-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vietoje naujų vėjų įmonių valdyboms įstatymas leido apsiriboti rotacija, ilgamečiams pavaduotojui ir direktoriui pasikeičiant kėdėmis.
Prieš metus įsigaliojusi prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlyta valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų skyrimo tvarka, įteisinusi, kad tas pats asmuo bendrovei gali vadovauti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, ne vienam direktoriui reiškė laukiančias darbo paieškas.
Iš dešimties Panevėžio savivaldybės valdomų įmonių daugiausia metų vadovo kėdėje skaičiavo Panevėžio butų ūkio direktorius Gintaras Ruzgys. Jis į šias pareigas paskirtas dar 1990-aisiais.
Net tris dešimtmečius trukusi G. Ruzgio vadovavimo era dėl naujojo įstatymo nutrūko šių metų sausio 3-iąją. Įmonės valdyba tą pačią dieną į šias pareigas paskyrė kitą ilgametį Panevėžio butų ūkio darbuotoją – iki tol pavaduotoju dirbusį Vidmantą Žukauską. Šis buvusioje savo vietoje panoro matyti G. Ruzgį.
Įstatymas savivaldybės įmonių valdyboms suteikia teisę pačioms pasirinkti vadovo atrankos būdą – jos gali skelbti konkursą, o gali direktorių paskirti savo nuožiūra.
Panevėžio butų ūkio valdyboje net nebuvo iškeltas klausimas dėl galimybės ieškoti naujo veido skelbiant konkursą.
Valdybos nario, miesto Savivaldybės Infrastruktūros skyriaus specialisto Andriaus Šato teigimu, V. Žukausko kandidatūra tiko visiems nariams.
„Jis ilgametis darbuotojas, žino įmonės veiklos pobūdį, išmano, ką reikia padaryti, ką norėtų daryti kitaip, geriau. Ar būtinai reikia galvoti, kad naujas žmogus bus geriau už jau esamą, patyrusį darbuotoją?“ – „Sekundei“ kalbėjo A. Šatas.
Valdybos nario nuomone, Panevėžio butų ūkis dirba „pakankamai normaliai su daugiabučiais“ ir tie darbai turėtų būti tęsiami.
Pavaduoju paskirto Panevėžio butų ūkio ilgamečio direktoriaus G. Ruzgio teigimu, 2018-uosius bendrovė baigė pelningai, nors galutiniai finansiniai praeitų metų rodikliai bus matomi vasarį.
„Tikiuosi, kad pelnas bus didesnis nei praėjusiais metais“, – mano pavaduotojas.
2017-uosius Panevėžio butų ūkis baigė turėdamas 41 tūkst. Eur pelno, 30 proc. šios sumos kaip dividendai grįžo į Savivaldybės biudžetą.
„Tikrai nesiekiame didinti pelną brangindami paslaugas gyventojams ir tapdami dividendų Savivaldybei mokėtojais“, – prieš metus „Sekundei“ kalbėjo G. Ruzgys.
Visgi praėjusiais metais Panevėžio butų ūkis šokiravo daugiabučių namų bendrijas drastiškai 70–80 proc. pakeldama buhalterinių paslaugų įkainius. Toks branginimas motyvuotas minimalaus darbo užmokesčio kilimu.
Anot G. Ruzgio, įmonės didžiausią sąnaudų dalį sudaro atlyginimai ir socialinio draudimo mokestis. Šiuo metu Panevėžio butų ūkyje dirba 187 žmonės.
Įmonės sąnaudas gerokai išaugina ir išlaidos daugybei patalpų išlaikyti. Kompaktiškame mieste, be bendrovės pagrindinės būstinės Beržų gatvėje, veikia dar trys skirtingose vietose – Vilties, Vilniaus, Dariaus ir Girėno gatvėje įsikūrusios tarnybos bei net aštuonios mokesčių surinkimo kasos.
Panevėžio butų ūkis apglėbęs liūto dalį miesto daugiabučių namų rinkos. Bendrovė aptarnauja 565 daugiabučius iš Aukštaitijos sostinėje esančių 842.
Panevėžio butų ūkyje ilgamečiai vadovai pasikeitė vietomis: valdyba direktoriumi paskyrė buvusį pavaduotoją V. Žukauską, o tris dešimtmečius įmonei vadovavęs G. Ruzgys liko pavaduotoju.
Dar šešias dešimtis tokių namų, daugiausia buvusių bendrabučių, savo žinioje turi kita Savivaldybės įmonė „Panevėžio būstas“.
Šiam dešimtmetį vadovavusios Virginijos Čiurlienės darbo sutartis turėjo nutrūkti irgi sausio 2-ąją, tačiau likus dviem savaitėms iki termino pabaigos ji pati bendrovės valdybai įteikė prašymą atleisti iš pareigų. „Panevėžio būsto“ valdybos pirmininkas Vidas Savickas teigia, jog tokį buvusios direktorės sprendimą lėmė sveikatos problemos.
Įmonei laikinai vadovauti paskirtas V. Čiurlienės pavaduotojas Renaldas Januška. Jis bendrovėje dirba nuo 2009 m.
„Klausėme jo, ar patemps tokį krūvį, bet patikino puikiai galintis dirbti ir už du žmones – pavaduotoją ir direktorių“, – teigė V. Savickas.
Klausimą dėl įmonės nuolatinio vadovo valdyba žada išspręsti artimiausiu metu. Veikiausiai ir šiuo atveju konkursas direktoriaus pareigoms eiti nebus skelbiamas – R. Januškos paprašyta valdybai pateikti įmonės veiklos strategiją.
Finansiniai „Panevėžio būsto“ praėjusių metų rodikliai taip pat dar nėra apskaičiuoti, tačiau, pasak bendrovės administracijos, žinoma, kad įmonė 2018-uosius baigė pelningai. 2017 metais „Panevėžio būstas“ turėjo 28 386 Eur pelno ir 2018 m. į miesto Savivaldybės biudžetą sumokėjo 6 941 Eur dividendų.
Panevėžio būste dirba 34 darbuotojai.
Į dviejų analogiškas paslaugas teikiančių Savivaldybės įmonių Panevėžyje egzistavimą ne kartą dėmesį buvo atkreipę ir šalies ekonomikos ekspertai.
„Tokie atvejai, kai dvi savivaldybės įmonės teikia analogiškas paslaugas, dargi rinkoje esant ir privatiems tų pačių paslaugų teikėjams, rodo ne tiek neūkiškumą, kiek keistoką mąstymą – vengiama kritiškai įvertinti, ar įmonės užsiima tuo, kuo iš tiesų reikia“, – „Sekundei“ yra teigęs Lietuvos laisvosios rinkos instituto direktorius Žilvinas Šilėnas.
V. Savickas patvirtino, jog Savivaldybės lygmeniu keltas klausimas dėl Panevėžio butų ūkio ir „Panevėžio būsto“ sujungimo. Visgi nuo kardinalių sprendimų susilaikyta.
„Abiejų šių bendrovių pasirašytos ilgalaikės sutartys su namų bendrijomis yra pagrindinė kliūtis, stabdanti tokią reorganizaciją. Jungiant įmones reikėtų vienos sutartis perduoti kitai, bet bendrijos gali tam prieštarauti“, – aiškino „Panevėžio būsto“ valdybos atstovas.
Įmonių vadovų kadencijas apribojęs įstatymas turėjo išjudinti ir daugiau direktorių. Tačiau ne vienam jų pernai teko trauktis nesulaukus kadencijos pabaigos.
Pagal naująją tvarką iki 2019 m. sausio galėjęs dirbti Autobusų parkui 17-iolika metų vadovavęs Rimantas Petukauskas direktoriaus kabinetą turėjo užleisti praeitų metų pavasarį po to, kai įmonės valdyba pareiškė juo nepasitikėjimą.
R. Petukauskas iš pareigų atšauktas atsižvelgus į Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikto patikrinimo įmonėje išvadas. Pareigūnai bendrovėje nustatė viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų. Nesilaikydama įstatymų bendrovė išleido daugiau kaip 129 tūkst. Eur.
Autobusų parkas iki šiol neturi nuolatinio direktoriaus. Laikinai vadovauti paskirtas pavaduotojas Arnoldas Gražys.
„Autobusų parko vadovo klausimą turi spręsti valdyba. Akcininkas gali išreikšti tik pageidavimą, kad greičiau būtų surastas vadovas, ką mes ir esame išsakę“, – aiškino Savivaldybės administracijos direktorius Rimantas Pauža.
Beveik prieš metus po kilusio skandalo pareigų neteko ir dar vienos Savivaldybės įmonės „Panevėžio gatvės“ direktorius Gintaras Petrauskas. Jis bendrovei vadovavo 12 metų. Atsisveikinti su pareigomis jam teko po to, kai Lietuvoje ažiotažą sukėlė internete pasklidęs vaizdo įrašas, kaip „Panevėžio gatvių“ darbininkai duobę gatvėje lopo supiltą šaltą trupintą asfaltą trypdami kojomis.
G. Petrausko vietą užėmusiam naujam, su „Panevėžio gatvėmis“ jokių ryšių iki tol neturėjusiam veidui – Viktorijai Juodikienei pelnyti tokias pareigas konkurso irgi neprireikė. Šiaulių universitetą baigusią, pastaruoju metu Biržų komunaliniame ūkyje dirbusią 29-erių V. Juodikienę „Panevėžio gatvių“ direktore valdyba paskyrė savo nuožiūra.
„Jauniausias“ Panevėžio savivaldybės bendrovių vadovų – „Panevėžio specialiojo autotransporto“ direktorius Rolandas Ramūnas – į šias pareigas valdybos paskirtas 2017 m. Iki tol jis įmonėje dirbo pavaduotoju.
Kadencijų nebaigę ir strateginių įmonių „Aukštaitijos vandenys“ bei šilumos tiekėjos „Panevėžio energija“ generaliniai direktoriai Saulius Venckus ir Petras Diksa. Abu į vadovų kėdes sėdo maždaug prieš šešetą metų, kai šias įmones supurčius korupcijos skandalams turėjo pasitraukti ilgamečiai jų direktoriai Rimantas Liepa ir Vytautas Šidlauskas.
Komentarai
-
- Skaitytojas
- 12:38 2019.01.10
-
- Va taip
- 20:56 2019.01.10
Rodyti visus komentarus (2)70-80 % pakėlė įkainius ir baigė pelningai…. Čia nepanašu, kaip Putinas keičia Medvdevą 🙂 ?
Ar įstatymas neįgalus, ar valdybos – savivaldybės statytinės gudrios?