Dėl šermuonėlio šešėlio – dvikova ir su mokslininku

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2019.04.18 12:53

Mažytį, laibą šermuonėlį Panevėžys jau galėtų tituluoti ne tik kaip gavusį daugiausia valdžios ir politikų dėmesio, bet ir įtakingiausiu žvėrimi mieste. Šis mažylis tampa vienu svarbiausių įrankių kovotojų prieš planuojamą per Rožyną tiesti Šiaurinę gatvę rankose. Nors rajoną iššniukštinėjęs mokslininkas į raudonąją knygą įrašyto gyvūnėlio neaptiko nė padujų, Žaliųjų partijos atstovė Panevėžio taryboje Gema Umbrasienė būriui institucijų išsiųstame prašyme stabdyti miško kirtimus tikina, esą gyventojai ne tik matė šermuonėlio pėdsakus, bet dargi juos nufotografavo.

Tokie išvedžiojimai stebina į Panevėžį ieškoti mistinio šermuonėlio važinėjusį Gamtos tyrimų centro (GTC)mokslų daktarą, politikės prašymą įvardijusį kaip tiesiog neprofesionalų.

Regėjo šermuonėlį

Dėl Šiaurinės gatvės atkarpos tarp Pramonės ir Smėlynės gatvių tiesimo rangos darbų sutartį su vietos įmone „Panevėžio keliai“ pasirašiusiai miesto Savivaldybei niekaip nepavyksta išsivaduoti nuo ją persekiojančio mistinio šermuonėlio.

Praėjusią savaitę jos vadovus pasiekė Panevėžio tarybos narės G. Umbrasienės raštas.

Politikė teigia sulaukusi Gamtininkų ir Rožyno bendruomenių atstovų, susirūpinusių dėl jau šią savaitę prasidėsiančių Šiaurinės gatvės koridoriaus miško kirtimo darbų.

„Gyventojams ir man atrodo barbariška kirtimus vykdyti paukščių (genių, meletų, mažųjų kranklių, suopių, mažųjų apuokų ir kt.), kurių gausu šioje teritorijoje, perėjimo metu (…)“ – teigiama G. Umbrasienės pasirašytame prašyme.

Nors Aplinkos apsaugos agentūra nekvestionavo Savivaldybės jai pateiktos GTC mokslininko išvados dėl to, kad šioje trasoje nebegyvena šermuonėlis, anot politikės, gyventojai teigia matę jo pėdsakus ir juos nufotografavę.

G. Umbrasienė Panevėžyje šermuonėlio pėdsakų ieškojusio mokslininko darbą apaugino abejonėmis.

„Svarbu pažymėti, jog birželio mėnesį GTC mokslininko padaryta išvada nėra patikima net ir jo paties vertinimu (turi būti žiemą pasnigus atlikti ne mažiau nei keturi stebėjimai) ir Aplinkos apsaugos agentūra buvo apie tai informuota“, – teigiama rašte.

Anot jo, šermuonėliai jauniklius veda balandį–gegužę, ir jokie biurokratiniai terminai nėra pagrindas tuo metu kirsti mišką ir atimti iš šermuonėlių bei kitų gyvūnų jauniklių galimybę paaugus pasitraukti į kitas teritorijas.

„Prašau jūsų sustabdyti planuojamus kirtimus“, – kreipėsi G. Umbrasienė į Savivaldybę, taip pat į Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybą, Valstybinę miškų tarnybą, Aplinkos apsaugos agentūrą ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupę.

D. Gasiūnienė tvirtina, jog miškas dėl būsimosios gatvės nebus kertamas. Tiesiog planuojamoje kirsti vietoje, Vyriausybės nutarimu, miško medžiai virto miesto želdiniais.
„Sekundės“ archyvo nuotr.

Įvertino kaip neprofesionalų

Toks Žaliųjų partijos atstovės raštas papiktino GTC vyriausiąjį mokslo darbuotoją hab. dr. Liną Balčiauską.

Jo teigimu, tai nebe pirmas kartas, kai gyventojai teigia matę šermuonėlį, nufotografavę jo buvimo žymes ir žadėję pateikti nuotraukas kaip įrodymus.

„Man dėl to buvo skambinta kelis kartus. Iki dabar jokių įrodymų nemačiau. Numatomos Šiaurinės gatvės plėtros teritorijoje buveinė šiam retam gyvūnui yra netinkama, ką mes ir konstatavome ataskaitoje – oficialiame dokumente“, – patvirtino mokslininkas.

Negana to, L. Balčiauskas politikės prašymą išvadino dargi ir neprofesionaliu, sugriaudamas G. Umbrasienės oficialioms institucijoms pateiktus argumentus.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Prašymas yra neprofesionalus dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, jame man priskiriami teiginiai, kurių nėra ataskaitoje (kad žiemą turi būti atlikti keturi stebėjimai ir todėl ataskaitos medžiaga yra nepatikima). Antra, motyvuojama retųjų rūšių buvimu teritorijoje, tačiau tokio paukščio kaip mažasis kranklys Lietuvoje nėra, o kiti išvardinti nėra reti; teiginys „kelių rūšių žalčių“ turėtų reikšti, kad teritorijoje gyvena lygiažvynis žaltys. Kitose negu Pietų Lietuva teritorijose ši rūšis iki šiol nebuvo aptinkama“, – pakomentavo L. Balčiauskas.

Mokslininko teigimu, Šiaurinės gatvės plėtrai numatytoje teritorijoje buveinė nėra tinkama šermuonėliams veistis ir gyventi, žadami jo buvimo įrodymai taip ir nebuvo pateikti, todėl jis iš viso nematantis pagrindo tęsti tokią diskusiją.

Medžius atsodins kitur

Dalies Rožyno mikrorajono gyventojų ir Tarybos narės informaciją dėl esą jau šią savaitę pradedamų miško kirtimų Savivaldybė vadina neteisinga.

Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos Daivos Gasiūnienės teigimu, gatvei tiesti numatyti iškirsti medžiai net nepriklauso politikės prašyme įvardijamam miškui.

Tokį statusą ši teritorija turėjo anksčiau, tačiau prieš metus Vyriausybės nutarimu patvirtinus miškų tvarkybos schemą, šioje vietoje miškas pakeistas į miesto želdinius.

„Miškas nebus kertamas. Patikslinus jo ribas, kirtimai numatyti tik pakraštyje. Tai gana maža vieta, priskirta Šiaurinei gatvei ir, Vyriausybės nutarimu, nebeturinti miško statuso. Drastiškų kirtimų tikrai nebus“, – užtikrino D. Gasiūnienė.

Jos teigimu, iškirstus želdinius numatyta kompensuoti medžius ir krūmus atsodinant kitoje vietoje, greta būsimosios Šiaurinės gatvės. Tokių naujų želdinių grupių bus palei visą naująją gatvę, bet bene didžiausia jų koncentracija – ties sankirta su Amerikos gatve.

„Esame daugelio priešai, ypač kelininkų projektuotojų, nes reikalaujame tiksliai nurodyti, ką ir kiek kerta, ir suprojektuoti naujus želdinius. Šiuo atveju tikrai juos dėl to šokdinome“, – tvirtina architektė.

Pasak D. Gasiūnienės, želdiniams kirsti reikalingas Savivaldybės leidimas, bet rangovas net nėra pateikęs prašymo jam gauti. „Panevėžio keliai“ su Savivaldybe netgi pačią rangos darbų sutartį pasirašė vos prieš savaitę.

„Panevėžyje matomas nepasitikėjimas visais, netgi pačiu savimi. Gatvę tiesti konkursą laimėjo įmonė, įgyvendinusi rimtus projektus ir ne tik Lietuvoje, ir dabar dar nė nepradėjus jai dirbti jau pradedame prausti. Tai paprasčiausiai nėra mandagu“, – pareiškė Savivaldybės architektė.

Derintojai kelio neužkirto

Nors pakeitus miško paskirtį dalis jo virto kertamais miesto želdiniais, architektės teigimu, viena pati Savivaldybė irgi neturėjo teisės su jais elgtis kaip panorėjusi. Didžiulį rezonansą Panevėžyje keliantis Šiaurinės gatvės tiesimo projektas, pasak D. Gasiūnienės, gamtosauginiu aspektu derintas ypač subtiliai.

Projektą įvairiais aspektais – pagal poveikį gamtai ir gyventojams – nagrinėjo nemažas sąrašas institucijų, tarp jų – Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, apskrities Kelių policijos tarnyba. O Aplinkos apsaugos agentūra savo ruožtu teigiamas išvadas yra pateikusi dar ir tokioms institucijoms, kaip Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos bei Kultūros paveldo departamento Panevėžio skyriui.

„Gyvename teisinėje valstybėje ir visi darbai civilizuotai turi būti vykdomi. Projektai derinami nustatyta tvarka ir visa, kas gali turėti pasekmes, įvertinama. Todėl barbariško vaizdo ir veiksmų mes nematysime“, – tvirtino D. Gasiūnienė.

Vietoje milijonų – keli šimtai tūkstančių

Savivaldybės planas – per trejus metus nutiesti dviejų eismo juostų Šiaurinę gatvę, sujungsiančią Pramonės ir Smėlynės gatves.

Tam reikia 4,5 mln. eurų. Kol kas miestas tam teturi 400 tūkstančių. Kitąmet šiems darbams tęsti Savivaldybė tikisi gauti per 1,5 mln. eurų, o likusią dalį – 2021-aisiais. Šias lėšas ketinama gauti iš Valstybinės automobilių kelių direkcijos.

Naujoji gatvė nukreiptų transporto srautus tiesiai į Pramonės gatvę, vedančią į automobilių turgų ir vakarinę miesto dalį, kurioje įsikūrę prekybos centrai.

Savivaldybė motyvuoja, jog tokia eismo schema būtų išsigelbėjimas šiuo metu apkrautos Smėlynės gatvės gyventojams. Tačiau greta būsimosios Šiaurinės gatvės įsikūrę panevėžiečiai tvirtina, kad ją nutiesus bus gerokai pablogintos jų gyvenimo sąlygos. Žmonės nuogąstauja dėl padidėsiančios triukšmo, oro taršos ir saugumo.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #aplinkos apsauga
• #Gamtos tyrimų centras
• #gatvė
• #Panevėžys
• #Rekonstrukcija
• #šermuonėlis