Dėl įtakos daugiabučiuose kryžiuojamos ietys

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• Aktualijos
• 2018.05.04 10:45

Rasti gerą namo pirmininką – kaip laimėti loterijoje. Imtis menkai mokamo darbo ryžtasi vis mažiau žmonių, juolab kad pirmininkui tenka laviruoti tarp gyventojų pageidavimų, norų ir galimybių. Tad be vedlio likę daugiabučiai pamainos ieškosi ir tarp namą administruojančios įmonės darbuotojų.

Taip nutiko ir keliems miesto daugiabučiams ir kai kurie jų dabar graužiasi nagus savo reikalus patikėję svetimam.

Kaip pasakojo Nevėžio gatvės 35-ojo namo gyventojas Kęstutis Tamelis, prieš gerus porą metų jų namo pirmininkas atsistatydino. Neatsirado nė vieno gyventojo, sutikusio perimti šias pareigas. Kad daugiabutis neliktų be priežiūros, buvęs pirmininkas pasiūlė Vitaliją Valkūnienę, Panevėžio butų ūkio pirmosios tarnybos pastatų ir statinių priežiūros inžinierę. Šioji buvo jau ne vieno daugiabučio mieste pirmininke.

„Ji moka išties gražiai pakalbėti, be to, šioje srityje dirba ne vienerius metus. Žadėjo, kad gali gauti namui lengvatų ir įvairių nuolaidų. Žmonės ir patikėjo. Nors tuo metu, kai ji buvo išrinkta, į susirinkimą atėjo gal 10-ies ar 11-os butų savininkai, ji vis tiek išrinkta pirmininke“, – pasakojo vyras.

Vėliau, anot K. Tamelio, patys gyventojai pamatė, kad padarė klaidą, pasirinkę V. Valkūnienę namo pirmininke. Anot jo, didžiausia problema, kad darbai daromi be gyventojų žinios ir pritarimo. Kadangi namas renovuotas, gyventojų nuomone, investicijų jam prižiūrėti daug nereikia, tačiau, pasak K. Tamelio, vos per metus buvo panaudota per du tūkstančiai eurų kaupiamųjų lėšų.

„Kaip pati nusprendžia, taip ir padaro. Katilinėje teko keisti šilumokaitį – užtruko vos dvi dienas, o paėmė net 1800 eurų. Arba rudenį, kai reikėjo grėbti lapus, pasamdė vyrus, kurie su oro pūtikliais sutvarkė kiemą, bet už tai paėmė 130 eurų. Ankstesniais metais už tą patį darbą mokėdavome tik po 50 eurų. Gyventojų pinigai naudojami visiškai neracionaliai. Vargu ar ji pati tiek mokėtų, jeigu tektų naudoti nuosavas lėšas“, – pasipiktinimo neslėpė K. Tamelis.

Bando nuversti

Galutinis taškas, anot K. Tamelio, buvo balandžio pabaigoje gyventojams sužinojus, jog jų namas sudarė sutartį su nauja teritorijos valymo įmone. 40 butų namui per mėnesį už teritorijos valymą teks atseikėti 70 eurų, nors patys gyventojai tvirtina radę su patentu dirbančią moterį, kuri už 50 eurų siūlėsi ne tik prižiūrėti aplinką, bet dar ir išplauti laiptines. V. Valkūnienę kai kurie gyventojai kaltina, kad jų norai sutaupyti už namo administravimą ir galbūt pasirinkti kitą administratorių slopinami bet kokia kaina.

„Name daugiausia gyvena senyvo amžiaus žmonės, pensijos nedidelės, skaičiuojame kiekvieną centą, o pirmininkė mūsų pinigus naudoja kaip savo. Supykę, kad lėšos naudojamos neracionaliai, nusprendėme ją atstatydinti“, – pasakojo K. Tamelis.

Jo teigimu, parašus padėjo trys dešimtys gyventojų – didžioji dauguma. Apie tai buvo informuota ir pati V. Valkūnienė. Gyventojai jau buvo susiradę ir naują žmogų, sutikusį perimti šias pareigas. Namo laiptinėse buvo iškabinti ir skelbimai, kad šaukiamas visuotinis namo gyventojų susirinkimas dėl pirmininkės nušalinimo, tačiau šie netrukus buvo nuplėšti.

„Jau prieš mėnesį pranešėme, kad norime ją atstatydinti, bet V. Valkūnienė nesutinka, neva įrodykime, kuo ji kalta. Bet ar reikia įrodinėti, kai daugiau kaip 30 gyventojų išreiškė nepasitikėjimą“, – nesuprantama K. Tameliui.

Sukėlė įtarimų

Vilties g. 12-ojo namo, kuriam vadovauja taip pat V. Valkūnienė, gyventojai irgi svarsto keisti namo pirmininkę, tačiau neranda kuo – darbingo amžiaus gyventojai neturi laiko, o senjorai – sveikatos. Pasak šio namo gyventojos Rimos Juškienės, Panevėžio butų ūkio specialistė V. Valkūnienė jų namui vadovauja nepilnus dvejus metus, tačiau kai kurie pirmininkės sprendimai, ypač susiję su finansais, žmonėms kelia abejonių.

Pasak R. Juškienės, kad namo pirmininkė organizuotų kokią švarinimosi talką ar pasirūpintų, kad iš kiemų būtų išgabentos nevažiuojančios ratuotos senienos, tėra svajonė. Gyventojams susidarė nuomonė, jog pirmininkė imasi tik tokių darbų, kurie susiję su pinigais.

„Pirmininkė pareiškė, kad rengia namo bendrijos įstatus ir neša registruoti į Registrų centrą. Notarui neva mokėjo 46 eurus. Bet žinau, nes pati anksčiau buvau pirmininke, kad šie įstatai jau buvo atnaujinti. Jos klausiau, kur tie senieji įstatai ir pagal kokį įstatymą juos vėl keičia. Gavau atsakymą, kad jie buvo labai seni, vėliau – kad jų nerado. Galiausiai paaiškėjo, kad dar tik neš tvirtinti. Net jeigu iš tiesų įstatai pamesti, dublikatas juk Registrų centre, pagaliau yra protokole registruoti. Tokie dalykai verčia abejoti, ar tai sąžininga veikla ir ar pirmininkė nesinaudoja mūsų pinigais“, – pasakojo moteris.

Gyventojai norėtų daugiau informacijos, kur panaudojami namui tvarkyti jų surinkti pinigai. Pasak R. Juškienės, po ilgų prašymų pirmininkė atneša ranka arba kompiuteriu surašytus skaičius. O oficialaus rašto iš banko gyventojai taip ir nesulaukia. Pasak panevėžietės, net kelis kartus teko vykti į Panevėžio butų ūkį, kad sužinotų, kiek kainavo vieni ar kiti darbai, nes pirmininkė nesugebėjo informuoti gyventojų. Žmonėms netgi kyla įtarimų, ar iš tiesų buvo padaryti kai kurie darbai. Pavyzdžiui, pinigai už šilumokaičio keitimą nuskaičiuoti, bet ar jis buvo pakeistas, žmonės jau abejoja, nes šilumokaitis vis tiek neveikia.

„Iš pirmininkės gauti informacijos didžiulė problema. Ji neturi laiko – vis rytoj ar poryt. Arba arogantiškai pasako, kad informaciją įmes į pašto dėžutę. Susirinkime kalba tik apie namo renovaciją, kai gyventojai net nebaigė mokėti paskolos už modernizaciją. Tačiau revizoriaus rinkimų klausimas net nebuvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę. Mokame jai pinigus, tad ne ji mums, o mes jai viršininkai esame. V. Valkūnienė turi paaiškinti, kur išleidžia surinktas lėšas, o ne išsisukinėti, kad neturi laiko“, – daug abejonių keliančiu pirmininkavimu stebisi R. Juškienė.

Nesilaiko įsikibusi

Pati Vitalija Valkūnienė tvirtina, kad mielu noru atsisakytų pirmininkavimo, nes, anot jos, dirbti su žmonėmis, įsitikinusiais, kad po renovacijos namo nereikia prižiūrėti, ar nesutariančiais, ko nori, itin sudėtinga. Jos teigimu, Nevėžio g. 35-ojo namo valdyba ją palaiko ir pasitiki.

„Kai kurie gyventojai įsitikinę, kad nieko daryti nereikia, nes savo namą jie renovavo. Bet šilumos punktą jie renovavo prieš dešimt metų, o be šilumokaičio neturės nei šildymo, nei karšto vandens. Nemokamo nieko nėra“, – konfliktą šiame name aiškino V. Valkūnienė.

Net penkiuose daugiabučiuose pirmininkaujančios Butų ūkio darbuotojos teigimu, vis dar yra žmonių, manančių, kad namą turi prižiūrėti kažkas kitas, bet ne patys. Anot jos, netgi pasitaiko kuriozų, kai gyventojus tenka įtikinėti, kad stogo tvarkymas – ne tik viršutinių aukštų gyventojų, o viso namo rūpestis. O kokius darbus reikia atlikti, pasak V. Valkūnienės, sprendžia ne vienas pirmininkas, o namo valdyba.

Pasak jos, tas pats ir dėl namo aplinkos tvarkymo. Jos teigimu, visuotinio susirinkime Nevėžio gatvės 35-ojo namo gyventojai sprendė, kam patikėti tvarkyti aplinką. Viena moteris siūlėsi aplinką tvarkyti už 50 eurų per mėnesį, tačiau į šią kainą įeina tik šiukšlių surinkimas ir šlavimas, už žolės pjovimą namui tektų mokėti atskirai, tad bendra suma išeitų dar didesnė.

„Per kitus namų pirmininkus išsiklausinėjome, kas valo kokybiškai ir už priimtiną kainą. Pagal tas rekomendacijas ir išsirinkome. Ir žolę pjaus, ir lapus grėbs, ir gyvatvorę karpys už 70 eurų.

Bet vėl pasipylė kaltinimai, kad pirmininkė pasiims dalį pinigų, bet juk pirmininkai tų pinigų net nečiupinėja“, – kalbėjo V. Valkūnienė.

Ji neslėpė žinanti, kad dalis gyventojų surinko parašus ją atstatydinti, tačiau skelbimai dėl pirmininko perrinkimo buvo iškabinti tik praėjusį penktadienį, o tai turi būti padaryta vėliausiai dvi savaitės iki susirinkimo. Namo valdyba juos nuplėšė.

„Gali organizuotis ką tik nori, bet pirmininką renka visuotinis namo susirinkimas. Pirmininkauti gali eiti kas nori, tikrai nesu įsikibusi į šį darbą ir sau nervų nesigadinsiu“, – tvirtino V. Valkūnienė.

Jai nesuprantamas ir Vilties g. 12-ojo namo gyventojų nepasitenkinimas dėl įstatų keitimo. Už įstatų parengimą ji neimanti nė cento, o įstatai buvę seni.

„Išgirdau, neva kam to reikia, bet tokie įstatymai. Įstatai buvo seni, tad privalu juos pakeisti, kitaip Registrų centras jų neregistruos“, – aiškino V. Valkūnienė.

Darbuotojų nekontroliuoja

Savivaldybei pavaldžios įmonės Panevėžio butų ūkio direktorius Gintaras Ruzgys teigė nekontroliuojantis, ką jo darbuotojai veikia po darbo. Anot jo, ne vienas įmonės darbuotojas turi ne po vieną daugiabutį, kuriam pirmininkauja. Pastebima, kad vis daugiau ilgamečių namų pirmininkų atsisako šio darbo, o jiems pamainos neatsiranda. Pasak G. Ruzgio, dažnai patys gyventojai į bendrovę kreipiasi prašydami pasiūlyti savo žmogų, kuris sutiktų imtis tokių pareigų.

„Namo pirmininku gali būti tik fizinis asmuo. Mes niekada nesibrauname ir nesisiūlome, bet jeigu paprašo patys gyventojai, pasiūlome savo darbuotojus, kurie jau turi nemažai patirties šioje srityje. O viską sprendžia namo gyventojų dauguma“, – sako G. Ruzgys.

Nusiskundimų ar nerimo signalų dėl V. Valkūnienės darbo direktorius tvirtina negavęs.

„Ką darbuotojai daro po darbo, neganau, bet jeigu gautume kokių nors signalų dėl jų darbo, žiūrėtume pagal situaciją“, – teigė G. Ruzgys.

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• #Daugiabutis
• #Panevėžio butų ūkis
• #Panevėžys
• #pirmininkas