-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kol kas čia įkurtas bendruomenės daržas didelio susidomėjimo nesulaukė, tačiau jame besidarbuojantieji tikina: tupinėjimas aplink daržoves yra puiki terapija ir net savotiška kūryba.
Prieš porą mėnesių duris atvėrusio Pragiedrulių kūrybiškumo centro pašonėje šakomis įrėmintose lysvėse veši moliūgai, stiebiasi pomidorai, auga agurkai, uogas brandina braškė, lapoja lapiniai burokėliai, kopūstai, žiedus sukrovusios valgomosios nasturtos, kvepia bazilikai, pankoliai, šaknis įleidusios saldžiosios bulvės, auga šparaginės pupelės.
Pragiedrulių kūrybiškumo centro vadovo Sauliaus Leonavičiaus teigimu, visiems panevėžiečiams atviras daržas dar tik pradedamas kurti.
Kol aplinkui tebesidarbuoja statybininkai, jis nėra didelis. Kai statybininkai išsikraustys, darže galės būti ir virš 100 lysvių.
„Visos kelionės prasideda nuo pirmo žingsnio. Šiais metais daržas toks, kitais metais, jei panevėžiečiai norės, plėsime“, – sako vadovas.
Anot jo, šis daržas parke nėra skirtas patenkinti visiems daržininko poreikiams – jo dydis ne toks.
„Kai nebeužtenka vazonėlio ar balkono, galima rankas sukišti į tikrą žemę Panevėžio centre. Tai daugiau dirvožemio terapija“, – teigia S. Leonavičius.
Šakomis įrėmintos lysvės Skaistakalnio parke tradiciniam daržininkui gali pasirodyti kaip apleistos, tačiau jų prižiūrėtojai tvirtina, kad gamtai toks daržas – naudingesnis. G. Kartano nuotr.
Tokiame darže, tvirtina Pragiedrulių direktorius, siekiama ne didelio, bet kokybiško derliaus.
Ir pati daržininkavimo praktika čia kitokia nei įprasta.
„Norime, kad nebūtų orientuojamasi vien į derliaus gausą. Mums nebereikia daug, mums reikia – kokybiškai, ekologiškai. Permakultūriniame darže auga ne taip gausiai, bet visai kitos kokybės augalas – švaresnis ir natūralesnis“, – išbandyti kitokį daržininkavimą siūlo menininkas.
Pragiedrulių sodybos sodininkės Kotrynos Daraškevičiūtės teigimu, tokių permakultūrinių miško daržų Lietuvoje nėra daug. Pasak jos, net informacijos lietuvių kalba apie tokį daržininkavimą sudėtinga rasti.
Šiame darže eksperimentuojama remiantis tokio daržininkavimo principais. O jie paprasti.
„Miško daržas yra gyvybės pilna vieta, įvairovės vieta, kuri ne tik suteikia maistą žmogui, bet ir yra buveinė mikroorganizmams, vabzdžiams, jau egzistuojančiai laukinei gamtai“, – aiškina ji.
Šis daržas nėra iščiustytas. K. Daraškevičiūtė juokauja, kad tradiciniam daržininkui lysvės Skaistakalnio parke gal net pasirodytų kaip apleistos, tačiau gamtai toks daržas – naudingesnis.
Be to, jis nereikalauja kasdienės priežiūros ir daug darbo. Pasak K. Daraškevičiūtės, susitaikoma su mintimi, kad jei kas nors neauga, tai neauga.
Ir augalai netręšiami mineralinėmis trąšomis, nenaudojami jokie pesticidai. Prižiūrintieji lysves gali naudoti tik organines trąšas, tačiau ir jų poreikio, pasak K. Daraškevičiūtės, kol kas nebuvo. Net ir žemė šiam daržui nebuvo specialiai išdirbta – tiesiog iškastos duobutės ir pasodinta. O nuo piktžolių ginamasi naudojant mulčią.
Pasak S. Leonavičiaus, visiems panevėžiečiams atviras daržas dar tik pradedamas kurti. G. Kartano nuotr.
K. Daraškevičiūtė pasakoja socialinėje erdvėje stebinti keletą užsienio sodininkų, kurie net labai mažame plote užsiaugina pakankamai per vasarą valgyti skirtingų daržovių.
Dėl statybos darbų Pragiedrulių sodyboje šiemet daržas pasodintas gana vėlai – sulaukus birželio. Visgi čia daržoves auginantys panevėžiečiai jau džiaugiasi pirmuoju derliumi: pamažu auga agurkai, galima pasiskinti mėtų ar melisų arbatai, jau primegzta pomidorų, auga paprikos, šparaginės pupelės, saldžiosios bulvės, saulėgrąžos, bulvės, baklažanai.
„Esu užsodinusi bendras lysves, skirtas bendrai naudoti. Jų derliumi gali naudotis visi sodininkai ir Pragiedrulių darbuotojai. O asmeninėse lysvėse užaugintą derlių daržininkai gali pasiimti sau. Jei nori, gali dalintis“, – pasakoja K. Daraškevičiūtė.
Kitąmet planuojama bendrų lysvių įrengti daugiau.
„Kai nebeužtenka vazonėlio ar balkono, galima rankas sukišti į tikrą žemę Panevėžio centre. Tai daugiau dirvožemio terapija.“
S. Leonavičius
Sodininkė džiaugiasi, kad žemė Skaistakalnio parke – tinkama daržovėms. Dirvožemis molingas ir net per didžiausią sausrą laikėsi drėgmė.
Nors šiemet daugelis daržininkų skundžiasi kenkėjų antplūdžiu, kol kas šiame darže jų daug neaptinkama.
„Vienas permakultūrinio daržo principų, kad sodinami įvairūs augalai – jie neauginami grupėmis, o kuo labiau augalus sumaišant. Todėl kenkėjai taip neaptinka ir neužpuola augalų“, – aiškina K. Daraškevičiūtė.
K. Daraškevičiūtė mano, kad panevėžiečiams pasisekė. Mat paprastai bendruomenėms, pageidaujančioms miestuose įkurti bendrus daržus, tenka nueiti kryžiaus kelius: rasti tinkamą vietą, suderinti su savivaldybe, suburti žmones ir pan.
Nors Skaistakalnio parke daržas atviras visiems, K. Daraškevičiūtė svarsto, kad panevėžiečiai galbūt pabijojo, jog tokiai veiklai prireiks daug laiko, darbo ir specifinių žinių.
„Tikrai nieko nereikia. Tik ateiti ir bandyti, sodinti, eksperimentuoti. Tas daržas čia pats gyvena savo gyvenimą, pats auga“, – tikina sodininkė.
Anot jos, net įrankių savų nereikia neštis – jų yra Pragiedrulių sodyboje. Lysvę šiame darže irgi galima turėti tiek vienam sezonui, tiek ir keliems, tiek ir ilgam laikui.
Skaistakalnio parke ekologiškai auginamas daržoves K. Daraškevičiūtė palaisto Žagienio upelio vandeniu. G. Kartano nuotr.
Panevėžietis Andrejus Balakirevas bendruomenės darže Skaistakalnio parke augina keturis pomidorus, keturis baklažanus, keletą prieskoninių augalų.
„Šiemet auginu ne dėl derliaus, o pažiūrėti, kam dirva tinkama“, – sako vyras.
Jis pasakoja nesantis užkietėjęs daržininkas, tik vasaras vaikystėje leisdavo sode.
Skaistakalnio parke neretai praeidavo pro daug metų stovėjusią apleistą istorinę poeto Juozo Čerkeso-Besparnio sodybą, jo paties vadintą Pragiedruliais.
Ją atkūrus ir pradėjus veiklą, netoli parko gyvenantis Andrejus sako susidomėjęs pasiūlymu turėti daržo lysvę. Bene labiausiai jam patinka, kad tokiam daržui nereikia tiek priežiūros, kiek įprastam.
„Stengiesi kuo mažiau kištis į procesą. Pati gamta turi viską padaryti“, – sako A. Balakirevas. Turėti lysvę parke, jo manymu, būtų smagu ne tik šeimoms, bet ir draugų kompanijai.
Atėjęs apžiūrėti savo daržovių, A. Balakirevas pasakoja sutinkantis bendraminčių – labai įvairaus amžiaus daržininkų. Jie pažiūri ir kaip laikosi kaimynų augalai – prireikus palaisto.
„Buvimas gamtoje, tupinėjimas renkant grybus, uogas ar daržovių priežiūra yra pabuvimas su savimi. Tai ramina, galva pailsi. Aišku, reikia būti mėgėju į panages žemių prisirinkti, bet grąža, bent jau emocinė, garantuota“, – tvirtina Skaistakalnio parko darže sutiktas Andrejus.
