Jei Savivaldybės planas nebus sustabdytas, kino centro „Garsas“ pastatas skaičiuoja paskutinius metus – jį pakeistų ambicingas šio laikmečio projektas. M. Garucko nuotr.

Duotas startas S. Eidrigevičiaus menų centrui gimti

Duotas startas S. Eidrigevičiaus menų centrui gimti

Kino centro „Garsas“ sovietinio ir šalto pastato gyvavimo laikas, regis, senka.

Po audringų diskusijų Panevėžio miesto taryba savotiškai palaimino Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) statybas. Jau šiemet turėtų pasiekti pirmoji finansinė injekcija – 3 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. O po poros metų – dar beveik 5 mln. eurų, pažadėtų iš Valstybės kapitalo investicijų programos.

Būsimajam menų centrui iš viso reikalinga apie 11 mln. eurų. Savivaldybė planuoja, kad SEMC bus pradėtas kurti jau kitąmet.

Administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, dokumentų rengimas viešųjų pirkimų konkursui gali užtrukti apie porą mėnesių ir maždaug pusmetį – pats rangos darbų pirkimas.

„Vadinasi, realūs darbai gali prasidėti maždaug po aštuonių mėnesių“, – pažymi T. Jukna.

Pagal sutartį europines lėšas reikės panaudoti per dvejus metus su galimybe šį terminą pratęsti metams. O iš Valstybės kapitalo investicijų programos Panevėžiui pažadėtieji beveik penki milijonai turėtų ateiti 2021–2022 metais.

„Svarbiausia, kad jau aiškūs finansavimo šaltiniai ir bus galima pradėti darbus. Šios dienos skaičiavimais, pirmajam etapui reikės apie 11 mln. eurų, manome, kad tokios sumos pakaks. Pirmiausia turime kuo greičiau panaudoti Europos Sąjungos investicijas. Trūkstamų lėšų miesto biudžete turėsime numatyti tik 2021 metais“, – skaičiavo administracijos direktorius.

Ambicijų karai

Numatyta, kad S. Eidrigevičiaus menų centras lankytojams duris turėtų atverti 2022-ųjų pabaigoje – tai vėliausias terminas atsiskaityti už europinę paramą. Numatytas ir antrasis SEMC plėtros etapas, mat duris atvėrus menų centrui lėšų reikės ieškoti ir veiklai.

Tačiau, pasak T. Juknos, apie šį etapą ir kiek jam reikės lėšų, dar per anksti kalbėti.

„Turėsime „įveiklinti“ centrą, kad jis būtų kuo patrauklesnis lankytojams. Iššūkiai laukia dideli. Tokių daugiafunkcių centrų rengimas yra didelis žingsnis kultūros srityje. Tikimės, kad centras turės daug veiklos ir iš uždirbamų lėšų bus galima išlaikyti visą jo struktūrą. Žengiame į naujovišką kultūros įstaigų veiklą, tai bus proveržis šioje srityje“, – įsitikinęs T. Jukna.

Nors kai kurie visuomenininkai ir kultūrininkai nežada sudėti ginklų kovoje dėl kino centro „Garsas“ išsaugojimo, administracijos direktorius nemato kliūčių, kodėl projektas galėtų būti stabdomas.

„Garsas“ nebus nugriautas, tik rekonstruotas. Vieta ir pastatas kaip statinys išlieka, tik bus kitas pavadinimas. Čia matau ambicijų karus, norima įrodyti kažkokią savo tiesą, o ne siekiama bendros naudos miestui. Turime griūvantį kino centro pastatą su visiškai neekonomišku ūkiu, verkiame, kad jis baisus ir reikia rekonstruoti, bet kai imamės rekonstrukcijos, piktinamasi, kad norima nugriauti tokį gerą statinį. Tikrai keista. Sutrukdyti daug ką galima ir tai lengviau nei ką nors padaryti. Tad teks ne tik rūpintis menų centro statybomis, bet ir atremti puolimus“, – kalbėjo T. Jukna.

Stiprinama kultūrinė aura

Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė tvirtina, kad S. Eidrigevičiaus menų centras turės didžiulę reikšmę visam šiaurės rytų Lietuvos regionui – SEMC taps svarbiausia Panevėžio vizitine kortele. Skelbiama, kad menų centras užsiimtų ne tik profesionalaus meno sklaida. Jame būtų organizuojamos edukacinės programos, renginiai, konferencijos, bendruomeninės veiklos, rodomas nekomercinis kinas.

„Tai vienas svarbiausių šio laikmečio regiono kultūros projektų ir kartu naujos architektūros centras su ateities perspektyva. Tai yra labai gerai, nes augina žmogaus skonio supratimą, veda į gražesnę perspektyvą“, – teigė vyriausioji miesto architektė.

Pasak D. Gasiūnienės, bandymas išsaugoti kino centras „Garsas“ pastatą gali atsisukti ir prieš pačius menų centrui nepritariančiuosius. Prieš kelerius metus labai panašiai įvykiai klostėsi ir sostinėje, bet merdėjantis „Lietuvos“ kino teatras galiausiai virto Šiuolaikiniu meno centru.

„Tokiu keliu einame ir Panevėžyje. Labai gražu, kad čia atsiras ne kokia nors picerija, prekybos centras ar daugiabučiai, o kultūros objektas. Šios vietos kultūrinė aura bus tik dar labiau sustiprinta. Kitokio varianto ir neįsivaizduotume“, – sakė D. Gasiūnienė.

Sovietmečiu sunaikintas paveldas

Architektės teigimu, paveldu galima vadinti viską, kas yra paveldėta. Įstatymiškai ir kino centro „Garsas“ pastatas, skaičiuojantis 51-uosius metus, galėtų tapti kultūros paveldu. Pernai Nekilnojamojo paveldo vertinimo taryba pateikė išvadą, kad kino centro pastatą nėra reikalinga įtraukti į saugomų kultūros objektų sąrašą. Visgi, esant visuomenės interesui, šį sprendimą galima persvarstyti.

Šįmet vertinimo taryba, gavusi grandioziniam projektui prieštaraujančių visuomenininkų peticiją, sutiko, kad verta kreiptis į nepriklausomus ekspertus dėl pagalbos nustatyti „Garso“ vertę. Nuo jų verdikto priklausys, ar kino centrui, statytam sovietmečio epochos vidury – 1968 metais, galėtų būti suteiktas kultūros paminklo statusas, kaip reikalauja jo ginti stojantys visuomenininkai.

„Verdiktas paaiškės rugsėjo 11-ąją. Jeigu atsitiktų taip, kad „Garsas“ taptų saugomu kultūros paminklu, kaip kad siekia kai kurie visuomenininkai, vertingosios pastato savybės turės būti išsaugotos. Kiek man žinoma, šio pastato vertingoji savybė yra 1968 metų tipinis projektas. Bet 1994 ir 1999 metais „Garse“ buvo atliktos dvi didelės rekonstrukcijos, jos šį pastatą sugadino“, – aiškino D. Gasiūnienė.

Anot jos, kino centro pastatą pripažinus saugotinu, reikėtų atstatyti pirminę jo architektūrą – panaikinti stiklinį antrą aukštą, atkurti interjerą, ištrauktą į išorę holą. Tokiu atveju būtų negalimas pastato apšiltinimas. Pasak D. Gasiūnienės, vadinasi, arba tektų pakloti įspūdingas sumas už kiauro pastato šildymą, arba jį laikyti tik minimaliai šildomą. Architektės teigimu, toks neūkiškumas šiais laikais būtų sunkiai suvokiamas. Net Kinematografininkų sąjunga akcentavo, kad dėmesys turėtų būti skiriamas veiklai, o ne pastatui, kuris neatitinka nei dabartinių sąlygų, nei žiūrovų lūkesčių. Įkurtame menų centre nuolat vyktų aukštos kinematografinės vertės kino peržiūros, išlaikančios aukščiausios kokybės repertuarų tradiciją, prioritetą taikant nacionaliniam, pasaulinės kino bendruomenės pripažinimą pelniusiam europiniam kinui bei kino edukaciniams renginiams.

„Šios savaitės Tarybos posėdyje pirmą kartą išgirdome, kad norima „Garso“ kapitalinio remonto, bet jeigu pastatas būtų pripažintas saugomu paveldo objektu, joks kapitalinis remontas nebūtų galimas. Tad reikia susitarti, ko mes iš tiesų norime. SEMC jau turi tvirtą finansinį pamatą, tampa realiu kūnu. Tereikia visiems patikėti šio projekto sėkme“, – teigė D. Gasiūnienė.

Komentarai

  • kodel eidrigeviciaus vardas ,reikalinga diskusija

    • Skiedžia Gasiūnienė 😀 Paveldo pastatus netgi atstato, atkuria, kaip atsitiktų ir su koncervų fabriku. O su šiuolaikinėm technnologijom esamą pastatą galima sutvarkyti, tik reikia turėti noro. O straipsnyje parašyta tokia nesąmonė, kad Garsas nebus nugriautas! Kaip nebus? Bus. Ar galvojate, kad panevėžiečiai vusiški debilai???? Kitas dalykas lyginti Garso situaciją si Luetuvos kino teatru NEGALIMA. Visų pirma dėl to, kad Luetuva pastatas buvo privatus, tai savininkai nusprendė jį griauti. Kitas dalykas jis jau eilę metų stovėjo apleistas, be jokios veiklos. Tai lyginti privataus pastato su biudžetiniu negalima. Kalbama apie pinigus, jūs planuotojai, jau suplanavote, kad Laisvės a. rekonstrukcija kainuos iki 3mln, o reliai? Du tris kartus brangiau. Skelbiama 11mln tai tik pradžia, projekto suma išaugs tris kartus! Na ir tada, mieli panevėžiečiai, kaltų nebus….. O gal bus, bet kas iš to, vistiek mes mokėsime už SEMC. Taip, kad …laikas parodys.

      Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/duotas-startas-s-eidrigeviciaus-menu-centrui-gimti/

      • Atsakyti
      • Niekam tas tavo garsas ir sovietinis paveldas nereikalingas

        • Balvone,Garsas reikalingas.

          • Atsakyti
  • Apsurde, jei Tamstai nereikalingas, tai nerašyk „niekam“. Yra tokių , kuriems nei bibliotekų , nei teatrų, knygų, spektaklių reikia….,

  • Panevežiečiai, ar tai vargšei moteriškei iš Anykščių mums aiškint?

    • Atsakyti
  • Nebejuokinkit, statytojai, jau autobusų stotį „pastatėt“ 😀 geriau sakykit: bus vykdomas bandymas išplauti eurolėšų…ir padovanoti Panevėžiui „plytą“, na o jau tada…bus galima pagalvoti, ką su juo „veikti“ (kaip čia rašo-įveiklinti che_che_che): pirma pastatom, paskui žiūrėsim, ką ten įkišim

    Skaitykite daugiau: https://sekunde.lt/leidinys/sekunde/duotas-startas-s-eidrigeviciaus-menu-centrui-gimti/

  • Linksmūnas gerą projektą įkvepia:) Už tuos pinigus pastatyti naują autobusų stotį, joje skirti salę menų centrui. Juk menininkas E. europinio lygio, o per Panevėžį prasuka tarptautiniai maršrutai ir iš Varšuvos.

  • šalia sugriuvusio koncervų fabriko , aplinkai džiaunamų skalbinių lauke tikrai nesulauks lankytojų srauto. Nugriaus Garsą, reiks ir plytą griaut. O apie savivaldybės klerkų ukiskumą kai iskniso padoriai atrodančią dar Laisvės aikstes aiskint nereikia.

    • Atsakyti
  • Korespondentės žiniai. SEMCas kaip įstaigai startas duotas seniai, gal net visi metai kai turi direktorių, dir.pavaduotoją (tiesa, ji ka tik atsistatyidino), buhalterę, vadybininkę. Jau ir pinigai veiklai visiems šiems metams skirti. O vietoje „Lietuvos“kino teatro atsirado ne Šiuolaikinio meno centras (tokį Vilnius turi jau kelis dešimtmečius), o MO muziejus, kurį įkūrė privatus investuotojas už 20 milijonų. Gal ponai iš savivaldybės bent iš tolo panašų rastų Panevėžyje?

  • Kodėl niekas nekalba, kas bus vėliau? Nėra jokių žinių apie klerkų planus perkelti Panevėžio muzikinį teatrą į Bendruomenių rūmus? KC „Garsas“ planuojamas kelti į Muzikinio teatro patalpas… Ar nesinori eilinio skandalo? Kodėl viskas planuojama tyliai? Niekas nekalba ir apie tai, kiek tai kainuos mūsų miesto biudžetui, kultūrai ir žiūrovams.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (11)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų