I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Duoklė arkliui – įspūdinga meninė instaliacija

Duoklė arkliui – įspūdinga meninė instaliacija

 

Vienintelį ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje teatrą, pas žiūrovus linguojantį lėlių pilnu vežimu, turintis Panevėžys nuo šiol garsės ir unikalia, įspūdinga menine instaliacija.

Lėlių vežimo teatras 35-ąją sukaktį pasitinka bebaigdamas konstruoti keturių metrų ilgio, trijų metrų aukščio, maždaug toną sveriantį, šviečiantį ir net žvengiantį arklį.

Jau dabar smalsuoliai traukia į teatro kiemelį apžiūrėti kad ir nebaigtos instaliacijos, o visu gražumu ji bus pristatyta miesto gimtadienyje Laisvės aikštėje.

Panevėžio lėlininkų vežimaitį po Lietuvą arkliai tempdavo 33 metus. Tokios įspūdingos kelionės baigėsi, kai juos skolindavusi žemės ūkio bendrovė bankrutavo, o naujieji savininkai nusprendė dėl meno arklių neauginti. Be keturkojų kantriųjų pagalbininkų likusio teatro vežimą jau porą metų traukia spalvingas garvežiukas.

„Labai gražios atrakcijos neliko, užtat dabar patogiau. Į arklius iš šono gražu pažiūrėti, bet rūpesčiai gastrolėse su jais didžiuliai. Šiųmetės mūsų kelionės Molėtų, Ignalinos rajonų keliais arkliai turbūt nebūtų ištempę – kalvotos vietos, karštis, mašalai“, – pasakoja Lėlių vežimo teatro direktorius Antanas Markuckis.

Arkliams baigus karjerą, teatro kolektyvui gimė idėja atiduoti keturkojams moralinę skolą. Ne tik tiems, tempusiems lėlininkų vežimą, bet ir lietuviškame kaime jau nykstantiems.

„Manome, kad reikia išaukštinti arklį, daugybę metų tarnaujantį žmonijai. Be to, tai darbo, jėgos, ištvermės, gerumo simbolis“, – paaiškina direktorius.

Lėlininkų sumanytame performanse bus suvaidintas visas arklio gyvenimas: kaip gimsta, kaip įkinkomas į darbus, kaip pasensta, nugaišta, tampa sparnuotu Pegasu ir išskrenda į dausas.

Galerija

Skulptūra „atgis“

Sparnuoto arklio milžinišką instaliaciją teatro kolektyvas kuria beveik metus. Arklys bus elektrifikuotas – turės generatorių, judės jo kojos, galva, uodega, sparnai, instaliaciją pagyvins garso ir šviesos efektai.

„Tai bus didžiausia mūsų teatro mechaninė lėlė“, – sako A. Markuckis.

Direktorius skaičiuoja, kad vien guolių į milžinišką arklį sumontuota apie 400. Daugelį detalių teatrui teko užsakyti pas gamintojus, daugybę ir patys gamino.

„Tai didžiulis lego žaidimas, teko viską mesti į šoną ir užsiimti tik tuo arkliu. Iš pradžių atrodė, kad viskas eisis paprasčiau, bet kuo gilyn į mišką, tuo daugiau problemų“, – pasakoja teatro vadovas.

Prie šio projekto prisideda visas 28-ių darbuotojų kolektyvas. Kad instaliacija virstų tikru meno kūriniu, prie jos daugiausia laiko praleidžia ir tam jėgų atiduoda Lėlių vežimo teatro dailininkai – sutuoktiniai iš Ukrainos Oksana Rossol ir Aleksandras Serhijenko. O per miesto gimtadienį, rugsėjo 4-osios vakarą, 21.30 val. Laisvės aikštėje prie miesto Savivaldybės arklį „atgaivins“ aktoriai, performanse jie vaikščios su kojūkais. Šiam 20 minučių pasirodymui specialiai sukurti šviesos ir garso efektai.

Panevėžio lėlininkų kūrinys sudomino ir tarptautinę žiniasklaidą. Performansą filmuoti planuoja Vokietijos ir Prancūzijos televizijos kanalas ARTE, turintis apie 200 mln. žiūrovų. Filmą apie Panevėžio lėlių vežimo teatrą kurianti komanda aktorius lydėjo ir šios vasaros gastrolėse po Rytų Lietuvą. Per mėnesį lėlininkai apkeliavo devynis rajonus – Utenos, Molėtų, Zarasų, Ignalinos, Visagino, Kupiškio, Rokiškio, Anykščių, Panevėžio, 40-yje vietovių suvaidino beveik 50 spektaklių.

Vilios turistus

Nors lėlininkai skuba arklį užbaigti iki Panevėžio 518-ojo gimtadienio šventės, pasak A. Markuckio, ši 10 tūkst. eurų Savivaldybės ir paties teatro lėšų kainavusi meninė instaliacija nebus vienkartinė.

Direktorius įsitikinęs, kad investicijos per laiką atsipirks. Jis mato aibę galimybių, kur pritaikyti įspūdingąjį Pegasą su ratukais.

„Į Panevėžį pastaruoju metu atvyksta nemažai turistų. Vien praėjusį savaitgalį man teko bendrauti su dviem jų grupėmis. Susidomėjimas miestu didžiulis, o kai bus sutvarkyta Senvagė, prasidės fontanų šou, tikrai Panevėžyje turėsime daug žiūrovų. Arklį bus galima išnaudoti kaip dar vieną atrakciją“, – mano A. Markuckis.

Nors arklys dar nebaigtas, užteko teatro dailininkams jo nuotraukų įdėti į socialinį tinklą, kad užplūstų susidomėjimas ir iš kitų miestų.

„Vyksta miestų gimtadieniai, žirgų šventės, manau, to arklio reikės visai Lietuvai, tik teks galvoti, kaip jį transportuoti“, – planuoja A. Markuckis.

Direktoriui labiau galvą skauda ne kaip panaudoti meninę instaliaciją, bet kur milžinišką arklį laikyti, kad jis kuo ilgiau tarnautų. Kadangi lazeris nepjausto impregnuotos faneros, instaliacija pagaminta iš storesnės paprastos. Tokį arklį palikus lauke, per metus iš jo gali nieko nelikti.

„Neketiname arklio uždaryti į sandėlį po devyniomis spynomis. Norėtųsi, jog jis būtų eksponuojamas netoli Lėlių vežimo teatro, kad žmonės galėtų pasižiūrėti, kad tai būtų nuolatinė atrakcija, traukos centras. Galvojame jam gal kokį sarkofagą statyti“, – svarsto A. Markuckis.

Neįsivaizdavo, ką įkūrė

Prieš 35-eriu metus Lėlių vežimo teatrą sumanęs ir įkūręs A. Markuckis pripažįsta tuomet nebūtų sau leidęs nė pagalvoti, kad jo idėja suteikti džiaugsmo vaikams užaugs iki Europoje garsaus teatro.

Dėl to apie Panevėžio lėlininkų pirmuosius žingsnius rašytinės medžiagos, nuotraukų liko labai šykščiai.

„Lėlių vežimo teatras dabartinėse patalpose veikia jau beveik 30 metų. Kol jų nebuvo, nelabai įsivaizdavau teatro ateitį. Mažai dėmesio skyriau jo istorijai rinkti. Tikrai nepagalvojau, kad tas žaidimas su lėlėmis taip ilgai užsitęs. Bet kai gavome patalpas, atsirado repertuaras, man nebeliko minčių, kad kada nors mūsų teatro gyvavimas galėtų baigtis, nebent kultūrą uždarytų“, – pasakoja direktorius.

Žinomi Europoje

Kadaise niekas, net patys aktoriai ir juos subūręs A. Markuckis negalėjo įsivaizduoti, kad Panevėžyje organizuos lėlininkų festivalius ir važinės su jais į užsienį, kad iš gilias lėlininkų tradicijas turinčių šalių kviesis dirbti režisierių, aktorių.

„Apie tai kažkada buvo galima tik pasvajoti, o dabar mūsų teatras išgyvena renesansą – turime labai stiprius aktorius, įdomų repertuarą, esame kviečiami ir į vietinius, ir užsienio festivalius. Jei važiuotume visur, kur kviečia, ko gero, panevėžiečiai mūsų nebematytų. Pernai dėl karantino nedalyvavome rimtuose penkiuose užsienio festivaliuose “, – pasakojo direktorius.

Ir šiuo metu Panevėžio lėlininkai ruošiasi gastrolėms Estijoje, Danijoje.

Dabar didžiausia jų problema – lėlininkų planams per ankštos patalpos.

„Neturime tinkamų garažų, sandėlių, neturime repeticijų salės, kad vienu metu būtų galima vienoje repetuoti, o kitoje vaidinti. Per tiek metų sukaupėme tokią didžiulę lėlių kolekciją, kad galėtume įkurti lėlių muziejų su įvairiausiomis edukacijomis, kad vaikai patys pasigamintų teatro lėlę. Matome ir miesto norą padėti mums plėstis“, – optimistiškai nusiteikęs A. Markuckis.

Galerija

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų