Panevėžio valdžiai sukant galvą, kaip mažėjant mokinių pertvarkyti mokyklų tinklą, viena iš Savivaldybės glėbio pati norėtų trauktis. Didžiausia mieste katalikiškos krypties K. Paltaroko gimnazija ieško būdų, kaip iš biudžetinės tapti privačia.
Šiuo metu vienintelę Panevėžyje ilgąją gimnaziją, kurioje mokomasi nuo pirmos iki 12-os klasės, lygiomis teisėmis valdo dvi dalininkės – Savivaldybė ir Panevėžio vyskupijos kurija. Pastaroji siekia tapti katalikiškos gimnazijos viena steigėja ir šeimininke.
Nors tokiai kurijos idėjai Savivaldybė pritaria, tačiau K. Paltaroko gimnazija privačia katalikiškąja galėtų tapti ne anksčiau nei nuo 2018-ųjų. Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, procesą stabdo teisiniai niuansai.
Anot jo, teisininkai dar aiškinasi, kokiais būdais Savivaldybė galėtų trauktis iš mokyklos dalininkių. Viena iš galimybių būtų panaikinti esamą K. Paltaroko gimnaziją ir vyskupijos kurijai įsteigti savąją mokyklą. Vis dėlto T. Jukna abejoja, ar toks kelias būtų priimtiniausias.
„Žodis „naikinti“ Panevėžyje labai blogai skamba. Gali būti, kad daug gyventojų, ypač mokytojų, nesupras tokios kaitos ir kils panika. Teisininkai aiškinasi, ar tikrai nėra kitos galimybės, gal Savivaldybei būtų galima savo, kaip dalininkės, teises perleisti kurijai“, – „Sekundei“ teigė T. Jukna.
Sumažėtų finansinė našta
Dėl ilgų teisinių procedūrų terminų, T. Juknos nuomone, K. Paltaroko gimnazijos reorganizacijos iki naujų mokslo metų nepavyks užbaigti. Naujo statuso mokykla startuotų nebent nuo 2018-ųjų rugsėjo 1-osios.
Šiuo metu Savivaldybei tenkančios mokyklos išlaikymo išlaidos gana nemažos. Miesto biudžetui K. Paltaroko gimnazija atsieina 270,7 tūkst. Eur per metus. Tikėtina, kad mokyklai tapus privačia, dalis šių lėšų galėtų būti surenkama iš tėvų. Neoficialiomis žiniomis, svarstoma kol kas apie minimalų – 6–8 Eur per mėnesį mokestį už mokslą.
Mokyklos pastatai priklauso vyskupijos kurijai. Prieš keletą metų į jų remontą Savivaldybė investavo per 300 tūkst. Eur. Tiek iš miesto biudžeto teko prisidėti prie gautosios 521 tūkst. Eur Europos Sąjungos paramos mokyklai atnaujinti.
Pasak T. Juknos, gaudama ES paramą Savivaldybė įsipareigojo bent penkerius metus nekeisti mokyklos veiklos pobūdžio. Terminas baigiasi šių metų spalį.
„Kas buvo pagerinta, tas ir pasiliks pastato savininkei kurijai. Savivaldybė jokių pretenzijų dėl investuotų pinigų negalėtų reikšti“, – tvirtino T. Jukna.
Laiko klausimas
Panevėžio vicemeras Petras Luomanas įsitikinęs, kad tik laiko klausimas, kada K. Paltaroko gimnazija taps privačia. Anot jo, finansiškai vertinant, Savivaldybei būtų naudinga atsisakyti savo dalies.
„Į savarankiškos katalikiškos mokyklos statusą turinčios įstaigos veiklą Savivaldybė nebesikiš“, – teigė P. Luomanas.
Šiuo metu Panevėžyje veikia dvi katalikiškos krypties mokyklos: tokį statusą turi ir A. Lipniūno progimnazija, kurios steigėja yra viena Savivaldybė.
Vicemero teigimu, šią steigiant vyskupija miesto valdžiai irgi siūlė ilgosios gimnazijos idėją. Buvo tikimasi, kad katalikiškai mokyklai, turinčiai 1–12 klases, nekiltų sunkumų pritraukti mokinių. Vis dėlto Savivaldybė nesutiko su vyskupijos norais ir paliko progimnazijos statusą motyvuodama, kad ją baigę vaikai, jei šeimos pageidauja krikščioniškąja tradicija paremto auklėjimo, galės tęsti mokslus K. Paltaroko gimnazijoje.
P. Luomanas pripažįsta, jog vis dėlto tokia vizija nepasiteisino.
„Matome, kad baigusieji A. Lipniūno progimnaziją renkasi bet kurią gimnaziją, į K. Paltaroko mokyklą nueina netgi mažiau nei į kitas“, – teigia vicemeras.
Mažina mokinių skaičių
Nors žinia apie planus K. Paltaroko gimnaziją reorganizuoti į privačią pasklidusi tarp tėvų, mokyklos direktorės Gražinos Gailiūnienės teigimu, jie apie tai dar nėra oficialiai informuoti. Susitikti su tėvų atstovais Panevėžio vyskupas planuoja kitą savaitę.
K. Paltaroko gimnazija yra didžiausia Panevėžio mokykla. Joje mokosi 1034 vaikai. Šiais metais mokykla suformavo tris pirmąsias klases, nors, pasak direktorės, norinčiųjų mokytis ilgojoje gimnazijoje būtų pakakę penkioms.
„Visada Savivaldybė leisdavo komplektuoti tris pirmąsias klases. Šiemet, kai pirmą kartą tėvai turėjo teisę pasirinkti mokyklą, kai kurios tuo pasinaudojusios surinko daugiau pirmokų, nei turėdavo anksčiau. Galėjome ir mes taip, bet laikėmės nuostatos, kad visoms miesto mokykloms mokinių tektų maždaug po lygiai“, – „Sekundei“ aiškino G. Gailiūnienė.
Pasak G. Gailiūnienės, rugsėjį į K. Paltaroko gimnazijos pirmąsias klases ateis 72 mokiniai, nors norinčiųjų patekti į šią mokyklą buvo kone dvigubai daugiau.
Iš didelio norinčiųjų būrio į pirmąsias klases mokinius gimnazija atsirenka įvertinusi jų šeimų moralines vertybes. Su būsimais mokinukais ir jų tėvais kalbasi direktorės pavaduotoja bei mokyklos kapelionas.
„Prioritetas teikiamas katalikiškų šeimų vaikams, nes čia patekti norima ir dėl kitų motyvų – saugumo, ilgosios gimnazijos“, – teigė G. Gailiūnienė.
Dėl išlikimo konkuruojančioms miesto mokykloms graibstant mokinius, privačios statuso siekianti K. Paltaroko gimnazija jau pradeda atvirkštinį procesą. Direktorė pripažįsta, kad siekiama bent 100 mokinių sumažinti.
„Esame per didelė mokykla. Turėti visų klasių po tris yra optimaliausias variantas kompaktiškai mokyklai“, – sako G. Gailiūnienė.
Tuo metu iš kitų šešių Panevėžio gimnazijų, kurių steigėja yra viena Savivaldybė, trys surinkusios net po šešias pirmąsias gimnazistų klases.
Akcentuotų katalikiškas vertybes
Nors privačios katalikiškos gimnazijos idėja priklauso dvasininkams, Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas apie ją kol kas daug nekalba. Vyskupas tik patvirtino, kad tokie planai svarstomi.
„Tokios katalikiškos gimnazijos egzistuoja. Lietuvoje veikia trys jėzuitų gimnazijos, prieš keletą metų Kretingoje atidaryta pranciškonų. Jėzuitų koncepcija labai aiški, ir pranciškonų gimnazijoje labai ryški jų linija. Mano mintis irgi į tą pusę linksta“, – teigė vyskupas.
Pasak JE L. Vodopjanovo, reorganizavus K. Paltaroko gimnaziją greta privalomų bendrųjų mokomųjų dalykų būtų ir papildomas ugdymas, per kurį atsispindėtų krikščioniškosios vertybės.