„Dūdų vasaros“ festivalyje paminėta Europos žydų kultūros diena

„Dūdų vasaros“ festivalyje paminėta Europos žydų kultūros diena

Rugsėjo 3-iąją pasaulis minėjo Europos žydų kultūros dieną. Europos Tarybos programa, pavadinta „Žydų kultūros paveldo kelias Europoje“, Lietuvoje prasidėjo dar 2004 metais.

2017 metų tema – „Diaspora ir paveldas. Štetlas“. Žodis „štetl“ jidiš kalba reiškia miestelį. Miesteliai, kuriuose žydai sudarė didžiąją gyventojų dalį ir kur buvo juntama Lietuvos žydų (litvakų) dvasia, jų veikla, vadinti štetlais. Nors Panevėžys štetlu nevadintas, bet jis galėjo pretenduoti į šį pavadinimą, juk apie 1914 metus mieste gyveno 50 proc. dabar jau tautine mažuma vadinamų žydų kilmės gyventojų.

Rugsėjo 1 d. Panevėžio pučiamųjų muzikos festivalyje „Dūdų vasara“ prisiminta viena iš atgimstančių žydų kultūros sričių – klezmerio, arba tradicinė Rytų Europos žydų aškenazių muzika. Terminas „klezmer“ kilo iš ivrito kalbos (t. y. šnekamosios jidiš ir rašytinės, sakralinės hebrajų). „Kli-Zemer“ reiškia muzikos instrumentą, tačiau klezmeriais jau įprasta vadinti žydų vestuvių muzikantus.

Bene vienintelė grupė Lietuvoje, atliekanti šio stiliaus muziką, – „Rakija Klezmer Orkestar“, atgaivinanti autentiškas žydų melodijas. Šie muzikantai jau pamėgti ir vertinami ne tik žydų bendruomenių Lietuvoje ar užsienyje. Grupės siela – etnomuzikologas Darius Bagdonavičius (akordeonas, vokalas, Kaunas), užsidegusieji idėja: Mikas Kurtinaitis (perkusija, vokalas, Šiauliai), Skirmantas Rumševičius (trimitas, Elektrėnai), Povilas Jurkša (trombonas, Kaunas), Haroldas Parulis (klarnetas, Alytus) ir Simonas Kaupinis (tūba, Vilnius). Šiuo metu vaikinai studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), yra įvairių Lietuvos pučiamųjų instrumentų orkestrų nariai.

„Rakija Klezmer Orkestar“ bendradarbiauja su įvairiomis Lietuvos žydų bendruomenėmis, groja kartu su klezmerio stiliaus muzikos specialistais, važinėja į kaimus, rinkdami žinių likučius, kurie galėtų padėti kuo autentiškiau atlikti šias unikalias melodijas. Iki mūsų dienų litvakiško klezmerio garso, vaizdo įrašų ir natų beveik neišliko, todėl grupės muzikantai imasi atgaivinti tai, kas nugrimzdo į užmarštį, ir svajoja išleisti klezmerio muzikos kompaktinę plokštelę.

Klezmerio muzika Lietuvoje gyvavo nuo žydų atsikraustymo į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijas iki Antrojo pasaulinio karo. Šiais laikais Lietuvoje jau primiršta muzika vėl atgimsta šventėse, vestuvėse, hipsterių vakarėliuose ar tiesiog maloniai klausoma įvairaus amžiaus žmonių. Tarp atlikėjų ir klausytojų užsimezga neįtikėtinas ryšys – dingsta statusai, luomai, laipsniai. Ši muzika sukuria unikalią nuotaiką. Grodami „Rakija Klezmer Orkestar“ grupės muzikantai įneša ir savą dalį: nesibaimina pankiško įvaizdžio, interpretacijų, nevengia laužyti nusistovėjusių muzikos standartų, įjungdami džiazo, repo, disko, Balkanų fanfare muzikos stilius.

Kas gi ypatingo klezmerių muzikoje? Tai emocijos. Žydų muzikantai jausmų nevaržė. Jei jau melodija liūdna, tai gros taip, kad klausytojai negalės sulaikyti ašarų, o jei linksmas šokis – ramiai neišgulės net akmuo.

Daugelį amžių žydai neturėjo savos tėvynės, tad ir klezmerio muzika buvo derinama prie tų tautų, su kuriomis gyventa. Joje galima išgirsti vokiečių, lenkų, ukrainiečių, čigonų, moldavų, rumunų muzikinių vingrybių. Į litvakų, kitaip tariant, Lietuvos ir kai kurių aplinkinių šalių žydų muziką taip pat įpintą muzikinių tautinių motyvų, todėl litvakiškas klezmeris kiek ramesnis nei kalnietiškas. Bet kuriuo atveju klezmerio muzika populiari visame pasaulyje, nes kiekviena tauta joje girdi kažką sava. Nors dažniau atliekamas melodingesnis istorinės Besarabijos teritorijos (Moldovos, Rumunijos, Ukrainos dalies) ar Balkanų šalių klezmeris, tačiau litvakiška klezmerio muzika, turėdama savitų bruožų, atspindi ir lietuvišką dvasią, o tai jau savaime patrauklu ir artima.

Renginyje paminėta daug įdomių faktų ir kitomis žydų kultūros, tradicijų temomis, prisiminti žymiausi Lietuvos ir Panevėžio miesto žydai. Tarp jų – garsiausias pasaulio litvakas, gyvenęs ir Lietuvoje – medikas, poetas, esperanto kalbos kūrėjas Liudvikas Zamenhofas. 2017-ieji metai UNESCO paskelbti Liudviko Zamenhofo metais.

Rugsėjo 8 d. 17 val., prasidedant miesto šventei, „Dūdų vasaroje“ svečiuosis ypatingas džiazo orkestras – Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) bigbendas (vadovas Ričardas Čiupkovas). Kartu atvyks ir šio bigbendo vokalo atlikėjas Jurgis Brūzga.

Vasara tęsiasi su „Dūdų vasara“! Malonių akimirkų, klausantis kokybiškos muzikos, linki organizatoriai – Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacija (lbba.lt).

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų