("Sekundės" archyvo nuotr.)

Dėl kiaulių maro ant kojų sukelti ir veterinarai

Toliau plintant afrikiniam kiaulių marui, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistams tikrinti smulkius kiaulių ūkius padės ir veterinarijos gydytojai.

Panevėžio VMVT viršininko pavaduotojo Žydrūno Vaišvilos teigimu, veterinarijos gydytojams, pasirašiusiems su tarnyba sutartis, bus pateikiamas tikrintinų kiaulių laikymo vietų sąrašas. Veterinarijos gydytojai tikrins smulkius ūkius, kuriuose auginama ne daugiau kaip dešimt penimų kiaulių. Iki šiol veterinarai ėmė gyvūnų mėginius užkrečiamųjų ligų stebėsenai.

Atvykęs į ūkį įgaliotas veterinarijos gydytojas turi supažindinti kiaulių laikytoją su įsakymu, kuriuo jam pavedama atlikti patikrinimą. Įvertinti ūkį jis gali tik gavęs kiaulių laikytojo sutikimą, tačiau jei savininkas neleis įvertinti kiaulių laikymo vietų, apie tai bus nedelsiant pranešta VMVT teritoriniam padaliniui.

Veterinarijos gydytojas kartu su kiaulių laikytoju turi apžiūrėti ūkio teritoriją, kiaulių ir pašarų laikymo patalpas, laikomas kiaules ir kt. bei surašyti aktą, kurį turi pasirašyti kiaulių laikytojas. Veterinarijos gydytojas privalo vilkėti vienkartinius drabužius ir avėti specialią avalynę arba vienkartinius antbačius.

Apie nustatytus biologinio saugumo reikalavimų nesilaikymo faktus įgaliotasis veterinarijos gydytojas informuoja kiaulių savininką ir tarnybos teritorinį padalinį, kurio specialistai, įvertinę riziką, gali pakartotinai patikrinti ūkį ir taikyti administracines nuobaudas.

Tokiu būdu bus patikrinama daugiau smulkių kiaulių augintojų. Analogiškai tikrinimus vykdys ir VMVT inspektoriai.

Randa visko

Pasak Ž. Vaišvilos, Panevėžio rajone kiaulių mažėja. Didžiausia jų koncentracija yra Krekenavos seniūnijoje. Miežiškių, Raguvos seniūnijose, kur jau kurį laiką aptinkama nuo afrikinio kiaulių maro kritusių šernų, ir anksčiau buvo auginama ne itin daug kiaulių. Šiuo metu rajone yra deklaruota 319 kiaulių bandų, kuriose yra 47 tūkst. kiaulių. Daugiausia jų – apie 45 tūkst. – auginama Krekenavos seniūnijoje esančiame kiaulių komplekse. Tokių stambių kiaulių augintojų tėra vienetai. Pasak viršininko pavaduotojo, kiti daugiausia laiko po vieną, dvi ar keliolika kiaulių. Nors jau kurį laiką reikalaujama, kad jos būtų deklaruojamos, tačiau, Ž. Vaišvilos teigimu, kai kuriems augintojams tas dar gana sunkiai sekasi. Nedeklaruotų knyslių aptikta tikrinant Karsakiškio seniūnijos kiaulių augintojų ūkius. Paliepus išskersti kiaules, tokie augintojai ne tik negauna išmokų, bet ir yra baudžiami. Bauda už tokį pažeidimą pirmą kartą siekia nuo 30 iki 300 eurų.

Tikrindami inspektoriai randa ir kitokių pažeidimų. Pasak Ž. Vaišvilos, būna, kad kiaulės įsigytos be dokumentų, nėra dezinfekcinio kilimėlio, neaptverta ir pan. Vienokio ar kitokio reikalavimo, pasak pavaduotojo, nesilaiko maždaug pusė patikrintų kiaulių augintojų, nors ligos grėsmė ganėtinai didelė.

Renka kritusius šernus

Šiemet Panevėžio rajone rasti jau 44 kritę užsikrėtę šernai. Per visą laikotarpį, kai aptikta afrikinio kiaulių maro atvejų, užfiksuoti 56-i kritę šernai. Rasti ir keli kritusieji, kurie nesirgo maru. Pasak Ž. Vaišvilos, praėjusį antradienį aptikti penki negyvi šernai, praėjusį penktadienį – keturi.

„Būna, kad per savaitę nerandama nė vieno, o būna, kad per dieną reikia važiuoti ne kartą“, – sako viršininko pavaduotojas.

Pastaruoju metu kritusius šernus tenka rinkti netoli Raguvėlės ties Anykščių rajono riba. Į buferinę zoną patenka ir Karsakiškio seniūnija, nes netoli Vabalninko kritusiai kiaulei nustatytas afrikinis kiaulių maras.

„Nuo šios vietos buvo brėžiama 10 kilometrų zona. Į ją pateko ne tik Panevėžio, bet ir Kupiškio, Pasvalio rajonų teritorijos, nors, pavyzdžiui, Pasvalyje iš viso nė vieno sergančio šerno nėra“, – teigė Ž. Vaišvila.

Kol kas teritorija, kur randama kritusių apsikrėtusių šernų, nesiplečia.