Savivaldybių skaidrumo tyrimą atliekantis organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyrius Panevėžiui skyrė 11-ą vietą iš 60-ies. Viena rekomendacijų Aukštaitijos sostinei – jos politikams būti atviresniems visuomenei. Mat dabar miesto Savivaldybės internetinėje svetainėje surasti Tarybos nario viešųjų ir privačių interesų ar turto deklaracijas gali tik išmanantis, kur tokių dalykų ieškoti.
Dar praėjusios kadencijos Savivaldybės antikorupcijos komisija sutiko, jog tokia tvarka nedaro politikos skaidresnės, ir nusprendė, kad skelbiamos internetinės nuorodos į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) tinklalapius netinka. Vietoje to sumanyta tiesiai į patį Savivaldybės tinklalapį dėti nuskenuotas viešųjų ir privačių interesų bei turto deklaracijas. Taip miesto politikams, Savivaldybės institucijų vadovams ir jų pavaduotojams privaloma deklaruoti informacija nebebūtų paslėpta po keliais sluoksniais, o taptų matoma kaip ant delno.
Ir visgi Panevėžio politikų duomenys netapo prieinamesni eiliniam rinkėjui – jau naujieji kovotojai prieš korupciją pirmtakų užmojus keisti tvarką nubraukė vienu balsavimu. Pilietis, panūdęs išsiaiškinti, su kuo susisaistęs politikas ar kiek turto prikaupęs, ir toliau turės spaudinėti ne vieną mygtuką, kol prieš jį atsivers VMI ar VTEK puslapiuose skelbiamos deklaracijos.
Laimės dalykas
„Skaidrumo tyrime už tai, kaip lengvai politikų deklaracijos prieinamos visuomenei, Panevėžio savivaldybė gavo nulį balų. Anos kadencijos Antikorupcijos komisija nusprendė, kad politikų viešųjų ir privačių interesų, taip pat turto deklaracijas reikia į Savivaldybės tinklalapį įdėti taip, kad jos iš karto matytųsi prie Tarybos nario pavardės. Deja, viskas liks kaip buvę. Dabartinėje Antikorupcijos komisijoje Tarybos opozicijos narių balsų dauguma lėmė, kad Savivaldybės tinklalapyje neatsiras skenuotų deklaracijų“, – teigė Savivaldybės Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėjas Mindaugas Čipinys.
Kad gyventojas, dabar užsukęs į Panevėžio savivaldybės interneto svetainę, surastų vietos politikos deklaraciją, jam reikia žinoti, jog tokios ieškoti turi ne prie Tarybos nario pavardės, o skiltyje „Korupcijos prevencija“, ten susirasti nuorodą į VTEK puslapį, jame suvesti politiko vardą ir pavardę, dar patvirtinti nesant robotu ir tik tada pagaliau atsidaro ieškoma informacija apie visuomenės išrinktąjį. Arba – neatsidaro.
Politikų noras Savivaldybės tinklalapyje matyti tik nuorodas į kitų institucijų puslapius atrodo keistas pabandžius jomis pasinaudoti. Pavyzdžiui, miesto Savivaldybės tinklalapyje paspaudus nuorodą, nuvedančią į VTEK, pasirodė esant naivu tikėtis ten rasti visų miesto Tarybos narių viešųjų ir privačių interesų deklaracijas. Apie kai kuriuos politikus VTEK deklaracijų paieškoje nepateikiama jokių duomenų, apie kai kuriuos jie siekia dar 2015 metus.
Įteisinus tvarką, kad politikai Savivaldybei privalo pateikti nuskenuotas savo deklaracijas, tokių mistinių dalykų tiesiog nebegalėtų būti.
Paprastas kelias
M. Čipinio teigimu, informacija rinkėjui galėjo būti kur kas paprasčiau pasiekiama.
„Dabar žmogui, kad prisikapstytų prie ieškomos informacijos, reikia spaudyti aibę mygtukų, o būtų užtekę įkelti į Savivaldybės tinklalapį skenuotas deklaracijas ir nebereiktų vargti. Savivaldybei toks atvirumas net nebūtų papildomai kainavęs“, – komisijos sprendimas nustebino M. Čipinį.
Anot vedėjo, Antikorupcijos komisijos noras pasilikti prie senosios tvarkos rinkėjui nesutrumpins kelio ieškant informacijos apie politiką, o Savivaldybė negaus papildomų balų skaidrumo tyrime.
Už tai, kad savo svetainėje skelbia informaciją apie viešų asmenų viešuosius ir privačius ryšius bei privalomą deklaruoti turtą, Panevėžiui pridėti du balai būtų jį iš 11-os vietos kilstelėję keliomis pozicijomis aukštyn.
„Politikai yra vieši asmenys ir nežinau paaiškinimo, kodėl nepanoro, kad skenuotos jų deklaracijos būti viešinamos ir žmonėms jas būtų paprasta rasti. Prieš naują tvarką balsavusieji argumentavo, kad šiame amžiuje visi technologiškai raštingi. Bet kam žmogui apsunkinti paieškas, jei galima buvo jas supaprastinti?“ – argumentų neranda M. Čipinys.
Apeliuoja į rinkėjų raštingumą
Siūlymą palikti esamą tvarką, kai duomenų apie viešus asmenis tenka ieškoti VTEK ir VMI tinklalapiuose, Antikorupcijos komisijai pateikė opozicijos atstovė, per visuomeninį rinkimų komitetą „Kurkime jaukų miestą kartu“ į Tarybą išrinkta Viktorija Polzunovaitė.
Vargti su deklaracijomis, skenuotas ar atspausdintas siuntinėti Tarybos sekretoriatui, kad šias įdėjus į Savivaldybės interneto svetainę žmogui nebereikėtų naršyti po internetą ir visa informacija apie politiką taptų aiškiai matoma, V. Polzunovaitei pasirodė pernelyg varginantis darbas politikui.
„Man tai pasirodė perteklinis dalykas ir pasiūliau šį punktą iš korupcijos priemonių plano išbraukti. Mano nuomone, užtektų paskelbti nuorodą į VTEK puslapį“, – aiškino Tarybos narė.
V. Polzunovaitės iniciatyvą palaikė kiti opozicijos atstovai. Tarp jų – ir Antikorupcijos komisijos pirmininkė konservatorė Jurga Girdzijauskienė. Jos balsas buvo lemiamas, kai iš aštuonių komisijos narių keturi, atstovaujantys opozicijai, nubalsavo prieš skenuotų deklaracijų skelbimą Savivaldybės tinklalapyje.
Sujudimas dėl informacijos apie politikus prieinamumo kilo, kai šie sulaukė Tarybos sekretoriato prašymų pateikti nuskenuotas savo deklaracijas, kurios skelbiamos VMI ir VTEK tinklalapiuose.
„Skenuotoje deklaracijų formoje matosi asmens kodai, gyvenamosios vietos adresai. Iškilus klausimui dėl šių asmens duomenų apsaugos, buvo aiškinama, neva juos užtušuos. Dėl to ir kilo diskusijos. Nereikia archajiškų metodų naudoti su tomis nuskenuotomis deklaracijomis, verčiau pasilikti prie dabartinio, civilizuoto, XXI a. tendencijas atitinkančio varianto, kai paspaudi nuorodą į institucijų tinklalapius ir įeini“, – aiškino J. Girdzijauskienė.
Politikų nuogąstavimai, kad visuomenė sužinos daugiau, nei jai priklauso, pasak M. Čipinio, nepagrįsti. Anot jo, nei asmens kodai, nei gyvenamoji vieta nuskenuotose ir savivaldybės tinklalapyje skelbiamose deklaracijose nebūtų buvę matomi – tokią informaciją viešinti Savivaldybei griežtai draudžia įstatymai.
Po posėdžio kilus ažiotažui, kad Antikorupcijos komisijos sprendimas rinkėją ir toliau vers informacijos apie Panevėžio politikų interesus ir turtus ieškoti naršant po VTEK ir VMI tinklalapius, V. Polzunovaitė patikino neprieštaraujanti, kad prie Tarybos narių pavardžių vis dėlto atsirastų skenuotos jų deklaracijos.
„Tarybos sekretorius gali ir dabar paimti mūsų deklaracijas ir jas skelbti, tam nereikia nei mūsų sutikimo, nei papildomo popierių nešimo“, – sutiko politikė.
Dėl sunkios paieškos prarado balus
Ieva Kimontaitė
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė
Skaidrumą Lietuvos savivaldybėse vertinome norėdami suprasti, kaip draugiškai savivaldybės pateikia informaciją gyventojams tiek apie savo veiklą, sprendimų priėmimą, tiek apie darbuotojus ir politikus. Viešai prieinamos Tarybos narių deklaracijos yra vienas iš būdų praplėsti skaidrumą Savivaldybėje, teigiamas poslinkis suteikti gyventojams galimybę patogiau ir greičiau rasti informaciją juos dominančiais klausimais. Tikrai ne visada galima tikėtis, jog gyventojai žinos, kur jiems ieškoti informacijos apie dominantį viešą asmenį. Jie nebūtinai turi žinoti, kad viešųjų ir privačių interesų, taip pat turto deklaracijos skelbiamos VTEK ir VMI registre.
Jei Panevėžio savivaldybė būtų pateikusi skenuotas deklaracijas prie kiekvieno Tarybos nario pavardės, jai būtų skirti du papildomi balai ir iš 11-os vietos būtų šoktelėjusi į pirmąjį dešimtuką. Mūsų rekomendacija labai aiški: vieno mygtuko paspaudimu gyventojas turi patekti tiesiai į politiko deklaraciją.
Skaidrumo savivaldybėse reitinge Panevėžys 11-as ir patenka tarp gerai įvertintų, tai yra surinkusių daugiau nei 70 proc. Panevėžio savivaldybė labai aiškiai parodo, kaip Taryboje priimami sprendimai, aiškiai viešina finansinius rodiklius, yra prieinami finansiniai dokumentai.
Tačiau Panevėžys, kaip ir ketvirtadalis kitų savivaldybių, neužtikrina konfidencialumo žmonėms, norintiems pranešti apie galimas korupcines veikas, taip pat nėra taikomas etikos kodeksas Tarybos nariams, nors toks kodeksas galioja darbuotojams. Vis dėlto vienas didžiausių iššūkių visoms savivaldybėms, taip pat ir Panevėžiui, yra gyventojų įtraukimas. Panevėžį galima pagirti už tai, jog rengia viešąsias konsultacijas, siekdamas atsiklausti gyventojų nuomonės svarbiais klausimais, bet neaišku, į kokius pasiūlymus atsižvelgiama, nėra aiškūs pretekstai, kodėl jie priimti ar atmesti.
Skatiname savivaldybes suteikti galimybę gyventojams nuspręsti ir dėl dalies biudžeto lėšų panaudojimo. Kol kas Lietuvoje vienintelis Alytus taiko tokią praktiką.