-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
519-ojo Panevėžio gimtadienio šurmulyje Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje jau rytoj įvyks A. Abukausko siuitos fortepijonui „Legenda apie Čičinską“ premjera.
Skambės įvairių rašytojų kūrinių ištraukos, pritaikytos skaityti tarp muzikos kūrinių ir juos grojant.
Išskirtinę vienos žymiausių mūsų krašto istorijų traktuotę atliks pats autorius. Tam kūriniui pritaikytą tekstą skaitys istorikas, muziejininkas Donatas Juzėnas.
A. Abukauskas pasakoja, kad baigęs vieną gyvenimo etapą – mokyklą – ir išvykdamas gyventi bei studijuoti į Vilnių, norėjo tarsi atsisveikinti su šiuo ypatingu periodu ir jį įamžinti.
Kad išsiskyrimo dovana turi būti susijusi su Panevėžiu ir, žinoma, muzika, abejonių jam nekilo.
„Taip gimė idėja sukurti fortepijoninę siuitą, įpinant Panevėžio krašto legendą. Daug svarstymų, kurią pasirinkti, nebuvo, nes viena žinomiausių yra apie bajorą Čičinską“, – talentingas pianistas sako norėjęs, kad kūrinys būtų aktualus ne tik jam pačiam, bet ir Aukštaitijos sostinės identitetui.
Muzikinę legendą apie bajorą Čičinską, atliekamą fortepijonu, pianistas A. Abukauskas dovanoja savo gimtajam miestui Panevėžiui. P. Jarmalos nuotrauka
Galvoti apie kūrinį gimtajam miestui A. Abukauskas pradėjo dar pavasarį, kai aiškiai suvokė, kad mokyklos suole neužsisėdės, – liko vos pora mėnesių.
„Sukurpiau galvoje planą ir tada jau viskas priklausė nuo įkvėpimo, – pasakoja Arminas. – Kai tik kildavo kokia mintis, sėsdavau prie instrumento ir bandydavau dėlioti tai, kas skambėjo galvoje. O tada – keičiau, tobulinau.“
Kartais kūrybos procesas vykdavo be fortepijono, nes jo tiesiog nebūdavo šalia. Į sąsiuvinį muzikines mintis vaikinas užrašydavo iš karto natomis.
Kūrinį pianistas baigė rugpjūčio pradžioje. Paskutinė muzikinė partija į galvą atėjo ir iš karto buvo užrašyta važiuojant traukiniu iš Klaipėdos, po tobulinimosi „Klaipėda Piano Masters“ kursuose.
„Nuostabios dešimt dienų tarp puikių pianistų bei žmonių ir važiuojant traukiniu matomi Lietuvos gamtos vaizdai turbūt davė įkvėpimo šios siuitos pabaigai“, – svarsto Arminas.
Anot A. Abukausko, turbūt didžiausias iššūkis kuriant muziką visuomet yra tyla galvoje. Bet pamatęs kvietimus 519-ąjį Panevėžio gimtadienį švęsti „kartu su garsiuoju bajoru Čičinsku“, suprato: yra ir tema, ir puiki proga pristatyti kūrinį.
„Buvo laikas, kai galvoje neskambėjo jokia idėja ar melodija. Net buvo baimės, jog nespėsiu baigti kūrinio laiku. Tačiau viskas susidėliojo tiesiog puikiai“, – neslepia palengvėjimo Arminas.
Kurdamas muzikinę legendą A. Abukauskas skrupulingai atliko namų darbus – iš pradžių surinko informaciją apie liūdnai pagarsėjusį Upytės bajorą Čičinską, kaip esame pratę vadinti dvarininką Vladislovą Sicinskį.
„Dar vaikas žinojau, kad Čičinskas buvo nedoras žmogus, bet, kaip paaiškėjo, jis buvo paprastas bajoras, kurį lenkiška ir katalikiška kultūra žlugus Abiejų Tautų Respublikai pavertė legendų blogiuku. Istorinių šaltinių apie jo žiaurumą, dvaro prasmegimą – nebekalbant apie tai, kad net žemė jo kūno nepriėmė, – nėra. Visa tai buvo sukurta siekiant apjuodinti“, – pasakoja Arminas.
Vis dėlto tokios legendos, nors ir prasilenkiančios su tikrove, A. Abukausko nuomone, yra reikšminga ir neatsiejama mūsų krašto identiteto dalis.
„Legendos labai svarbios, – sako muzikas. – Juk faktas, kad Jūratės gintariniai rūmai neegzistavo, o Žilvinas nebuvo stebuklingas princas žaltys. Tačiau tokie pasakojimai mums sukuria kitokį požiūrį į savą istoriją ir kultūrą.“
Panevėžio krašto legendą savo laiku buvo „pasiskolinę“ daug iškilių kūrėjų, tokių kaip Adomas Mickevičius, Maironis, Teofilis Tilvytis, Kostas Ostrauskas, Vytautas Misevičius. Tad prieš kurdamas siuitą A. Abukausko sako perskaitęs ne vieną eiliuotą padavimą ar prozos kūrinį šia tema.
O tada viską sudėjęs į vieną tekstą, kuris ir lydės klausytojus jų muzikinėje kelionėje po „Legendą apie Čičinską“.
Kiekviena panevėžiečio pianisto siuitos dalis turi pavadinimą, kiekviena nata, pauzė joje kažką reiškia ir pasakoja.
„Kartu jos sukuria bendrą vaizdą – visai kaip kalboje“, – aiškina muzikas.
„Legenda apie bajorą Čičinską“ nėra pirmas A. Abukausko muzikos kūrinys.
Jaunasis menininkas jau yra sukūręs pjesių ciklą „Didelė meilė“, keturis preliudus, fortepijoninį duetą „Mergaitė miške“, chorinės muzikos.
„Aišku, iki šiol dažniausiai kūriau pavienius kūrinius, išskyrus ciklą „Didelė meilė“, – sako Arminas. – Tačiau tas ciklas buvo daug mažesnis, o siuita apie Čičinską – pirmas tokios apimties mano parašytas kūrinys.“
A. Abukauskas – Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos absolventas, šį rudenį pradėjęs fortepijono studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Į geriausių ir ryškiausių jaunųjų Lietuvos pianistų elitą, pavadintą „Gintariniu vienuoliktuku“, patekusio panevėžiečio muzikinis kelias prasidėjo dar pirmoje menų gimnazijos klasėje.
Nuo pat pradžių Arminui joje labai patiko.
Kai reikėjo pasirinkti instrumentą, sako, suveikė vaikiškas faktorius: namuose turėjęs mėgstamą žaislinį pianiną, nusprendė mokytis skambinti fortepijonu.
Bet, norint groti šiuo instrumentu, reikia daug praktikos ir kantrybės, tad berniukui tai nepasirodė pats įdomiausias dalykas – labiau žavėjo dirigento profesija.
Net turėjo svajonę, kuria buvo pasidalijęs su savo mokytojais: Anykščiuose įkurs muzikinį teatrą ir diriguos jo simfoniniam orkestrui.
Augant norai keitėsi, o ir muziką A. Abukauskas buvo nustūmęs į šalį. Dabar labai džiaugiasi, kad meilė atgijo ir leido iš naujo atrasti fortepijoną.
Kol kas dar pirštais galima suskaičiuoti dienas nuo to laiko, kai panevėžietis pravėrė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos duris, ir Arminas nemato prasmės spėlioti, kaip klostysis mokslai. Bet iš tų kelių aplankytų paskaitų jam pasirodė, kad studijuoti bus labai smagu.
„Čia žmonės žino, ko nori, žino, ko siekia, dėl ko dirba. Gali su draugais pašnekėti ir apie muziką, ir apie literatūrą – tikrai jauki ir gera atmosfera. Tiesiog menininkų oazė“, – šypsosi pianistas.
A. Abukauskas džiaugiasi patekęs pas puikius dėstytojus profesionalus – fortepijono specialybės jį mokys profesorius Jurgis Karnavičius.
„Tikiu, kad studijos ir laikas akademijoje duos daug naujų žinių ir patirčių, nes tam sudarytos puikios galimybės. Labai džiaugiuosi ir nekantrauju nerti gilyn į muzikos vandenyną“, – sako Arminas.
