Kol dėl išgyvenimo konkuruojančios Panevėžio mokyklos graibsto mokinius, privačios katalikiškos mokyklos statuso siekianti K. Paltaroko gimnazija ėmėsi žingsnių sumažinti jų skaičių. (T. Šiaudinio nuotr.)

Didžiausia Panevėžio mokykla taps privačia

Didžiausia Panevėžio mokykla taps privačia

Panevėžio valdžiai sukant galvą, kaip mažėjant mokinių pertvarkyti mokyklų tinklą, viena iš Savivaldybės glėbio pati norėtų trauktis. Didžiausia mieste katalikiškos krypties K. Paltaroko gimnazija ieško būdų, kaip iš biudžetinės tapti privačia.

Šiuo metu vienintelę Panevėžyje ilgąją gimnaziją, kurioje mokomasi nuo pirmos iki 12-os klasės, lygiomis teisėmis valdo dvi dalininkės – Savivaldybė ir Panevėžio vyskupijos kurija. Pastaroji siekia tapti katalikiškos gimnazijos viena steigėja ir šeimininke.

Nors tokiai kurijos idėjai Savivaldybė pritaria, tačiau K. Paltaroko gimnazija privačia katalikiškąja galėtų tapti ne anksčiau nei nuo 2018-ųjų. Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, procesą stabdo teisiniai niuansai.

Anot jo, teisininkai dar aiškinasi, kokiais būdais Savivaldybė galėtų trauktis iš mokyklos dalininkių. Viena iš galimybių būtų panaikinti esamą K. Paltaroko gimnaziją ir vyskupijos kurijai įsteigti savąją mokyklą. Vis dėlto T. Jukna abejoja, ar toks kelias būtų priimtiniausias.

„Žodis „naikinti“ Panevėžyje labai blogai skamba. Gali būti, kad daug gyventojų, ypač mokytojų, nesupras tokios kaitos ir kils panika. Teisininkai aiškinasi, ar tikrai nėra kitos galimybės, gal Savivaldybei būtų galima savo, kaip dalininkės, teises perleisti kurijai“, – „Sekundei“ teigė T. Jukna.

Sumažėtų finansinė našta

Dėl ilgų teisinių procedūrų terminų, T. Juknos nuomone, K. Paltaroko gimnazijos reorganizacijos iki naujų mokslo metų nepavyks užbaigti. Naujo statuso mokykla startuotų nebent nuo 2018-ųjų rugsėjo 1-osios.

Šiuo metu Savivaldybei tenkančios mokyklos išlaikymo išlaidos gana nemažos. Miesto biudžetui K. Paltaroko gimnazija atsieina 270,7 tūkst. Eur per metus. Tikėtina, kad mokyklai tapus privačia, dalis šių lėšų galėtų būti surenkama iš tėvų. Neoficialiomis žiniomis, svarstoma kol kas apie minimalų – 6–8 Eur per mėnesį mokestį už mokslą.

Mokyklos pastatai priklauso vyskupijos kurijai. Prieš keletą metų į jų remontą Savivaldybė investavo per 300 tūkst. Eur. Tiek iš miesto biudžeto teko prisidėti prie gautosios 521 tūkst. Eur Europos Sąjungos paramos mokyklai atnaujinti.

Pasak T. Juknos, gaudama ES paramą Savivaldybė įsipareigojo bent penkerius metus nekeisti mokyklos veiklos pobūdžio. Terminas baigiasi šių metų spalį.

„Kas buvo pagerinta, tas ir pasiliks pastato savininkei kurijai. Savivaldybė jokių pretenzijų dėl investuotų pinigų negalėtų reikšti“, – tvirtino T. Jukna.

Laiko klausimas

Panevėžio vicemeras Petras Luomanas įsitikinęs, kad tik laiko klausimas, kada K. Paltaroko gimnazija taps privačia. Anot jo, finansiškai vertinant, Savivaldybei būtų naudinga atsisakyti savo dalies.

„Į savarankiškos katalikiškos mokyklos statusą turinčios įstaigos veiklą Savivaldybė nebesikiš“, – teigė P. Luomanas.

Šiuo metu Panevėžyje veikia dvi katalikiškos krypties mokyklos: tokį statusą turi ir A. Lipniūno progimnazija, kurios steigėja yra viena Savivaldybė.

Vicemero teigimu, šią steigiant vyskupija miesto valdžiai irgi siūlė ilgosios gimnazijos idėją. Buvo tikimasi, kad katalikiškai mokyklai, turinčiai 1–12 klases, nekiltų sunkumų pritraukti mokinių. Vis dėlto Savivaldybė nesutiko su vyskupijos norais ir paliko progimnazijos statusą motyvuodama, kad ją baigę vaikai, jei šeimos pageidauja krikščioniškąja tradicija paremto auklėjimo, galės tęsti mokslus K. Paltaroko gimnazijoje.

P. Luomanas pripažįsta, jog vis dėlto tokia vizija nepasiteisino.

„Matome, kad baigusieji A. Lipniūno progimnaziją renkasi bet kurią gimnaziją, į K. Paltaroko mokyklą nueina netgi mažiau nei į kitas“, – teigia vicemeras.

Mažina mokinių skaičių

Nors žinia apie planus K. Paltaroko gimnaziją reorganizuoti į privačią pasklidusi tarp tėvų, mokyklos direktorės Gražinos Gailiūnienės teigimu, jie apie tai dar nėra oficialiai informuoti. Susitikti su tėvų atstovais Panevėžio vyskupas planuoja kitą savaitę.

K. Paltaroko gimnazija yra didžiausia Panevėžio mokykla. Joje mokosi 1034 vaikai. Šiais metais mokykla suformavo tris pirmąsias klases, nors, pasak direktorės, norinčiųjų mokytis ilgojoje gimnazijoje būtų pakakę penkioms.

„Visada Savivaldybė leisdavo komplektuoti tris pirmąsias klases. Šiemet, kai pirmą kartą tėvai turėjo teisę pasirinkti mokyklą, kai kurios tuo pasinaudojusios surinko daugiau pirmokų, nei turėdavo anksčiau. Galėjome ir mes taip, bet laikėmės nuostatos, kad visoms miesto mokykloms mokinių tektų maždaug po lygiai“, – „Sekundei“ aiškino G. Gailiūnienė.

 Pasak G. Gailiūnienės, rugsėjį į K. Paltaroko gimnazijos pirmąsias klases ateis 72 mokiniai, nors norinčiųjų patekti į šią mokyklą buvo kone dvigubai daugiau.

Pasak G. Gailiūnienės, rugsėjį į K. Paltaroko gimnazijos pirmąsias klases ateis 72 mokiniai, nors norinčiųjų patekti į šią mokyklą buvo kone dvigubai daugiau.

Iš didelio norinčiųjų būrio į pirmąsias klases mokinius gimnazija atsirenka įvertinusi jų šeimų moralines vertybes. Su būsimais mokinukais ir jų tėvais kalbasi direktorės pavaduotoja bei mokyklos kapelionas.

„Prioritetas teikiamas katalikiškų šeimų vaikams, nes čia patekti norima ir dėl kitų motyvų – saugumo, ilgosios gimnazijos“, – teigė G. Gailiūnienė.

Dėl išlikimo konkuruojančioms miesto mokykloms graibstant mokinius, privačios statuso siekianti K. Paltaroko gimnazija jau pradeda atvirkštinį procesą. Direktorė pripažįsta, kad siekiama bent 100 mokinių sumažinti.

„Esame per didelė mokykla. Turėti visų klasių po tris yra optimaliausias variantas kompaktiškai mokyklai“, – sako G. Gailiūnienė.

Tuo metu iš kitų šešių Panevėžio gimnazijų, kurių steigėja yra viena Savivaldybė, trys surinkusios net po šešias pirmąsias gimnazistų klases.

Akcentuotų katalikiškas vertybes

Nors privačios katalikiškos gimnazijos idėja priklauso dvasininkams, Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas apie ją kol kas daug nekalba. Vyskupas tik patvirtino, kad tokie planai svarstomi.

„Tokios katalikiškos gimnazijos egzistuoja. Lietuvoje veikia trys jėzuitų gimnazijos, prieš keletą metų Kretingoje atidaryta pranciškonų. Jėzuitų koncepcija labai aiški, ir pranciškonų gimnazijoje labai ryški jų linija. Mano mintis irgi į tą pusę linksta“, – teigė vyskupas.

Pasak JE L. Vodopjanovo, reorganizavus K. Paltaroko gimnaziją greta privalomų bendrųjų mokomųjų dalykų būtų ir papildomas ugdymas, per kurį atsispindėtų krikščioniškosios vertybės.

Komentarai

  • Tai viena iš prastesnių gimnazijų Panevėžyje,neturi gerų mokytojų,su mokiniais mokytojai elgiasi iššaukiančiai-žodžiu pirmyn į prichvatizaciją…..

    • Atsakyti
  • TAI PATI GERIAUSIA MOKYKLA. JOJE MOKOSI MANO VAIKAI NUO PIRMOS KLASĖS. DU JAU ABITURIENTAI. MOKYTOJAI BE GALO GERI ! PUIKI MINTIS !

    • Jei vaikai mokosi, Tai dar ne pati tu. Aš baigiau tą mokyklą ir nei uz ką neleisciau ten savo vaikų

      • matyt buvai prasta mokinė ,todėl esi nepatenkinta.

  • Mokykla tikras katorgas. Niekada neleisiu savo vaikų mokytis toje mokykloje. Aš mokiausi joje. Ir labai gaila, kad tėvai nesutiko leisti į kitą (iš šono tai tikrai gerą vaizdą susidariusi mokykla). Buvo daromas mokykloje remontas. Klasėse išdažė po 2 sienas. Likusias -is tėvų pinigų. Ėjo kalbos kad ir direktore kaip tik po to pasistatė namą (įdomu iš ko…)
    Mokytojai visiškai nekompetentingi. Ypač ekonomikos/matematikos mokytoja J.K. kuri nuolatos visus zemindavo. Maistas valgykloje brangus ir neskanus. Mokslo lygis žemiau nulio. Baisu.

    • Atsargiai su kaltinimais. Jei neturi įrodymų tai nerašinėk ,nes tau bus iškelta baužiamoji byla už direktorės šmeižtą .

      • Atsakyti
  • Niekam nerekomenduočiau leisti vaikų į šią mokyklą, nebent į pradines klases. Klesti patyčios, tiek iš vaikų, tiek iš mokytojų pusės. Administracija viską linkusi slėpti, o bandant aiškintis – kerštauja vaikui. Nors skelbiasi katalikiška gimnazija, šviesumo ir šventumo ten l.mažai.

  • Labai rizikinga – Panevėžyje mažai tėvų ne tik norinčių, bet ir galinčių mokėti už mokslą. Naivu tikėti, kad mokykla išsilaikys, jei mokinys per mėnesį mokės 6-8 eurus. Nepadoru net taip kalbėti. Suma išaugs dešimteriopai.

  • Baigiau šią mokyklą ir esu labai patenkinta. Galbūt todėl, kad man pasisekė, nes gavau pačias geriausias mokytojas, mano aplinkoje nebuvo jokių patyčių, kaip čia parašyta komentaruose.
    Tačiau norint tapti privačia gimnazija, mokykla turi turėti ką pasiūlyti, kad tėvai mokėtų pinigus. Tai pirmiausia vis tik reikėtų kai kuriuos mokytojus pakeisti, nes dalis jų, deja, ne visai atitinka mokinių lūkesčius. Galbūt sumažinti klasėse mokinių skaičių ir pan.

  • Labai gaila, kad pries mokiniu priemima nepaskelbe sios zinios. Kazin ar butumem pasiryze bandyti eiti. Pirmais metais gal ir po 8 eur reiks moket, bet abejonu ar ilgai is tokiu pinigu mokykla issilaikys. Vilniuje krikscioniu gimnazijoje mokslo metai kainuoja 1647 Eur.

    • Atsakyti
  • Saugi ir draugiška mokykla.Džiaugiuosi dirbančių mokytojų atida kiekvienam.Sveikinimai Jums. Sėkmės.

  • Dabar savivaldybė per metus skiria 270,7 tūkst.eur., mokykloje mokosi apie 1000 vaikų. Vadinasi vienam vaikui per metus tenka 270,7 eur, o per mėnesį – 22,56 eur. Jei mokykla iš savivaldybės nebegaus pinigų, tai juos turės surinkti iš vaikų. Ir tai bus ne 6-8 eurai, bet ne mažiau kaip 22,56 eur per mėnesį.

    • Atsakyti
    • mokinio krepšelis juk išliks…todėl skaičiuoti kitaip reikia

  • Gaila ,kad suaugę nepagalvoja apie vaikus.Jie sugalvojo jie darys, ar paklausė mokinių, ar jie to nori,kad mokykloje vyktų permainos,O mokykloje jų bus,Kodėl nepagalvoja,kur dėtis ,tam mokiniui ,kuris nenorės pasilikti,juk kitose gimnazijose nemanau ,kad bus laisvų vietų.

  • Muilo burbulai ! Tik statusas keisis, ir tėvų piniginę papildomai legaliai tuštint įgys mokykla teisę…

  • Nepatinka man tokie dalykai.Tiek europinių pinigų sukišta tiek miesto ir še tau-privatizuosim…už tuos pinigus būtų kitą mokyklą sutvarkę.Manau nesąžininga.

    • jei nepatinka tai neskaičiuok kitų pinigų.Nuo savęs pirma pradėk ,kažin ar pati esi sažininga ?

      • Atsakyti
  • Kodėl savivaldybė investavo į mokyklos pastato, kuris priklauso bažnyčiai, remontą ir dabar negalės pretenduoti į kažkokią kompensaciją? Ar turėtume remti bažnyčią iš mūsų visų mokesčių mokėtojų pinigų? Kaip su viešuoju interesu? Kokie buvo susitarimai? Manau, kad jau laikas įsikišti teisėsaugos struktūroms.

    • niekas taves neverčia mokėt bažnyčiai,ko čia putojies ?Gal tau geriau remti komunistu palikuonis ?

      • Ko neramus žmogau loji ant visų? MAN GERIAU REMTI KOMUNISTŲ PALIKUONIS BET NE TOKIUS KAIP TU. SUPRATAI?

        • Atsakyti
  • Paltaroko gimnazijoje, gal ne visose klasėse, bet mano vaiko klasėje klesti patyčios. Būna, kad kartais net iki sumušimų, kuprinės suplėšymo… Gimazijos socialinė pedagogė stengisi viską užglaistyti, dėl mokyklos vardo ir prestižo. Dalis (pask mano vaiko) mokytojų nesusitvarko, klasėse triūkšmas per pamokas, vaikai kalbasi, juokiasi, šūkčioja, mokytojas nekreipia į tai dėmesio, dėsto mokomąją medžiagą lyg niekur nieko, o nuo to kenčia vaikai, kurie negirdi ką aiškina per kitų triūkšmą mokytoja… o dėl privačios mokyklos tai manau, kaip ir visada būna, pagrindinis mokestis 8 eurai ir dar daug mažų papildomų mokesčių ar rinklevų už 50 eur. kiekviena mėn., bet ne piniguose esmė, aš galvoju apie vaiko mokyklos keitimą dėl vyraujančių patyčių, su kuriomis beveik nekovojama… Vyrauja mąstymas, jog vaikas pats turi prisitaikyti ir išmokti kovoti už save… taip išeina, kad gal kovoti už save pradėdamas žeminti kitus, tyčiotis iš kitų, tada jis pats nebebus žeminamas… tikiu, kad kažkas sureguos į mano komentarą, jog aš kalbu nesąmones, nusišneku, gal esu debilė ar pan…. bet spręsti jums, ar be priežasties gaiščiau laiką rašydama čia…

  • Na… Mokykla turi ir pliusų, ir minusų. Yra puikių mokytojų, steigiami modernūs mokymosi metodai (3D klasės). Tačiau ir neigiamų savybių yra gan nemažai. Jau aštuonerius metus lankau Paltaroko gimnaziją, mokausi tikrai gerai, dalyvauju konkursuose, tačiau ne pažymiai apsprendžia tu geras mokinys, ar blogas. Sutinku su mintimi, jog mokykloje maistas gan prastas, beja labai mažai laiko pavalgyti, petraukos suskirstytos skirtingoms klasėms, susidaro didelės eilės, o per 3-4 pertraukas pasiūla sumažėje, nes dauguma patiekalų būna jau išpirkti. Patyčios – itin didelė problema, mano nuomene. Pati esu su jomis susidūrusi nuo pat pradinių klasių. Kentėjau ilgai, o ir iš mokytojų, ar socialinių pedagogų pagalbos nesusilaukiau (jos buvo užsiemusios unifomų tikrinimu), o skriaudėjams buvo liepta atsiprašyti, nors po „nuoširdaus“ atsiprašymo tęsdavosi dar didesnis teroras. Ar mokytojams tai rūpi? O ne! Juk atsiprašyta buvo viešai. Penktoje klasėje viskas išaugo į itin dideles ir sunkias, ne tik psichologines patyčias, bet ir į smurtą bei grasinimus susidoroti. Džiugu bent tai, jog skriaudėjas buvo pašalintas iš mokyklos (ir kiti mokiniai kentėjo nuo jo nuolatinio teroro, tad tėvai pagaliau ėmesi priemonių). Bet kiek gi reikėjo kentėti kol buvo pradėta veikti? Penkerius metus. Tai sugadino mano sveikatą, neslėpsiu, kenčiu nuo sunkios depresijos, ir žinau, jog mokykloje yra ir daugiau mokinių kuriems reikia pagalbos, tačiau jie jos nesulaukia. Negi katalikiška mokykla neturėtų puoselėti tolerancijos ir mokyti gyvenimo vertybių? Kol socialinės pedagogės leis savo dieneles tikrindamos, ar neduok Dieve neatėjo koks vaikas su mėlynom, o ne juodom kelnėm, o per pamokas nebus rimtai šnekama apie patyčias – niekas nepasikeis. Mokykla tikrai per didelė, pradinukai trukdo vyresniesiams mokiniams, koridoriai virsta žaidimų aikštėle, o triukšmo dažnis tikrai viršija chigienos ir sveikatos normas. Džiaugiuosi, kad išeinu iš šios mokyklos, bet viliuosi, kad dabartiniai ir būsimi mokiniai sulauks geresnių salygų, o žmogiškos vertybės bus didesnis prioritetas už maldelių prieš pamoką išberimą mokytojui į veidą.

    • AČIŪ!

Rodyti visus komentarus (23)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų