos, kino centro pastatą pripažinus saugotinu, reikėtų atstatyti pirminę jo architektūrą – panaikinti stiklinį antrą aukštą, atkurti interjerą, ištrauktą į išorę holą. Tokiu atveju būtų negalimas pastato apšiltinimas. Pasak D. Gasiūnienės, vadinasi, arba tektų pakloti įspūdingas sumas už kiauro pastato šildymą, arba jį laikyti tik minimaliai šildomą. Architektės teigimu, toks neūkiškumas šiais laikais būtų sunkiai suvokiamas. Net Kinematografininkų sąjunga akcentavo, kad dėmesys turėtų būti skiriamas veiklai, o ne pastatui, kuris neatitinka nei dabartinių sąlygų, nei žiūrovų lūkesčių. Įkurtame menų centre nuolat vyktų aukštos kinematografinės vertės kino peržiūros, išlaikančios aukščiausios kokybės repertuarų tradiciją, prioritetą taikant nacionaliniam, pasaulinės kino bendruomenės pripažinimą pelniusiam europiniam kinui bei kino edukaciniams renginiams.
„Šios savaitės Tarybos posėdyje pirmą kartą išgirdome, kad norima „Garso“ kapitalinio remonto, bet jeigu pastatas būtų pripažintas saugomu paveldo objektu, joks kapitalinis remontas nebūtų galimas. Tad reikia susitarti, ko mes iš tiesų norime. SEMC jau turi tvirtą finansinį pamatą, tampa realiu kūnu. Tereikia visiems patikėti šio projekto sėkme“, – teigė D. Gasiūnienė.