Didelė vertybė – kitokia kūryba

Juozo Miltinio gimnazijos mokytoja Izolda Pakalnienė pastebėjo du originalius kūrėjus dvyliktokus – maištingąją Austėją Čaikinaitę, bandančią ne vieną žanrą, ir pilietiškumo neslepiantį Justą Pečeliūną.

Austėja Čaikinaitė (12 kl.)

(Mokytoja ) Ai, tiesa, kol nepamiršau pasakyti, rašinys visai geras, tik daugiau savų minčių ir originalumo.

(Mokinė ) Aha, supratau, ačiū. Daugiau savų minčių.. ir originalumo.

(Mokytoja) Tikrai taip. Raktai čia, telefonas. (niūniuoja) Gerai, išėjus užrakink duris. Iki

(Mokinė) Aha. Iki, iki rytojaus… (atsidūsta) Daugiau savo minčių ir originalumo, tik daugiau savų minčių ir originalumo. Bet ar įmanoma dar turėti savų minčių ir būti originaliam? Va čia klausimas…

(Valytoja) Kadangi jau nugirdau, pakelk kojas, pasakysiu iš širdies, gali nuleist: „Viskas yra įmanoma, netgi tai, kas neįmanoma“, – tarė Stefanas Cveigas. 

(Mokinė) Mm, originalu. Aš visada sakydavau taip – viskas yra įmanoma, o tas, kas neįmanoma, bus įmanoma. Pasirodo, tai tik dar viena nuplagijuota mintis.

(Valytoja) Paduok kastuvėlį, šitą, šitą.

(Mokinė) Žinot, taip nesąžininga. Maironis, Šekspyras užsikalė sau pačias geriausias vietas. O kas man belieka? Tik perfrazuoti Lietuva brangi į brangi Lietuva arba įkomponuoti keiksmažodį. O meiles tema.. Ai, meilės tema geriau išvis užsičiaupti, nebent norisi už papildomą jungtuką būti apdovanotam.

(Valytoja) Traukinys šikančių nelaukia.

(Mokinė) Arba įsivaizduokit, nueinu į pasimatymą su vaikinu, jis manęs klausia – Kaip manai, kas labiausiai puošią vyrą? Hmm. Geras klausimas, manau, kad narsybė, kaip sakoma, labiausiai puošią vyrą. Tuomet jis atsako – Puikus Šekspyro požiūris, o tai ką tu pati manai? Ne ne ne, tai čia ir yra tai, ką aš manau. Matot, ką noriu pasakyt, mums nepaliko vietos originalumui.

(Valytoja) Tu pirma surask tokį, kuris žinotų visas Šekspyro mintis (juokiasi). Niekada nemaniau, kad kada nors pasakysiu, jog nepritariu Stefano Cveigo minčiai. Tos gėlės kad užsilenkusios. (grįžta prie pokalbio). Bet paklausyk, mano kvaila galva man siunčia signalus, kad mintis ir originalumas yra du skirtingi, nesuderinami dalykai, pamėgink tu gudrus silkę su pienu suvalgyt, tris dienas raitysies, tai čia tas pats. Kartok paskui mane – kvestionuoti (laukia) drąsiau.

(Mokinė) Kvestionuoti…

(Valytoja) Kvinta.

(Mokinė) Kvinta…

(Valytoja) Yra kvintesencija. Kvestionuoti kvinta yra kvintesencija.

(Mokinė) Kvestionuoti kvinta yra kvintesencija. Nesąmonė.

(Valytoja) Kažkokie žodžiai, skirti gabiesiems. Matai, skamba lyg ir originaliai, visgi žodžiai, kurių niekas nė nežino, ne taip, kaip meilė, tačiau tai tik tiek. Jokios minties. Kai išeisi, užverk langą, sako, kad lis.

(Mokinė) Gerai, sudie.. Kvestionuoti kvinta…

***

Piešiu anglies dioksidu saulę,

HAHAHA kaip karšta, nosis tokia raudona lyg būtų vetavusi įstatymą.

Rankomis ieškau, kur prigulti, kurgi tas lovos kraštas?

Ne, čia telefonas, raktai, o širdis dar plaka.

Pasirodo, minkau tik tamsumą,

Aplink tyluma ir tuščias ratas.

Paslepiu save toje plačioje erdvėje,

Laukiu, kol niūrios mintys prasisklaidys ore.

Galiausiai suglamžau popieriaus lapą delne –

Aš jau saulės dėmesio centre.