P. Židonio nuotr.

Dėl galimybių paso – į ilgą eilę

Nors iki rugsėjo 13-osios, kai daugelis veiklų bus paliktos tik turintiesiems galimybių pasą, dar liko daugiau nei dvi savaitės, Registrų centre ir poliklinikose jau driekiasi jo ieškančiųjų eilės. Apgultį pajuto ir medikai, sulaukiantys netgi pasiūlymų už kyšį išrašyti melagingas pažymas apie alergiją skiepui nuo koronaviruso.

Telefonu atsisiųsti galimybių pasą užtrunka vos kelias minutes, tačiau kai kuriems žmonėms, ypač vyresnio amžiaus, neprisijaukinusiems technologijų, tai neįkandamas riešutėlis. Viena iš išeičių – dokumentą atsispausdinti popieriuje Registrų centro padaliniuose. Tačiau jau nuo praėjusios savaitės Registrų centre – apgultis. Gyventojai pasakoja eilėse prastovintys ir ilgiau kaip valandą. Laukiantieji piktinasi, kad į vieną eilę priversti stoti ir atvykusieji susitvarkyti reikalų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, ir norintieji gauti galimybių pasą.

„Stoviu jau daugiau kaip pusvalandį ir suprantu, kad artėjant rugsėjo 13-ajai eilės tik ilgės. Turiu plančetinį kompiuterį, internete skaitau naujienas, bet internetine bankininkyste nesinaudoju, nepasitikiu nei savo jėgomis, nei internetiniu banku, todėl dabar ir laukiu eilėje popieriuko“, – pasakojo galimybių pasu susirūpinusi panevėžietė Regina.

Popierinio galimybių paso į Registrų centrą atvyko ir Regimantas, tačiau išvydęs didžiulę eilę apsisuko – nusprendė ateiti kitą dieną. Panevėžiečio teigimu, ne jo sveikatai stovėti tokioje eilėje. Pašnekovas neslėpė pasipiktinimo, kad kai kurie valdžios sprendimai ne tik neduoda rezultatų, bet ir apsunkina gyvenimą.

Po kelis šimtus per dieną

Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus teigė, kad duomenų, kiek Panevėžio rajono ir miesto gyventojų jau turi galimybių pasą, jie nefiksuoja. Tačiau vien per praėjusią savaitę kasdien Registrų centro Panevėžio padalinyje buvo išduodama apie 250 popierinių galimybių pasų.

Apgultis jaučiama visoje Lietuvoje. Rugpjūčio pradžioje visuose šalies Registrų centro klientų aptarnavimo padaliniuose per dieną būdavo išduodama vidutiniškai 1400, o nuo praėjusio pirmadienio – apie 3000 galimybių pasų.

„Visuose padaliniuose praėjusią savaitę jutome didesnį klientų susidomėjimą išsiimti popierinį galimybių pasą. Eilės susidaro, nes daugelis atvyksta neužsiregistravę. Todėl kai kuriomis valandomis teko palaukti kiek ilgėliau. Bet eilė gana greitai juda – išduoti galimybių pasą užtrunka vos kelias minutes – patikrinus žmogaus tapatybę, popierinis pasas iš karto atspausdinamas“, – paaiškino M. Samkus.

Anot jo, kad išvengtų ilgų eilių, gyventojams reikėtų registruotis internetu ar bendruoju Registrų centro telefonu. Tada nereikėtų stovėti eilėje. Jo teigimu, nors didžioji dalis laukiančiųjų – vyresnio amžiaus, būna ir jaunų, ir vidutinio amžiaus klientų, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių neturi priemonių išsiimti galimybių paso.

„Dažnai patys gyventojai negali išsiimti galimybių paso ne todėl, kad nesinaudoja internetu, o dėl to, kad neturi elektroninės bankininkystės. Tiems, kuriems sunkiau sekasi draugauti su technologijomis, gali paskambinti mums ir užsiregistruoti vizitui“, – pataria M. Samkus.

Praėjusią savaitę kasdien Registrų centro Panevėžio padalinyje buvo išduodama apie 250 popierinių galimybių pasų. P. Židonio nuotr.

Išduoda ne galimybių, bet žaliuosius

Su prašymais padėti išsiimti galimybių pasą žmonės užplūdo ir savo šeimos gydytojus, tačiau šie nelabai gali kuo padėti. Anot Panevėžio miesto poliklinikos direktoriaus Karolio Valantino, šeimos gydytojai gali išimti tik vadinamąjį žaliąjį pasą, kuris leidžia keliauti po Europos Sąjungą.

„Tai išties šiek tiek klaidina. Jeigu dar ir šeimos gydytojai turėtų rūpintis savo pacientų galimybių pasu, nebeliktų kada dirbti tiesioginio darbo. Pastebėjome, kad medikų pagalbos išsiimant skiepijimą patvirtinantį pasą prireikia ne tiek senjorams, kiek emigrantams, kurie neturi kaip savęs identifikuoti elektroninėje erdvėje – neturi nei elektroninės bankininkystės, nei elektroninio parašo, tuomet atakuoja mus“, – sako K. Valantinas.

Tiesa, tokia paslauga gydymo įstaigoje paplonins piniginę – jeigu žaliasis pasas iš e.sveikata bus išimtas per kelias dienas, teks sumokėti 5 eurus, jeigu norima iš karto – kiek daugiau nei septynis eurus.

Nori paso, bet ne skiepo

Poliklinikos direktorius atkreipia dėmesį, kad pastarosiomis dienomis medikai dažniau sulaukia pacientų, kurie galimybių paso nori, bet skiepo – ne. Kai kurie šeimos gydytojai netgi pajuto spaudimą išduoti pažymas, kad dėl turimos alergijos pacientas negali skiepytis vakcina nuo koronaviruso. Anot K. Valantino, dažnas įsivaizduoja, kad jeigu yra alergiškas, pavyzdžiui, bičių įgėlimui, gali gauti pažymą, kad skiepas nuo COVID-19 jam nerekomenduojamas. Bet mediciniškai tai yra visiškai nesusiję dalykai.

„Negaliu pasakyti, kad masiškai, bet tikrai turime tokių, kurie į šeimos gydytojus kreipiasi pažymos, jog jie neva negali būti skiepijami nė viena vakcina nuo koronaviruso. Lengva ranka niekas tokių pažymų nedalina. Šeimos gydytojas tokio sprendimo vienašališkai negali priimti – toks asmuo siunčiamas pas alergologą, o jis jau specialiais tyrimais nustato, ar žmogus gali skiepytis, ar ne. Taip, alergiškų tam tikroms skiepo medžiagoms yra, bet tai pavieniai asmenys. O už dokumentų klastojimą gresia iki penkerių metų baudžiamoji atsakomybė, nė vienas gydytojas nerizikuos“, – perspėja K. Valantinas.

Panevėžio miesto poliklinika. P. Židonio nuotr.

Renkasi skiepytis

Iš skiepijimosi masto Panevėžyje matyti, kad didžioji dalis gyventojų renkasi vakcinaciją galimybių pasui gauti. Skiepijimo aktyvumo suintensyvėjimas jaučiamas jau kelias savaites. Žmonės eina ne tik į vakcinacijos centrą, bet ir į skiepobusus, kurie kasdien stovi vis prie kito prekybos centro. Panevėžyje vien skiepobusuose per dieną nuo 11 iki 16 val. paskiepijama apie 200–300 žmonių. Praėjusį ketvirtadienį prie skiepobuso nusidriekė tokia eilė, kad teko kviesti galinčiųjų vakcinuoti pastiprinimą.

„Prisipažinsiu, buvau skeptiškai nusiteikęs prieš skiepobusus. Maniau, kam žmogui stovėti eilėje, jeigu bet kada gali atvykti į vakcinacijos centrą sau patogiu metu. Bet skaičiai yra iškalbingi. Gal įtakos turi tai, kad skiepobusuose skiepijama „Jannsen“ vakcina, kurios tereikia vienos dozės, o gal lemia ir bandos jausmas – kai pamato, kad kiti rikiuojasi į eilę, ir jis nusprendžia prisijungti“, – svarsto Panevėžio poliklinikos direktorius.

Jo nuomone, panašūs skiepijimo tempai turėtų išsilaikyti iki rugsėjo vidurio, kai neturintieji galimybių paso nebus įleidžiami į didesnius prekybos centrus, kavines, restoranus, įvairias pramogų vietas, negalės naudotis kirpyklų ir grožio salonų paslaugomis.

„Tie, kurie gali, bet nenori skiepytis, turi galimybę pasą gauti testuojantis, bet tik už savo lėšas. Iki rugsėjo 13-osios tikimės išlaikyti tokias skiepijimo apimtis, o toliau bus matyti. Visi laukiame mokslininkų ir ekspertų išvadų, ar reikės žmones skiepyti trečiąja vakcinos doze“, – sakė K. Valantinas.