Diskriminacija dėl amžiaus darbo rinkoje prasideda perkopus 40 metų

Diskriminacija dėl amžiaus darbo rinkoje prasideda perkopus 40 metų

Diskriminaciją dėl vyresnio amžiaus darbo rinkoje patiria jau 41 metų amžiaus sulaukę žmonės, o palankiausiai vertinami 26–35 metų specialistai, rodo nauja apklausa.

Tuo metu demografinės tendencijos rodo, kad ateityje šios amžiaus grupės žmonių gerokai sumažės.

„Swedbank“ užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 63 proc. žmonių įsitikinę, jog geriausias galimybes darbo rinkoje turi 26–35-mečiai, maždaug kas septintas (14 proc.) – 36–45 metų žmonės, o 7 proc. – visų amžiaus grupių galimybės panašios.

„Swedbank“ Karjeros centro vadovės Linos Žemaitytės-Kirkman teigimu, nuostata dėl geresnių jaunesnių žmonių įsidarbinimo itin paplitusi tarp vadovaujančių darbuotojų.

„Įdomus momentas, kad 70 proc. aukščiausio ir vidutinio lygio vadovų taip galvoja. Tie žmonės, kurie sprendžia, kokį žmogų priimti į komandą dirbti, dauguma jų galvoja, kad 26-35 metu yra pats geriausias darbuotojų amžius“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė L. Žemaitytė-Kirkman.

57 proc. respondentų nurodė, jog sunkumų darbo rinkoje patiria 41–50 metų žmonės, o 24 proc. mano, jog 51–60 metų.

„Tai nėra vienpusis požiūris, iš abiejų pusių yra. Nepalankų požiūrį dėl amžiaus gali turėti ne tik darbdaviai, bet ir patys kandidatai, kurie ateina į darbą. (…) Žmonės save taip pat dažnai nuvertina dėl savo amžiaus“, – sakė L. Žemaitytė-Kirkman.

Tarp pagrindinių dalykų, labiausiai apsunkinančių vyresnių kaip 50 metų žmonių įsidarbinimą, didžioji dalis apklaustųjų nurodo diskriminaciją dėl amžiaus (61 proc.), pasenusias jų žinias (36 proc.) ir ribotą motyvaciją išmokti naujų dalykų (33 proc.).

Pasak „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, šalies demografinės tendencijos nėra palankios − per artimiausią dešimtmetį darbingo amžiaus gyventojų skaičius Lietuvoje sumažės nuo 1,7 mln. iki 1,37 mln., o labiausiai sumažės 26-35 metų dirbančiųjų skaičius.

„Lietuvoje demografinės tendencijos išlieka ir išliks nepalankios. Svarbiausia ne tai, kad mažėja gyventojų skaičius, nes valstybė gali klestėti ir būti konkurencinga turėdama ir mažiau nei 3 mln. gyventojų, bet svarbu yra gyventojų struktūra, kiek yra darbingo amžiaus gyventojų, koks jų ir pensijinio amžiaus gyventojų santykis. Čia Lietuva neatrodo nei vidutiniškai, nei gerai. Turime vieną sparčiausiai senėjančių visuomenių pasaulyje ir Europos Sąjungoje“, – antradienį sakė N. Mačiulis.

Pasak jo, kas penkta įmonė patiria darbuotojų trūkumą, o ateityje ši problema tik gilės.

„Nuolat kalbama apie robotizaciją pramonėje, paslaugų sektoriuje, bet realybėje tas procesas vyksta ne taip greitai, o ir robotizacijos proceso metu darbuotojų poreikis išlieka, keičia kompetencijos, kurių reikia darbo rinkai. Nematome ir nematėme praeityje tokių tendencijų, kad robotai išstums darbuotojus iš darbo rinkos“, – sakė N. Mačiulis.

Pasak jo, siekiant spręsti kvalifikuotų darbuotojų trūkumą, labiausiai tikėtina išeitis – didesnis vyresnių žmonių aktyvumas darbo rinkoje.

Šiuo metu 50-64 metų žmonių nedarbo lygis Lietuvoje yra šiek tiek didesnis už ES vidurkį, tačiau jų aktyvumas po truputį auga. Dalyvavimą darbo rinkoje sulaukus pensinio amžiaus ateityje gali vis labiau lemti ir finansiniai motyvai.

Anot apklausos, vyresnių darbuotojų įsidarbinimo galimybes galėtų padidinti darbdavio suteikiami mokymai ir kvalifikacijos kėlimas, daugiau tolerancijos dėl amžiaus, taip pat galimybė „pasimatuoti“ darbą.

Apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Šių metų sausį apklausta 1015 respondentų nuo 18 iki 75 metų.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų