„Panevėžio energijos“ katilinėje Pušaloto gatvėje kaip rezervinis kuras laikomas mazutas turi būti šildomas, palaikant 35 laipsnių temperatūrą, dėl to per šalčius mieste pasklinda aitrus deginamo tepalo dvokas. P. ŽIDONIO nuotr.

Dienos pradžiai – mazuto dvoko pliūpsnis

Skaitytojo pasiūlyta tema

Pramoniniame miesto rajone gyvenančius ir dirbančius panevėžiečius šią žiemą stvertis už nosies verčia iš šilumos tiekėjos „Panevėžio energijos“ talpyklų pasklindantis kaitinamo mazuto dvokas.

Vis dėlto nei aplinkosaugininkai, nei higienistai neturi gerų žinių nenorintiems kvėpuoti tokia smarve.

„Vyksta kažkas negero. Toks jausmas, tarsi kažkas degintų tepalus. Kvapas baisus, erzinantis, neįmanoma išbūti lauke“, – praėjusio trečiadienio rytą kalbėjo į „Sekundės“ redakciją paskambinęs panevėžietis Kęstas.

Vyras dirba vienoje iš Pramonės gatvėje įsikūrusių įmonių. Tądien apie 7.30 val. atvykęs į darbovietės stovėjimo aikštelę, išlipęs iš automobilio griebėsi už nosies.

„Dvokas siaubingas. Greičiausiai kažkas šildosi kūrendami tepalu. Darbe įsijungiau rekuperacinę ir iš karto turėjau išjungti – ta smarvė pradėjo į kabinetą veržtis“, – pasakojo panevėžietis.

Anot jo, dvokas ir apie 9 val. buvo jaučiamas.

Įkalinti tarp pramonės įmonių

Kad ore pasmirsta deginamu tepalu, patvirtino ir Pušaloto gatvėje gyvenantis Kazimieras.

Jis nė neabejojo, kad tokio „aromato“ šaltinis – katilinę Pušaloto gatvėje turinti šilumos tiekėja „Panevėžio energija“.

Vyras sako pamenantis, kad tokia smarvė sklisdavusi sovietmečiu, kai miesto daugiabučiai dažnai būdavo šildomi mazutu.

Kazimieras pasakoja, kad dar prieš keturis dešimtmečius, kai jis persikėlė gyventi į Bulgariją, kaip daugelis panevėžiečių vadina šį pramonės įmonių supamą mikrorajoną, tai buvo gana ramus priemiestis.

Dabar norėtų iš čia kraustytis, bet nėra kur – kiek kaimynų bandė parduoti namus, pirkėjų sunkiai atranda.

„Jūs pasižiūrėkite į Pušaloto gatvę, kiek čia begriūvančių namelių. Niekas čia pirkti nenori. O kai neturi kur išeiti, tai ir tenka kvėpuoti visa ta smarve. Kažkada valdžia priėmė sprendimą, kad tai pramonės teritorija, taip įkalindama ir čia gyvenančiuosius, nors didelė dalis gyvenamųjų namų čia buvo pastatyti daug anksčiau nei didžiosios pramonės įmonės“, – guodėsi Kazimieras.

Šildo mazutą

Apie pramoniniame Panevėžio mikrorajone juntamą stiprų deginamų tepalų dvoką „Sekundei“ informavus Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio skyrių, aplinkosaugininkai ėmėsi tyrimo.

Nors specialistai nustatė smarvės šaltinį, visgi jų atsakymas – neguodžiantis šioje miesto dalyje dirbančių ar juolab gyvenančių.

Kaip teigiama Aplinkos apsaugos departamento atsakyme, Panevėžio valdybos pareigūnai praėjusį trečiadienį gavę pranešimą dėl nemalonaus, specifinio deginamų tepalų kvapo, vyraujančio Panevėžio vakarinėje dalyje, atliko teritorijos patikrinimą. Nustatyta, kad šis kvapas sklinda iš bendrovės „Panevėžio energija“ eksploatuojamo mazuto ūkio.

Panevėžio pramoninėje teritorijoje dirbantieji bei gyvenantieji skundžiasi itin aitriu kvėpavimo takus graužiančiu degančio mazuto kvapu. P. ŽIDONIO nuotr.

„Pažymime, kad 2022 m. centralizuotus šilumos tinklus eksploatuojantys juridiniai asmenys visoje Lietuvoje įsigijo mazuto kaip rezervinio kuro, kad užtikrintų miestų gyventojams nenutrūkstamą šilumos tiekimą šaltuoju metų periodu. Panevėžyje šis kuras nėra ir nebuvo naudojamas, tačiau, kad jis būtų panaudotas esant poreikiui, yra šildomas, palaikant 35 laipsnių temperatūrą. Atšalus aplinkos oro temperatūrai, mazutas šildomas intensyviau, nes greičiau šąla. Iš mazuto ūkio per alsuoklius einantys garai vyraujant žemam atmosferos slėgiui ir atitinkamos krypties silpnam vėjui tvyro ore, todėl šis specifinis kvapas yra juntamas“, – komentuojama aplinkosaugininkų atsiųstame atsakyme.

Nors panevėžiečiams nosis riečia aštrus dvokas, šilumininkė, pasak Aplinkos apsaugos departamento, įstatymų nepažeidžia.

„Panevėžio energija“ turi aplinkos apsaugos leidimus eksploatuoti mazuto ūkį ir deginti mazutą, moka taršos mokestį“, – nurodo aplinkosaugininkai.

„Iš mazuto ūkio per alsuoklius einantys garai vyraujant žemam atmosferos slėgiui ir atitinkamos krypties silpnam vėjui tvyro ore, todėl šis specifinis kvapas yra juntamas.“

Aplinkos apsaugos departamentas

Skirtingi reikalavimai

Apie specifinį stiprų dvoką Pramonės g. mikrorajone buvo informuotas ir kvapus turintis tirti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamentas.

Nors pranešimas buvo užregistruotas, departamento direktorius Eugenijus Vilčinskas pareiškė, kad jų specialistai tokių atvejų nesiaiškina. Mat galimą taršą Visuomenės sveikatos centras tiria tik gyvenamosiose vietovėse, o visa Pramonės gatvės teritorija detaliajame miesto plane priskirta pramoninei zonai.

„Įstatymuose aiškiai įvardyta, kad mes skundus dėl galimos taršos galime nagrinėti tik gyvenamojoje teritorijoje, o šiuo atveju tai yra pramoninė zona, tad skundus gali tirti tik aplinkosaugininkai“, – teigė E. Vilčinskas.

Saugo nenumatytiems atvejams

Bendrovė „Panevėžio energija“ patvirtino, kad įmonės katilinėje Pušaloto gatvėje mazutas yra laikomas kaip rezervinė kuro atsarga.

Pasak bendrovės, šioje katilinėje kaip pagrindinis kuras energijai gaminti naudojamas biokuras. Tačiau katilinė taip pat gali būti kūrena gamtinėmis dujomis ir mažasieriu mazutu.

„Vykdant Energetikos įstatymo reikalavimus, katilinėje Pušaloto gatvėje laikomas mazutas yra rezervinė kuro atsarga ir jis gali būti naudojamas nutrūkus arba esant nepakankamam dujų tiekimui, sugedus kitu kuru kūrenamiems katilams, siekiant užtikrinti reikiamo energijos gamybos kiekio nepertraukiamą tiekimą“, – teigiama bendrovės atsiųstame atsakyme.

Pasak įmonės, mazuto rezervinės atsargos yra laikomos Panevėžio katilinių teritorijose esančiuose mazuto rezervuaruose, tam skirtose specialiose talpyklose.

2022 metais bendrovės naudojamo viso kuro kiekyje mazutas sudarė 2,9 proc., biokuras – 80,3 proc., 16,8 proc. – kitos kuro rūšys.