Tradicinėje žemdirbių šventėje „Derlius 2019“ padėkos ir apdovanojimai buvo skirti geriausiems Panevėžio rajono ūkininkams. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Derliaus šventėje – padėka maitintojams

Derliaus šventėje – padėka maitintojams

Vieną po kito išbandymus siunčianti gamta, krentančios produkcijos supirkimo kainos ir augantys mokesčiai verčia ir Panevėžio rajono ūkininkus įsitraukti į nebylią žaliųjų kryžių akciją, nuvilnijusią per visą Lietuvą. Tačiau penktadienį tradicinėje žemdirbių šventėje „Derlius 2019“ slogias nuotaikas pakeitė pasididžiavimas Panevėžio rajono ūkininkų pasiekimais ir laimėjimais. Žemdirbių dėka kaimas tampa modernus ir europietiškas, o jų išauginta produkcija garsina ne tik Panevėžio rajoną, bet ir Lietuvą.

Žemdirbių kraštas

Kaip teigė Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, Panevėžio rajonui svarbios visos sritys – pradedant švietimu, kultūra ir baigiant verslu bei žemės ūkiu, visgi didžiąją dalį Panevėžio rajono užima dirbami žemės laukai.
„Be žemės ūkio neįsivaizduojamas mūsų rajonas. Ūkininkai ne tik augina produktus, bet ir kuria darbo vietas, sprendžia tam tikrus socialinius klausimus, prisideda prie valstybės bendrojo produkto augimo“, – sakė P. Žagunis.

Gyvenimo būdas

Jau tapo tradicija žemdirbių šventės proga apdovanoti tuos, kurie pastaraisiais metais yra padarę didžiausią ūkio plėtros pažangą. Lietuvos ūkininkų sąjungos organizuojamas „Metų ūkio“ konkursas – savotiška paskata eiti pažangaus ūkininkavimo keliu. Kaip teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė, išrinkti tuos, kurie verti geriausiojo vardo, nebuvo lengva.
„Visi mūsų ūkininkai gražiai tvarkosi. Traktoriai kaip žirgai į vieną eilę sustatyti, sandėliai kruopščiai sutvarkyti, aruoduose grūdai sudėti, bet vietos atsiranda ir gėlynams“, – sakė D. Kuzmienė.
Po ilgų diskusijų pirmąją vietą „Metų ūkio“ konkurse nuspręsta skirti Jovitai ir Giedriui Šimeliūnams iš Raguvos seniūnijos. Du dešimtmečius ūkininkaujantis G. Šimeliūnas kuklinosi, kad nors toks įvertinimas malonus, jo nesureikšminantis. Ūkininkavimas jam yra ne tik darbas, bet ir gyvenimo būdas. Ūkininkai buvo ir jo seneliai, ir tėvai. Tiesa, žemės ūkis – viena rizikingiausių sričių, nes dalis verslo sėkmės priklauso nuo gamtinių sąlygų. Anksčiau ūkininko šeima turėjo ir galvijų ūkį, bet krentant pieno supirkimo kainoms, nusprendė likti tik prie augalininkystės.
„Su galvijais labai daug darbo, esi nuolat pririštas prie namų, o uždarbis menkas. Ūkininkavimas – gryna loterija, net 70 proc. sėkmės priklauso nuo gamtos. Privalai visuomet stengtis padaryti geriausiai tai, kas priklauso nuo tavęs“, – sakė pirmosios vietos laimėtojas.

Mažėja valgytojų

Antroji „Metų ūkio“ vieta atiteko ūkininkams iš Smilgių Rasai ir Tomui Stankūnams, taip pat plėtojantiems augalininkystės ūkį. O trečioji vieta – daržovių augintojams Mildai ir Stasiui Mikelioniams iš Upytės seniūnijos. Ūkininkės M. Mikelionienės teigimu, jie tik dirba savo darbą, bet palaikymo ir paskatinimo sulaukti visada džiugu. Ūkininkės žodžiais, jų veiklos sėkmė didele dalimi priklauso ne tik nuo oro sąlygų, bet ir nuo valgytojų skaičiaus. Tenka pripažinti, kad valgytojų Lietuvoje kasmet tik mažėja. O užsienio rinkos jau perpildytos, tuo labiau kad dėl Lietuvos mokesčių politikos vietos ūkininkai nepajėgiantys konkuruoti su kaimynais Lenkijoje.

„Didžiausias iššūkis – tuštėjanti Lietuva. Tie, kurie galėtų būti potencialūs mūsų produkcijos pirkėjai, emigravo. O vyresni ir labiau konservatyvūs žmonės naujovių nepripažįsta.“ M. Mikelionienė

„Didžiausias iššūkis – tuštėjanti Lietuva. Tie, kurie galėtų būti potencialūs mūsų produkcijos pirkėjai, emigravo. O vyresni ir labiau konservatyvūs žmonės naujovių nepripažįsta. Pavyzdžiui, šiemet pradėjome auginti pekininius bastučius, į juos dar žiūrima kreivai. Reikia laiko, kol žmonės prisijaukins šias daržoves. Džiugu tik tai, kad darželiuose ir mokyklos pereinama prie sveikesnio maisto, ką pajutome ir mes – gerokai išaugo brokolių pardavimai. Tikimės, kad naujoji karta norės gyventi šiek tiek kitaip“, – kalbėjo M. Mikelionienė.
Renginyje apdovanojimų ir padėkų sulaukė ir tradicinio rudeninio arimo konkurso nugalėtojai: pirmoji vieta atiteko ūkininkui Mindaugui Petrikoniui iš Raguvos seniūnijos, antroji – Valentui Grakauskui iš Ramygalos, o trečioji – ramygaliečiui Mantui Ratkevičiui. Be padėkų neliko ir dar kelios dešimtys kitų Panevėžio rajono ūkininkų, žemės ūkio bendrovių darbuotojų bei tų, kurie dirba tam, kad ūkininkų duona būtų skalsesnė.

Tarp šalies lyderių

Panevėžio rajonas užima tvirtas pozicijas žemės ūkio srityje: beveik 4 tūkst. žemės ūkio valdų valdytojų, registruota daugiau kaip 2 tūkst. ūkininkų ūkių. Šiemet 2715 žemės ūkio veiklos subjektų deklaravo apie 114 tūkst. ha: pagal auginamų vasarinių kviečių ir miežių plotus Panevėžio rajonas yra antras Lietuvoje, trečioje – pagal auginamų kukurūzų plotus. Ketvirti – pagal deklaruotų bulvių plotus, o tai sudaro 5 proc. viso šalyje auginamų bulvių ploto.
2018 m. statistikos duomenimis, Panevėžio rajone pagaminta beveik 106 mln. Eur bendrosios žemės ūkio produkcijos – 4,5 proc. visos šalyje pagamintos žemės ūkio produkcijos.
„Pasidžiaugti galima ir tuo, kad rajone daugėja ekologinių ir išskirtinės produkcijos augintojų. Jų produkcija tiekiama ir ant Panevėžio rajono darželinukų ir pradinukų stalų – dar šiemet per 150 mažųjų turės galimybę maitintis išskirtinai ekologiniuose ūkiuose užaugintais produktais“, – teigė rajono Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė.

Iššūkių metai

Svarbi, tačiau su nemažais iššūkiais susidurianti šaka – gyvulininkystė. Panevėžio rajone apie 700 asmenų laiko daugiau kaip 18 tūkst. galvijų. Palyginti su praėjusiais metais, laikytojų sumažėjo 15 proc., o laikomų galvijų skaičius krito 6 proc. Tačiau šalyje siautęs kiaulių maras neišretino riestauodegių. Rajono fermose kiaulių, palyginti su 2018 m., padaugėjo 5 proc., o kiaulių smulkių laikytojų – 2 proc. Paskutiniais duomenimis, Panevėžio rajone daugiausia laikoma kiaulių visoje šalyje – 52 187 vienetai. Nedaug atsilieka ir bitininkai, prižiūrintys daugiau kaip 8 tūkst. bičių šeimų. Daugiau jų registruota tik Vilniaus rajono savivaldybėje, nors Panevėžio rajono bitininkų sąjunga gausiausia šalyje ir narių, ir prižiūrimų bičių šeimų skaičiumi.
„Mūsų ūkininkai taip pat neatsilieka nuo mados – yra registruotų danielių ir muflonų, sraigių, triušių ir netgi 98,5 tūkst. švelniakailių žvėrelių, įvairių paukščių“, – pasidžiaugė Z. Bakanienė.
Derlingos Panevėžio rajono žemės tapo prieglobsčiu ir laukinių gyvūnų ūkiui, kas ūkininkams kelia nerimą. Per 9 metus nuo 2010 m. medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemdirbiams buvo paskaičiuota 1 mln. Eur, iš jų dėl stumbrų – net 284 tūkst. Eur. Šiuo rodikliu Panevėžio rajono savivaldybė pirmauja šalyje. Be to, dažnai ūkininkų laukus nusiaubia ir gražuolių gervių pulkai. Praėjusiais metais žąsys ir gervės sunaikino apie 320 ha grūdinių kultūrų plotą. Deja, šiems nuostoliams kompensuoti nėra paramos mechanizmo.
„Džiaugiamės, kad beveik neliko šernų, tačiau tuo džiaugiasi ir išdrąsėję vilkai, šiemet pasisavinę 50 gražiausių avių. Ūkininkų nelepino ir meteorologiniai reiškiniai. Dėl šalnų versliniai sodai patyrė vidutiniškai 80 proc. nuostolių, o uogynai – 100 proc. Sausros sumažino javų derlių vidutiniškai apie 30–35 proc.“, – skaičiavo Žemės ūkio skyriaus vedėja.

 

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų