Pasak A. Čeponienės, šįmet sulaukta rekordinio stipendijos siekusiųjų skaičiaus. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Dėl meno stipendijos – rekordinės varžytuvės

Paskelbusi konkursą kultūros ir meno stipendijoms gauti, Panevėžio savivaldybė šįmet sulaukė rekordinio būrio pretendentų.

Dėl jų šįmet varžėsi 24 kūrėjai. Stipendijos skirtos mažiau nei pusei –11-ai. Jiems bus išdalyta 15 000 eurų.
Kultūros ir meno skyriaus vedėjos Astos Čeponienės teigimu, šie metai pasižymėjo ypač gausiu stipendijų siekusių menininkų skaičiumi.

„Iki šiol būdavo įprasta, kad stipendijų kreipiasi po 12, daugiausia 15 menininkų. Tad šiemet vertinimo komisija, sudaryta iš 7 pačių menininkų, visuomenės, Savivaldybės administracijos atstovų, turėjo išties daug darbo atrinkdama labiausiai stipendijos vertus kūrėjus“, – dėmesį atkreipė A. Čeponienė.

Tarp prioritetų – jaunystė

Vertinant pretendentų pateiktas paraiškas, vienas svarbiausių kriterijų buvo, kokią vertę už gautą stipendiją sukurti kūriniai turės miesto visuomenei. Buvo atsižvelgta ir į tai, kiek žinomi, ką jau yra nuveikę, ką sukūrę patys menininkai. Ypatingas dėmesys skirtas jauniesiems kūrėjams.

Taip pat komisija vertino, kiek menininkų pateikti projektai siejasi su Seimo paskelbtais proginiais garsių su Panevėžiu siejamų asmenybių – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bei Juozo Zikaro vardais, jų veikla, indėliu į šalies istoriją.

Pagal tokius kriterijus įvertinus paraiškas, 1500 eurų stipendijas komisija paskyrė 8 kūrėjams, trims atiteko 1000 eurų stipendijos.

„Pagal nuostatus menininkai galėjo pretenduoti į maksimalią 2500 eurų stipendiją. Tačiau norėta stipendijomis paskatinti kuo daugiau kūrėjų, dėl to didžiausia skiriama suma buvo sumažinta“, – sakė A. Čeponienė.

Rengs parodas, leis knygas

1500 eurų stipendija skirta stiklo menininkui Remigijui Kriukui, rengiančiam jubiliejinę 60-mečio parodą. Tokią pat sumą gaus keramikė Vilija Balčiūnienė, vaizdo projekcijų menininkas Andrejus Špilevojus, skaitmeninės grafikos kūrėjas Arvydas Gudas, teatralė Monika Klimaitė-Daunienė.

Tokia pati suma skirta poetei Elvyrai Pažemeckaitei eilėraščių knygai vaikams išleisti bei muzikui Justinui Mačiui. Už ją menininkas leis debiutinį muzikos albumą.

Po 1000 eurų kūrybiniams projektams realizuoti teko Sauliui Zaurai, Pauliui Jakubėnui bei Sauliui Požerskiui. Kultūros ir meno skyriaus vedėja jų kūrybą įvardijo šiuolaikiniu, dar kitaip vadinamu tarpdisciplininiu menu.
Pasak A. Čeponienės, kiekvienas stipendija pasinaudojęs kūrėjas už savo darbus turės atsiskaityti – pateikti filmuotus, fotografuotus vaizdus iš parodų ar renginių, supažindinančių su kūryba, sukurta už stipendijos pinigus. Taip pat teks tuos renginius ir aprašyti.

Parama simbolinė

Tarp anksčiau Savivaldybės skiriamas kultūros ir meno stipendijas gavusių panevėžiečių menininkų – keramikas Eugenijus Čibinskas bei fotomenininkė Marija Čičirkienė. Pastarajai kūrėjai buvo skirta 1500 eurų stipendija surengti jubiliejinei parodai „Kelias. Pradžia“.

E. Čibinskas gavo 1000 eurų stipendiją sukurti gamtos įkvėptų keramikos kūrinių parodą „Sąmoningi atsitiktinumai“. Tokią paramą menininkas vadina simboline.

„Dirbu su brangiomis medžiagomis, brangi pati technologija, tad du trečdalius sumos, reikalingos parodai kurti, turėjau skirti iš savo lėšų. Tai buvo pamoka. Jei dar sykį ryšiuosi prašyti stipendijos, žinosiu, kad tam turiu būti pasitaupęs pinigų“, – kalbėjo E. Čibinskas.

Svarbiausia idėja

E. Čibinskas tikino, kad parašyti projektą, reikalingą stipendijai gauti, anaiptol nebuvo sunku.

„Praktiškai tereikia užpildyti paraišką, tai daug laiko neatima“, – tikino keramikas. Anot jo, nebuvo sudėtingas ir atsiskaitymas už gautą stipendiją. Atsiskaitė jis pateikęs filmuotą surengtų parodų medžiagą bei jų aprašymą.
Gavęs Savivaldybės paramą, parodą E. Čibinskas buvo surengęs Panevėžyje, Naujamiestyje bei Utenos rajone, Leliūnuose, iš Panevėžio kilusio Vytauto Valiušio įkurtame keramikos muziejuje.

O štai M. Čičirkienė neslėpė, kad gauti 1500 eurų jai buvo didžiulė parama rengiant parodą.
„Tai buvo solidi paroda. Tikrai džiaugiuosi stipendija jai surengti“, – sakė fotomenininkė.

M. Čičirkienės teigimu, tvarka tokiai paskatai gauti nėra nei sudėtinga, nei paini.

„Nesunku buvo parašyti projektą, nes paraiškoje nėra perteklinių reikalavimų. Pakanka turėti idėją, užpildyti formą ir ją pateikti. Net ir atsiskaitant už tai, kam išleidai lėšas, nereikia pateikti tokios ataskaitos, kur būtų apskaitytas kiekvienas išleistas centas“, – tikino fotomenininkė.