Dėl Panevėžio parkų – valdžios ir statybininkų akistata

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2019.02.06 07:33

Pranešimus apie atnaujinamą miestą įsmeigusi Savivaldybė, regis, įkliuvo į spąstus. Didžiuosiuose miestuose įsivažiuojant reprezentacinių erdvių tvarkymui už Europos Sąjungos paramą, Panevėžys lieka be jo aikštes ir parkus sutinkančių gražinti rangovų.

Nesulaukus dalyvių, vienas po kito neįvyko konkursai jau trims vienoms svarbiausių miesto vietų – Skaistakalnio parkui, Nepriklausomybės aikštei ir Senvagei atnaujinti.

Statybininkų aplenkiamos Savivaldybės sąraše – ir dar du netrukus startuosiantys nauji konkursai Laisvės aikštei ir jos prieigoms bei aplinkai prie Bendruomenių rūmų tvarkyti.

Išeities iš mirties taško miesto vadovai ėmėsi ieškoti netgi sukvietę potencialius rangovus pasikalbėti.

Panevėžio konkursus apeinančios statybų įmonės atsikerta nedirbsiančios už dyka – projektams numatytos milijoninės sumos esą joms nepadengia nė savikainos išlaidų.

Milijoniniai užsakymai nesudomino

Žadama, kad Aukštaitijos sostinė jau pavasarį virs viena didele statybų aikštele. Rangos darbų sutartys pasirašytos dėl penkių Europos Sąjungos remiamų projektų. Nutirpus sniegui, statybininkai turėtų atsikraustyti į Jaunimo, Kultūros ir poilsio parkus, taip pat pradėti tvarkyti „Ekrano“ marių pakrantę, atnaujinti Nevėžio pakrantę nuo Stoties gatvės iki Nemuno gatvės tilto ir užbaigti J. Janonio gatvės prieigų rekonstrukciją.

Tačiau šie projektai, regis, buvo paskutiniai, kai statybų kompanijos dar varžėsi dėl Panevėžio užsakymų.

Savivaldybė jau net tris kartus skelbė konkursus dar trims reprezentacinėms miesto erdvėms atnaujinti. Visų šių projektų vertė milijoninė: Senvagės – 2,9 mln. Eur, Skaistakalnio parko – 1,99 mln. Eur, o Nepriklausomybės aikštės – 916 tūkst. Eur.

Visgi statybų kompanijoms tokie užsakymai pasirodė per menki. Pirmuosiuose dviejuose konkursuose dalyvavusių potencialių rangovų pateiktos kainos buvo gerokai didesnės nei Savivaldybės apskaičiuotos, o trečiajame konkurse nesulaukta jau nė tokių pasiūlymų.

Su šiais trimis konkursais įstrigusi Savivaldybė jau artimiausiu metu turi skelbti ir dar du naujus. Laisvės a. ir jos prieigų atnaujinimas, projektuotojų skaičiavimu, turėtų atsieiti iki 2,5 mln. Eur, o aplinkos prie Bendruomenių rūmų – per 1 mln. Eur.

ES remiamus miesto viešųjų erdvių sutvarkymo projektus Savivaldybė privalo suspėti užbaigti iki 2023 m.

Panevėžį į kampą spaudžia laikas, o statybų kompanijos atkerta nedirbsiančios už tiek, kiek miestas prašo.

Kainos neadekvačios?

Į kampą įsprausta Savivaldybė ėmėsi tartis su rangovais. Į susitikimą su jos vadovais susirinkę potencialūs rangovai – vienuolikos įmonių iš visos Lietuvos atstovai – vardijo joms kelią į Panevėžio atnaujinimą stabdančias kliūtis.

Kultūros ir poilsio parką už daugiau nei 3 mln. Eur pavasarį pradėsiančios tvarkyti įmonės Panevėžio statybos tresto generalinis direktorius Dalius Gesevičius tvirtina, kad rangovų nesulaukę Savivaldybės kiti konkursai ir jų kompanijai nėra patrauklūs.

„Apskaičiuojame kainą pagal užsakovo pateiktą darbų aprašymą ir reikalavimus ir matome, kad ji nesutampa su kliento numatytąja. Išeina taip, kad Savivaldybė numato per mažai lėšų projektui ir nori, kad kas nors už tiek dirbtų. Jei Savivaldybė negali teisingai susiskaičiuoti kainos, kuo mes galime padėti?“ – teigė D. Gesevičius.

Anot jo, įmonė, teikdama paraišką konkursui, siūlo kainą, apskaičiuotą įvertinus statybų išlaidas. Įmonės vadovo teigimu, trejus metus iš eilės vien darbo užmokestis statybų sektoriuje išaugo 7–9 proc., brango medžiagos, taip pat energiniai resursai.

„Jeigu Savivaldybė trejus metus ruošiasi konkursui, kol galop jį paskelbia, ir tikisi rasti, kas projektą įgyvendins senomis kainomis, mes tokiu atveju sakom: pasidaryk pats. Mums reikia ir algas, ir mokesčius mokėti. Negalime parašyti bet kokį skaičių, o po to spausti Savivaldybę ar nemokėti atlyginimų darbuotojams“, – rėžė D. Gesevičius.

Nepriklausomybės aikštei, taip pat Senvagei ir Skaistakalnio parkui sutvarkyti Savivaldybė jau skelbė po tris konkursus ir jau rengia ketvirtąjį. M. Garucko nuotr.

Pigiausi ne visada geriausi

Panevėžys jau turi nesenos patirties, ką reiškia rangovą pasirinkti remiantis mažiausios kainos kriterijumi.

Konkurse pigiausią paslaugą pasiūliusią įmonę pasirinkusi Savivaldybės bendrovė „Aukštaitijos vandenys“ pati gerokai įklimpo. Miesto nuotekų ir vandentiekio tinklus pasisiūliusi rekonstruoti perpus pigiau nei antroje vietoje likusi įmonė ir kone tris kartus pigiau, nei buvo apskaičiavusi pati užsakovė, konkursą laimėjusi įmonė „Edrija“ kapituliavo nepadariusi nė trečdalio darbų ir „Aukštaitijos vandenis“ palikusi aklavietėje.

„Mes tuomet iš karto įspėjome, kad „Edrijos“ kaina per maža. Už tokią negalima nė medžiagų nusipirkti. Niekas mumis nepatikėjo. Įsitikinimo kaina buvo irgi didelė: „Edrija“ bankrutavo, darbai liko nepadaryti, kitam rangovui, kad juos užbaigtų, reikės sumokėti 1,5 karto daugiau. Negana to, gyventojams ir miestui užsitęsę darbai reiškia dar ir didelius nepatogumus“, – pernykštę skandalingą istoriją priminė D. Gesevičius.

Panašus likimas buvo ištikęs ir miesto Dailės galeriją. Dabar jos pasididžiavimu esančio keramikos paviljono priestatą statyti pradėjusi įmonė „Gora“ bankrutavo atlikusi vos 21 proc. darbų. Savivaldybei teko ieškoti kito rangovo skelbiant naują konkursą.

Naudojasi padėtimi

Statybų sektoriaus gigantų priekaištus dėl neadekvačių projektų kainų Panevėžio savivaldybės vadovai atremia įžvelgę kitas viešųjų konkursų ignoravimo priežastis.

Administracijos direktoriaus pavaduotojo Tomo Juknos teigimu, visų trijų – Senvagės, Skaistakalnio parko, Nepriklausomybės aikštės projektai parengti praėjusiais metais ir jų rengėjai vertę apskaičiavo ne pagal buvusias prieš keletą metų, o pagal 2018-ųjų kainas. Kad projektų sąmatos yra pagrįstos ir realios, pasak T. Juknos, patvirtinę ir projektus vertinę ekspertai.

„Kaip matome iš kai kurių kitų konkursų, skirtumas tarp dalyvių pateiktų pasiūlymų siekė net 30 proc. Tada klausimas, kaip vieni sugeba tuos darbus atlikti pigiau nei mokantieji gerai skaičiuoti? Gal ir čia yra noro pasinaudoti situacija ir uždirbti didelius pinigus iš projektų, kurie, kaip visi gerai žino, turės būti įgyvendinti per dvejus metus“, – mano T. Jukna.

Anot jo, praktika rodo, kad ES paramos miestams jų viešosioms erdvėms sutvarkyti periodas statybų sektoriuje žymiai išaugino ir kainas.

„Jei matoma, kad paklausa jau darosi didesnė už pasiūlą, kainos išauga nebežiūrint į savivaldybių skelbiamų projektų sąmatas“, – įvertino T. Jukna.

Miegojo ant krosnies

Panevėžio erdvių sutvarkymo konkursai, su kurių laimėtojais jau pasirašytos sutartys, pavaduotojo teigimu, irgi neįvyko iš pirmo karto. Vienas iš administracijos vadovų teigia situacijos nedramatizuojantis ir neabejoja sulaukti rangovų ir kitoms miesto erdvėms tvarkyti.

„Buvo metų pabaiga, įmonės vertėsi per galvas, kaip užbaigti darbus, kurie planuoti 2018-aisiais, po to Naujųjų periodas stojo, kai visi kelininkai su statybininkais ant krosnies miega ir konkursuose nedalyvauja, o dabar pradeda 2019 m. rangos darbų paieškas ir jau planuoja 2020-uosius. Dabar laikas vėl skelbti konkursus. Tai nėra sudėtingi projektai, piniginiu atžvilgiu labai geri. Iš jų rangovai tikrai gali uždirbti“, – įsitikinęs T. Jukna.

Nors, anot jo, nesulaukus konkursuose dalyvių, projektų kaina gali būti peržiūrėta, tačiau jų branginimas kirstų per miesto kišenes – rangovų prašomus pinigus tektų atseikėti iš miesto biudžeto.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #Panevėžys
• #Panevėžys atsinaujina
• #rangovai