P. Židonio nuotr.

Dėl „išvaduotojų“ paminklų prašo išaiškinimo

Ar Panevėžio kapinėse liks dviprasmiški sovietiniai paminklai ir užrašai, liudijantys apie buvusią šlovę „išvaduotojams“? Miesto Savivaldybė kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą prašydama išaiškinimo dėl penkių tokių abejotinų vietų.

Ką daryti su betonine klūpinčio, vėliavos įsitvėrusio kario skulptūra Kristaus Karaliaus katedros kapinėse šalia sovietinių karių palaidojimo vietos?

Ar šios kapinės – tinkama vieta pionieriaus ir jį apglėbusios moters paminklui ant Karolio Požėlos antifašistinės pogrindinės organizacijos narių kapų?

Ar dera palikti įrašą, kad Krekenavos gatvėje stovintis paminklas žymi tarybinių karių palaidojimo vietą?

Šiuos klausimus Gedulo ir vilties dienos išvakarėse Panevėžio meras Rytis Račkauskas išsiuntė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui.

Jo specialistams suteikta teisė nuspręsti, kurie buvusio režimo akcentai – karių kapaviečių paminklai, ant jų esantys įrašai, pritvirtinti simboliai – turėtų likti, o kuriuos privalu pašalinti.

Genocido tyrėjų atsakymai Panevėžio savivaldybei taps paskata griauti mieste esantį sovietijos palikimą arba susitaikyti su jo buvimu.

Su mirusiaisiais nekovoja

„Ne pirmi metai nuosekliai dirbame, kad paskutinių užsilikusių sovietinių simbolių Panevėžio mieste neliktų. Pakeitėme Kolūkiečių gatvės pavadinimą bei pavadinimus tų gatvių, kurios vadintos sovietinių veikėjų vardais.

Karas Ukrainoje dar kartą patvirtino, kad sovietinė ideologija jokiu būdu nėra tik istorija. Todėl visi mūsų žingsniai, kuriais siekiame išmesti ją į istorijos šiukšlyną, yra teisingi ir būtini.

Būtent dėl to šiandien sprendžiame ir likusių sovietinių paminklų klausimą. Esu įsitikinęs, kad sovietinius stabus su aiškiai išreikštais ideologiniais akcentais būtina nukelti“, – „Sekundei“ teigė meras R. Račkauskas.

Anot jo, naratyvas, kad taip kovojama su mirusiais, yra absoliučiai klaidingas.

„Niekas nekalba apie kapų iškėlimą ar naikinimą. Naikinama išimtinai okupantų ilgus dešimtmečius diegta ideologija, mūsų šaliai ir kone kiekvienai šeimai atnešusi per daug skausmo ir žalos“, – pabrėžė meras.

Vaduojasi nuo „išvaduotojų“

Paminklų Lietuvoje žuvusiems sovietų kariams klausimas ypač aštrus tapo dabar, kai Rusija užpuolė Ukrainą motyvuodama, neva vaduoja jos žmones nuo vietos fašistų.

Tuomet pirštu besta į daugybę užrašų, esančių ant Lietuvoje stovinčių sovietų paminklų, kur kariai vadinami išvaduotojais, rašoma apie jiems skirtą amžiną mūsų tautos šlovę ir garbę.

Kai kurios savivaldybės suskubo vaduotis nuo paminklų tokiems „išvaduotojams“.

Viena pirmųjų to ėmėsi Prienų savivaldybė, paskui paminklas sovietų kariams išmontuotas Tauragėje, neseniai tokio, užstodavusio Anykščių rajono Kurklių bažnyčią, nebeliko šiame miestelyje.

Apie tai, kad imasi organizacinių procedūrų paminklams sovietų kariams išmontuoti, paskelbė ir kaimyninė Pasvalio rajono savivaldybė.

„Svarbų žingsnį šiuo klausimu žengė ir Panevėžio savivaldybė. Nuveiktas didžiulis darbas parengiant išsamų vietų, kuriose esama mums svetimo sovietinio palikimo akcentų, sąrašą. Padarytas detalus kiekvieno akcento aprašymas, nuotraukos, o visa didžiulė surinkta medžiaga išsiųsta Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui. Lauksime atsakymų su paaiškinimais, ką galima su kiekvienu mums atrodančiu svetimu ir nepriimtinu akcentu daryti“, – teigė Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis.

Dviprasmiškos ir skulptūros, ir užrašai

Už paveldosaugą atsakinga Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė Loreta Paškevičienė patikslino, kad į minėtą centrą išsiųsta išsami, 40-ies puslapių medžiaga, pasirašyta mero R. Račkausko.

Šis dokumentas siųstas tikintis atsakymų, kaip elgtis su penkiose Panevėžio vietose esančiu sovietiniu palikimu, ypač dviprasmiškai atrodančiu Rusijos ir Ukrainos karo kontekste.

Viena tokių vietų Krekenavos gatvėje esančios Antrojo pasaulinio karo sovietų karių kapinės. Genocido tyrėjų klausiama, ar tinkamas kapinėse esantis užrašas, nurodantis, jog jose pastatytas paminklas žuvusiems tarybiniams kariams.

„Dėl paties paminklo klausimų Savivaldybei nekilo, klausiame dėl žodžio „tarybinis“, prašome paaiškinimo, ar jis – tinkamas, ar reiktų jį panaikinti, o galbūt keisti kitu žodžiu“, – aiškino L. Paškevičienė.

Kitas klausimas keltas dėl Kristaus Karaliaus katedros kapinėse esančios priklaupusio, vėliavą laikančio kario figūros ant sovietų karių palaidojimo vietos.

Svarstoma šią skulptūrą nukelti su visu postamentu ir klausiama, ką apie tai pasakytų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Dar viena Panevėžio savivaldybei dviprasmiškai atrodanti sovietinius veikėjus įamžinanti vieta – tose pačiose Kristaus Karaliaus katedros kapinėse stovinti pionierių apsikabinusios moters statula su užrašu, bylojančiu, jog tai – Karolio Požėlos antitarybinės pogrindinės organizacijos karių kapai. Įrašas taip pat skelbia, jog paminklas pastatytas tarybiniams aktyvistams, nužudytiems buržuazinių nacionalistų.

Pasak L. Paškevičienės, siekiama, kad neliktų nei statulos, nei jos pjedestalo, nei, žinoma, užrašų.

Grūte jau ankšta

Genocido tyrėjų atsakymų laukiama ir dar dėl dviejų įrašų ant Panevėžyje stovinčių paminklų.

Vienas tokių – įrašas ant paminklo „Laisvės daina“ ties Vilniaus ir Elektronikos gatvių sankirta.

Jo postamente skelbiama, kad šis 1974 metais pastatytas paminklas skirtas miesto išvadavimo 30-mečiui.

Savivaldybė svarsto šį užrašą pašalinti. Ar palikti patį paminklą, klausimas nekeliamas.

Savivaldybė taip pat susirūpinusi, ar ant Margių šeimai ir Juozui Jonušui pastatyto paminklo senosiose miesto kapinėse palikti įrašą, bylojantį, kad jis skirtas vieniems pirmųjų miesto komjaunuolių, nužudytų vokiškųjų fašistų.

Šie komjaunuoliai – Marytė Margytė ir Juozas Jonušas.

L. Paškevičienės teigimu, šį pavasarį Lietuvoje pradėjus kelti klausimus dėl paminklų sovietų kariams likimo, galutinį atsakymą patikėta pateikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro specialistams.

Gavus jų paaiškinimus, rekomendacijas dėl paminklų nukėlimo, užrašų ištrynimo, pakeitimo ar palikimo, galutinį sprendimą priims Panevėžio savivaldybės taryba.

Šioji turėtų nuspręsti ir kur išmontuotus paminklus saugoti.

„Girdžiu pasakymų, kad tokiems paminklams vieta Grūto parko muziejuje. Bet žinau, kad priimti visų statulų, tarp kurių nemažai – vienodų, šio privataus muziejaus savininkai nėra pasirengę“, – teigė L. Paškevičienė.

Anot jos, tokiu atveju pačios savivaldybės turėtų ieškoti vietos, kur išmontuotus paminklus laikyti ir juos saugoti.

Rajonas žygių nesiima

Panevėžiui susirūpinus sovietiniu „paveldu“, rajono Savivaldybė dėl jo nesuka galvos.

Jos administracijos direktorius Eugenijus Lunskis tvirtina, kad nei visuomenė, nei vietos politikai išskirtinio dėmesio keturiems rajono teritorijoje esantiems paminklams, stovintiems ant Antrojo pasaulinio karo sovietų karių kapų, neparodė.

Kadangi ažiotažas nekilo, Ramygaloje, Smilgiuose, Krekenavoje ir Raguvoje esantys tokie paminklai buvo iš naujo inventorizuoti, tačiau jokių žygių dėl jų nukėlimo bent artimiausiu metu, pasak administracijos vadovo, nenumatyta imtis.

Pasak E. Lunskio, rajono teritorijoje esantys paminklai – tai obeliskai ir atminimo lentos. Krekenavoje ir Smilgiuose ant paminklų yra po penkiakampę žvaigždę, visose ketveriose kapinėse esantys įrašai skelbia, jog tai paminklai žuvusiems tarybiniams kariams.

Smilgių seniūnas Edmundas Toliušis pabrėžė, jog dėl paminklo karių kapinėse į jį niekas nėra kreipęsis, niekas dėl jo nėra išsakęs nei neigiamų, nei pozityvių nuostatų.

„Prieš šiųmetę gegužės 9-ąją policija buvo atkreipusi dėmesį, jog gali pasireikšti vandalizmo atvejų, tačiau toji diena Smilgiuose praėjo visiškai ramiai. Seniūnijai vadovauju jau ketvirtus metus, per tą laiką prie šio paminklo nei kas gėlių padėjo, nei šiaip jis kam užkliuvo. Kapines nušienaujame, jos prižiūrėtos“, – teigė seniūnas.