-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Benamės katės tapo nesantaikos kirviu tarp kaimynų Algirdo gatvėje. Vieni gailestingai jas maitina, kiti gi piktinasi, jog šios už tokią meilę jų automobilius paverčia savo tualetais.Kol miestiečiai riejasi, Pažagienių gyventojai katėms įrengė kone prabangų viešbutį.
Panevėžyje, Algirdo gatvėje, devynias laukines kates šerianti pensininkė piktinasi nesulaukianti miesto Savivaldybės pagalbos.
O štai Pažagienių bendruomenė, kurioje prisiveisė lygiai tiek pat benamių kačių, išsirūpino joms namą, parūpino katėms ėdesio, o tuomet ir rajono Savivaldybė skyrė pinigų joms sterilizuoti. Pažagienių gyventojai netgi patys apsiėmė murkles sugaudyti ir nugabenti pas veterinarą.
Pažagienių bendruomenės rūpesčiu kaimo benamiams katinams pastatytas namas. G. Kartano nuotr.
Algirdo gatvės gyventoja Dalia benames kates globoja daugiau nei dešimtmetį.
Katės šeriamos toje vietoje, kur kitados stovėjo panevėžiečiams gerai žinoma taros supirktuvė. Dalia skaičiuoja, kad pasistiprinti anksčiau susirinkdavo daug daugiau murklių, pastaruoju metu liko devynios.
„Tas vargšes katytes šeriu aš, dar keli žmonės, bet daugiau yra vejančių ir jas, ir mane. Buvau užsiundyta šunimi, o ne taip seniai prie ėdančių kačių atbėgo visai nedidukas berniukas su pagaliu mušti. Kai pradėjau barti, sako, tėtė liepė jas daužyti“, – dėl tokio žiaurumo pakraupo Dalia.
Ieškodama pagalbos katėms, ji daug sykių ėjo į Savivaldybę, kur tebuvo kantriai išklausyta.
„Buvome pasirengę iš bendruomenės lėšų mūsų katinams nupirkti namą, kurio kaina – 400 eurų.“
E. Stanienė
Kvietė ir bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“, atsakingos už benamių šunų ir kačių sugaudymą mieste, darbininkus, tačiau katės tuomet buvo išsilaksčiusios, tad vyrai išvažiavo be laimikio.
Kreipėsi ir į savanoriškai dirbančius gyvūnų globėjus, šie kelias kates išsivežė, bet paaiškino neturintys galimybių pasiimti visų.
„Tenka katytes šerti toliau ir dėl to bartis su kaimynais“, – atsiduso Dalia.
Pensininkė guodėsi neturinti lėšų nei katėms sterilizuoti, nei pastatyti joms namus.
„Kur tau statys namą tie, kas su lazdomis katinėlius puola“, – lingavo galvą benamių murklių gailinti panevėžietė.
Kad kačių kaimynystė tikrai nemaloni, paliudijo Aukštaičių gatvės 21-ajame name gyvenantis Romualdas. Dar neseniai jis vadovavo šio daugiabučio bendrijai.
„Jei jau Dalia išties taip myli kates, lai šeria jas savo kieme. Dabar kelis šimtus metrų eina šerti prie mūsų namo, privilioja kačių, o paskui šitos, ieškodamos šilumos, užšoka ant mūsų kieme stovinčių automobilių kapotų, primyžioja ant jų. Įsėdus ir įjungus variklį, norisi šokti iš mašinos – baisiai smirdi pašildytas kačių šlapimas“, – pasakojo Romualdas.
Jis patikino, kad žmonės tikrai nepatenkinti prie daugiabučio ne vieną dešimtmetį veikiančia kačių šėrykla.
Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Sigitas Vainauskas aiškino, jog jų atstovai važiuoja surinkti jau kritusių kačių ar šunų gaišenų, renka juos sužeistus, vėliau tokie gyvūnai būna užmigdomi ir gabenami utilizuoti.
O štai benamių kačių, kokių prisiveisė Algirdo gatvėje, bendrovės darbuotojai nebegaudo, mat jų nėra kur dėti.
„Šunis gaudome, nes jie gali būti pavojingi, įkąsti. Mūsų sugautus priima Gyvūnų globos draugija Kaimiškyje. Katės žmonių nepuola, o pagautų niekas neima. Mums buvo paaiškinta, kad benamės katės, skirtingai nei šuns, socializuoti nepavyksta, ji kaip buvo, taip ir lieka laukinė. Tokių kačių žmonės neima, o prieglaudos, kiek jų Panevėžyje yra, perpildytos“, – teigė S. Vainauskas.
Neseniai mirus keturias kates auginusiai panevėžietei, bendrovės darbuotojai jas surinko iš namų ir perdavė gyvūnų globėjams. Šie perėmė tikėdamiesi, kad naminėms našlaitėms suras naujus namus.
Paklaustas, ar Panevėžyje beglobėms katėms yra pastatytų namelių, Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas teigė žinantis vienintelį pavyzdį, kai Marijonų mikrorajone esantis daugiabutis buvo oficialiai įsiteisinęs kačių šėrimo vietą.
Šio daugiabučio pirmininkė Sigutė Gutpetrienė pasakojo, jog benamėmis murklėmis susirūpinta netoliese pastebėjus katę su mažyliais. Namo gyventojai ėmėsi žygių, kad jiems būtų oficialiai leista pastatyti varguolei namelį. Miesto Savivaldybei išdavus leidimą, toks atsirado daugiabučio pašonėje, pridengtas krūmeliu.
Pirmininkė pasakoja, jog kates savo iniciatyva šerdavo keli gyventojai.
Murklių benamystė baigėsi, kai geradariai joms surado namus – vienas priglaudę to paties mikrorajono gyventojai, kitas teko nuvežti naujiesiems šeimininkams į kaimą.
Ištuštėjusiame namelyje nebesulaukus naujų įnamių, ir jį patį teko išgabenti.
Pasak S. Vainausko, įmonė surenka tik gaišenas arba ligotus gyvūnus, sveikų negaudo, nes neturi kur jų dėti. P. Židonio nuotr.
O štai prie Panevėžio prisišliejusio Pažagienių kaimo žmonės namą katėms pastatė visai neseniai.
„Graži juoda niekieno katytė Pažagieniuose atsirado turbūt prieš dvejus metus. Ją mylėjom, šėrėm, kai pradingdavo – nerimaudavom, kas atsitiko mūsų juodei. Bet kai prasidėjo pandemija ir nebeišeidavom iš namų, katytę pamiršom. O pamiršta ji mus apdovanojo – šį pavasarį po vieno daugiabučio langais pamatėm devynias tokias pat juodas su baltom krūtinėlėm katytes“, – pasakojo bendruomenės pirmininkė Elena Stanienė.
Suvokę, kad tai jiems krenta atsakomybė, jog laiku nepasirūpino juodės sterilizavimu, Pažagienių gyventojai ėmėsi rūpintis josios vada. Katinėliai šeriami, o artėjant žiemai imta rūpintis jų namais.
„Buvome pasirengę iš bendruomenės lėšų mūsų katinams nupirkti namą, kurio kaina – 400 eurų. Tačiau įvyko stebuklas, kai į feisbuką įdėjome prašymą padovanoti tokį namą. Šiltą namą katėms pagamino vilnietis, vieno mūsų bendruomenės nario bičiulis – ir štai devyniais mūsų katinėliais pasirūpinta“, – džiaugėsi E. Stanienė.
Ji teigė, kad ėdalo katėms atvežė gyvūnų mylėtojai, o bendruomenė savo lėšomis buvo nutarusi rūpintis ir sterilizacija. Bet ir vėl stebuklas – lėšų tam skyrė Panevėžio seniūnija.
„Mes apsiimame sugaudyti katinėlius, nugabensime juos pas veterinarą, operuotus slaugysime. O paskui su jais draugausime“, – teigė E. Stanienė.
