Šioje vietoje, J. Miltinio dramos teatro pašonėje, iškils paminklas D. Banioniui. P. Židonio nuotr.

Dėl paminklo garsiam aktoriui nuomonės išsiskyrė

Juozo Miltinio dramos teatro pašonėje, netoli laiptų, vedančių į šią meno šventovę, paskutinę balandžio dieną planuojama atidengti paminklą garsiam teatro ir kino aktoriui Donatui Banioniui. Šįmet Lietuva minės maestro 100-ąsias gimimo metines.
Vis dėlto teatralų bendruomenėje idėja įamžinti D. Banionį įvertinta nevienareikšmiškai.

Paminklas D. Banioniui sukurtas praėjus aštuoneriems metams po to, kai jo artimųjų įsteigtas fondas iškėlė siekį aktorių įamžinti Panevėžyje, mieste, kuriame jis nuėjo ilgą kūrybinį kelią.
Akmenyje iškalti D. Banionio sukurti vaidmenys bus įamžinti savotiškame pustrečio metro ilgio take, vesiančiame nuo bronzinės skulptūros į teatrą.
Paminklą D. Banioniui kūręs Klaipėdoje gyvenantis skulptorius Klaudijus Pūdymas pabrėžė, jog ir aktoriaus artimieji, ir jis pats siekė, kad skulptūra būtų kuo paprastesnė, su kuo mažiau detalių.
„Tai sovietmečiu skulptoriai kūrė pergalingas skulptūras, jose vaizdavo nugalėtojus pasaulio užkariautojų pozomis. Aš gi Donatą Banionį siekiau pavaizduoti kaip žmogų, aktorių, kuris, paskendęs savo mintyse, eina į darbą teatre“, – pasakoja K. Pūdymas.
Skulptorius teigė matęs ir teatre, ir kine D. Banionio sukurtų vaidmenų, o jo talentą jautęs net iš tokių, atrodytų, nereikšmingų detalių kaip galvos pasukimas ar kiti kūno judesiai. Tokią, regis, kasdienę, bet kartu ir išskirtinę menininko pozą K. Pūdymas sakė stengęsis įkūnyti ir skulptūroje.
Jei reikėtų sukurti pavadinimą D. Banionio paminklui, jo autorius sako pavadintų jį „Prieš vėją“ ar panašiai.
Viena vertus, pasak K. Pūdymo, atrodytų, jog aktorius į darbą eina pučiant vėjui ir dėl to palto atlapus prilaiko ranka. Tačiau skulptūra sufleruoja ir apie tai, kad D. Banioniui, genialiam žmogui, teko atlaikyti ideologinius, santvarkų, valdžių kaitos, gyvenimo negandų gūsius.

Donatas Banionis. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Į draugiją J. Miltiniui

Įžvalgieji skulptūroje D. Banioniui pamatys įamžintą jo žmonos, taip pat aktorės, jųdviejų sūnų mamos Onutės Konkulevičiūtės vardą.
Pats bronzinis paminklas, kurio aukštis toks, kokio ūgio buvo ir pats garsusis aktorius – t. y. 1,75 metro, jau išlietas, atskiros jo detalės „susiūtos“.
Pagamintos ir tako plokštės su įrašais akmenyje apie D. Banionio sukurtus vaidmenis. Šį akmenų taką planuojama pradėti kloti jau po Velykų.
O pačią skulptūrą ketinama pastatyti likus kelioms dienoms iki jos atidengimo.
K. Pūdymas pasakoja įdėmiai apžiūrėjęs šalia teatro pastatytą savo kolegos, dabar jau a. a. skulptoriaus Regimanto Midvikio sukurtą paminklą kitai Panevėžio teatro legendai – režisieriui Juozui Miltiniui.
„Kolega Regimantas maestro J. Miltinį pavaizdavo kaip teatro įkūrėją, už teatrą atsakingą kūrybinių idėjų generatorių. J. Miltinį galima pavadinti ir savotišku ganytoju, ganiusiu savo aveles – aktorius. Aš D. Banionį vaizduoju kaip žmogų, į teatrą einantį kurti vaidmens“, – pabrėžė K. Pūdymas.
Anot jo, abi skulptūros – ir teatro įkūrėjui J. Miltiniui, ir vienam garsiausių jo mokinių – D. Banioniui, anaiptol nesikerta, o papildo viena kitą.

Statomas už aukas

D. Banionio fondui vadovaujanti aktoriaus anūkė Inga Banionytė-Gedgaudienė pasakoja, jog daugiausia lėšų paminklui sukurti skyrė įmonės, taip pat aukų gauta ir iš privačių asmenų.
„Paminklas kuriamas geros valios žmonių dėka“, – teigė fondo vadovė.
Ji pridūrė, kad D. Banionio 100-metį taip pat mini šalies teatro bei kinematografininkų sąjunga. Pastarosios iniciatyva balandžio 25, 26, 27 dienomis Panevėžio kino centre „Garsas“ bus rodomi filmai, kuriuose vaidino šis aktorius.
D. Banionio sūnus aktorius Raimundas Banionis atkreipė dėmesį, kad paminklo jo tėvui sukūrimas užtruko, bet pasidžiaugė tuo, kad jį atidengti pavyks aktoriaus 100-ajam jubiliejiniam gimtadieniui ir Seimo paskelbtais Donato Banionio metais.
Paminklą planuojama atidengti balandžio 30-ąją, vėliau numatytas minėjimas Muzikiniame teatre.

Išgirdo, jog nereikia

R. Banionis pasakoja tėvo 100-mečiui norėjęs J. Miltinio dramos teatre atkurti 1996-aisiais jo paties režisuotą spektaklį pagal Ernesto Tompsono pjesę „Prie auksinio ežero“.
Ypač daug žiūrovų dėmesio sulaukusiame, ašaras spaudusiame spektaklyje jau pats 70-metį peržengęs D. Banionis su aktore Gražina Urbonavičiūte vaidino gyvenimą baigiančių senukų porą.
R. Banionis apgailestavo, kad dabartinis J. Miltinio dramos teatro vadovas Antanas Venckus nepanoro šio spektaklio.
„Išgirdau teatro vadovą sakant, kad nereikia ir paminklo“, – tvirtino R. Banionis.

Papildomam spektakliui nėra pinigų

J. Miltinio dramos teatro vadovas A. Venckus „Sekundei“ aiškino, jog iš R. Banionio išgirdęs apie norą Panevėžyje statyti spektaklį „Prie auksinio ežero“, pasiteiravęs, ar tai bus vienkartinis, ar į repertuarą įtrauktas spektaklis ir kas jį finansuos.
„Išgirdau, kad finansuoti turėtų pats teatras. Tačiau teatras atliekamų lėšų papildomam spektakliui neturi. O kita vertus, negavau iš Raimundo atsakymo, kodėl reikėtų iš naujo statyti šį, o ne kitus garsius spektaklius, kuriuose vaidino Donatas Banionis“, – teigė A. Venckus.
Teatro direktorius tvirtino anaiptol nesantis prieš paminklą D. Banioniui, tačiau keliantis klausimą, kodėl įamžinamas tik vienas garsus senosios kartos aktorius, juk buvo visa trupė scenos meistrų.
„Manau, kad statyti paminklą vienam Donatui Banioniui, juo labiau kad jam skirtas jau stovi Druskininkuose, o Panevėžyje bei Vilniuje yra dar ir po atminimo lentą, neteisinga kitų kūrėjų atžvilgiu“, – įvertino A. Venckus.

P. Židonio nuotr.

Nuomonės išsiskiria

Kartu su D. Banioniu vaidinęs Enrikas Kačinskas taip pat svarsto, kad iš visos garsios Panevėžio aktorių plejados nevertėjo išskirti vieno aktoriaus.
„Ne mažiau nei Donatas įamžinimo verti ir Bronius Babkauskas, Gediminas Karka, Eugenija Šulgaitė, kiti“, – neabejoja E. Kačinskas.
Jo nuomone, paminklai norom nenorom asmenį, kuriam jie statomi, verčia stabu.
„Aš paminklų statyme įžvelgiu savotišką stabmeldystę“, – teigė E. Kačinskas.
O J. Miltinio dramos teatro aktorius Laimutis Sėdžius sako palaikantis paminklo D. Banioniui idėją.
„D. Banionis buvo vienas ryškiausių Juozo Miltinio mokinių, išgarsinęs ir Panevėžio teatrą, ir patį Panevėžį. Paminklo jis nusipelnė“, – įsitikinęs L. Sėdžius.