-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Žmonės bandys Susisiekimo ministerijos išprašyti vėžę, planuojamą iki tarptautinės keleivių stoties miesto aplinkkelio pašonėje, pakreipti taip, kad dėl šio amžiaus projekto netektų aukoti namų. Arba iš viso atsisakyti stoties miesto pakrašty.
Panevėžio savivaldybės administracijos vadovas teigia, jog tokios reakcijos seniai buvo galima tikėtis, tačiau, jo nuomone, net nėra prasmės svarstyti galimybę stotį statyti Gustonyse.
Projekto rengėjai, įvertinę tris vėžės alternatyvas, visgi racionaliausiu įvardija gyventojams šoką sukėlusį keleivių stoties prie Panevėžio aplinkkelio variantą.
Nors kitą savaitę Panevėžio savivaldybės patalpose numatytas projekto „Rail Baltica“ koncepcijos ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos pristatymas visuomenei, rajono Savivaldybė jau šį ketvirtadienį rengia Susisiekimo ministerijos atstovų ir projekto rengėjų susitikimą su rajono gyventojais.
Rajono Savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis teigia, jog papildomas susirinkimas organizuojamas sulaukus karštos gyventojų reakcijos dėl projekte kaip geriausia iš trijų įvardijamos alternatyvos įgyvendinimo.
Pagal ją „Rail Balticos“ tarptautinė keleivių stotis būtų statoma Panevėžio miesto ribose, netoli aplinkkelio, tačiau vėžė kirstų apgyvendintas rajono teritorijas. Dėl to valstybei tektų išpirkti ne tik privačius sklypus, bet ir gyvenamuosius namus.
„Pas mus buvo atėjusi ne viena suinteresuota grupė, pradedant sodininkais ir baigiant žemės ūkio bendrovių atstovais, kuriems kyla klausimų dėl šitos alternatyvos įgyvendinimo“, – motyvuoja E. Lunskis.
Rajono Savivaldybė visą laiką pasisakė už tarptautinės keleivių stoties įrengimą Gustonyse.
„Mums tų penkių kilometrų skirtumas nuo Gustonių iki planuojamos stoties Panevėžyje kelia tam tikrų klausimų. Matome, kad stoties mieste alternatyva smarkiai paliestų asmeninius ir turtinius interesus, nes eitų per tankiai apgyvendintas teritorijas: Klevečkinę, Bernatonius, Linonius, Paviešečius. Ambicingas projektas kai kurioms grupėms būtų labai skaudus. Ne tik gyventojams. Ir kai kurios bendrovės netektų dalies dirbamų plotų, kai kurioms, ypač veikiančioms priemiestinėse gyvenvietėse, netgi gali tekti galvoti ir apie veiklos nutraukimą“, – sako E. Lunskis.
Šalia Bernatonių esančios „Šilo“ sodininkų bendrijos gyventoja Irena Černiauskienė yra viena iš kelių dešimčių, kuriems dėl „Rail Balticos“ vėžės gresia atsisveikinti su savo namais.
Anot jos, liepos viduryje sodininkų bendrijos pirmininkas gavo iš Panevėžio seniūnijos pranešimą apie planuojamą projekto viešinimą.
„Tai, ką pamatėme, pradžioje atrodė kaip juokas. Pradėję gilintis ėmėme suprasti, kas iš tiesų vyksta. Kai pradėjome nagrinėti planus, kilo panika. Kažkoks siaubas. Mūsų namas turėtų būti griaunamas. Tai vienintelis mūsų būstas. Prieš porą metų stogas pakeistas, apšiltintas, dar remontas nebaigtas, o dabar bus griaunamas“, – pasibaisėjusi Irena.
Anot jos, jokie valstybės sumokėti pinigai neatpirktų skriaudos netekus kelis dešimtmečius kurtų namų.
„Į tuos namus tiek darbo ir meilės įdėta. Žiūriu į savo kiemą, augalus ir galvoju: Dieve, kaip viską palikti, išeiti, o kažkoks buldozeris viską su žeme sulygins. Mums nebesvarbu ta kaina, svarbu išsaugoti namus, tiek metų puoselėtus“, – tvirtina I. Černiauskienė.
Moteris skaičiuoja šioje vietoje gyvenanti trisdešimt metų. Kadaise sodas priklausė tėvams, jų jau nebėra, bet namus puoselėja Černiauskienės šeima.
„Čia įsikūrėme, kai vaikams buvo 7-eri, dabar jiems 35. Vaikus jau užauginom, namus susitvarkėme, galvojome, kad jau galim ramiai laukti senatvės. Ir dabar vėl iš naujo pradėti sulaukus tokio amžiaus?“ – sako 50-metį perkopusi Irena.
I. Černiauskienė negali be graudulio žiūrėti į išpuoselėtą savo kiemą ir ką tik baigtą renovuoti namą – per šią vietą numatyta tiesti „Rail Baltica“ geležinkelį. G. Kartano nuotr.
„Rail Balticos“ vėžės pro Panevėžį plane numatytos trys alternatyvos. Pagal pirmąją vėžė eitų pro miestą, kur netoli aplinkkelio iškiltų tarptautinė keleivių stotis. Įgyvendinant šią alternatyvą tektų nugriauti maždaug 50 statinių – gyvenamųjų namų, ūkinių pastatų, sodininkų bendrijų namų.
„Kai pamatėme, kad ir Vynupėje, Paviešečiuose bus griaunamų namų, patys nuvažiavome pas tuos žmones – jie visiškai nieko nežinojo“, – pasakoja Irena.
„Rail Balticos“ vėžei trukdančios privačios nuosavybės 35-i savininkai jau išsiuntė raštą Susisiekimo ministerijai, prašydami atsisakyti minties statyti stotį Panevėžio pakrašty.
„Kol kas guodžia tik tai, kad galutiniai sprendimai nėra priimti“, – ministerijai rašo savo būstus bandantys gelbėti rajono žmonės.
Kaip išeitį jie siūlo ministerijai svarstyti „Rail Balticos“ infrastruktūros plane numatytas kitas dvi alternatyvas. Pagal jas keleivių stotis būtų statoma ne miesto teritorijoje, o Gustonyse ir nereikėtų griauti privačių namų.
I. Černiauskienė sako, kad sutiktų ir su dar kitokia išeitimi, jei tik būtų išvengta namų griovimo.
„Man nėra skirtumo, ar keleivių stotis bus Gustonyse, ar mieste, svarbiausia, kad negriautų namų. Gal galima patraukti tą vėžę? Gal ją galima tiesti per senąjį siaurąjį geležinkelį? Jis kultūros paveldas, bet šalia jo gyvename ir matome, kaip griūna. Gal galima iš jo kažką naudingesnio padaryti?“ – svarsto Irena.
Irena Černiauskienė. G. Kartano nuotr.
Raštą Susisiekimo ministerijai rengia ir Bernatonių kaimo bendruomenė.
Išgirdę, kad dėl „Rail Balticos“ vėžės gali būti nacionalizuoti ne tik žemės sklypai, bet ir nušluoti gyvenamieji namai, bernatoniškiai savo iniciatyva surengė susitikimą su projektuotojų ir ministerijos atstovais. Jame dalyvavo daugiau nei šešios dešimtys vietos gyventojų.
„Rašte ministerijai paaiškinsime, kad žmonės nepritaria tai pirmai alternatyvai. Siūlome ieškoti kitų, nesirinkti paprasčiausio varianto pervažiuoti per žmonių gyvenimus“, – sako bendruomenės pirmininkė Stasė Jodinskienė.
Anot jos, Bernatonių žmonių namai nenukentės, tačiau daliai jų teks atsisveikinti su žemės sklypais netoli kaimo.
Planuojama vėžė kirstų ir pačios S. Jodinskienės 8 ha sklypą.
„Vėžė eitų įstrižai mūsų sklypo. Aš jau pensininkė, su vyru sakom, kad jei tą žemę paims, baigsime ūkininkavimą. Žemė ne namas, be jos išgyvensim. Kažkam juk reikia ją paaukoti valstybės labui – visi norim gero susisiekimo. Bet labai gaila žmonių, kuriems teks namus palikti. Būtų baisu, jei vėl reiktų nuo nulio pradėti kurtis“, – dėl savo pastogės į kovą kylančius kaimyninių „Šilo“ sodų ir kitų kaimų žmones palaiko S. Jodinskienė.
Visą straipsnį skaitykite rugpjūčio 8 dienos (antradienio) „Sekundės“ laikraštyje.
Komentarai
-
- grz
- 15:05 2023.08.08
Rodyti visus komentarus (1)Kas gali paaiskinti kam Paneveziui isvis reikalinga ta keleiviu stotis. Kas cia pas mus keliauja? Gal turizmas kaip Paryziuje ar ka? Ar nenuvaziuos tie keli zmones iki Gustoniu i ta traukini? Sugriaus zmonems namus, gyvenimus, ispirks sklypus, privatizuos isleis milijonus musu visu pinigu kad atimt zmoniu turta ir kokia is to nauda miestui? Su boltu gal 7 eurai iki Gustoniu, ten statykite stoti. Kazkoks apsurdas. Saudyti reikia tokius projektuotojus ir idejos sumanytojus.