-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Suteikus teisę aplinkosaugininkams tikrinti automobilių išmetamų į aplinką teršalų kiekį, parlamentarai Algirdas Stončaitis ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė ketvirtadienį pateikė Seimui du šią problemą siūlančius spręsti Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektus.
A.Stončaitis siūlo skirti įspėjimą, kai automobilių išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus dydžius ir taip pat, jei neveikia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema. Įspėjimas numatytas tik tais atvejais, kai administracinis nusižengimas padaromas pirmą kartą.
„Šiuo metu nėra įspėjimo galimybės, jo nenumato teisės aktai. Problema liečia tikrai didelį kiekį žmonių, nes naujus automobilius įsigyja labiau pasiturintys gyventojai. (…). Turėtume vadovautis humaniškumo principu, numatyti terminą, per kurį būtų galima suremontuoti automobilį. Jei pirmą kartą nusižengus būtų ne tik baudžiama, bet būtų galimas ir įspėjimas, manau, kad tai atitiktų gyventojų lūkesčius, teisės aktų proporcingumo principus“, – pateikdamas projektą sakė A. Stončaitis.
Tuo tarpu alternatyvų projektą pateikusi A. Gedvilienė pasiūlė skirti įspėjimą, o ne baudą, tik jei automobilio teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius.
Jei transporto priemonė yra su neveikiančia išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema galimybė skirti įspėjimą nenumatyta. Už tokį pažeidimą Seimui siūloma palikti šiuo metu numatytą sankciją – baudą nuo 100 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 500 eurų.
„Turime truputėlį atsitraukti nuo griežtos pozicijos, siūlome už pirmą kartą skirti įspėjimą, kad automobilio savininkas per protingą laiką galėtų susitvarkyti transporto priemonę. 48 valandos tikrai nėra patogus laikas susitvarkyti automobilį, užsiregistruoti ir atlikti techninę jo apžiūrą.
Antrą kartą nusižengus galėtų būti skiriamos ir finansinės baudos. Tačiau jeigu yra tam tikras žinojimas, kad automobilis teršia, manau, kad būtų galima kitaip žiūrėti į šį pažeidimą ir baudą skirti iš karto“, – sakė A. Gedvilienė.
Pasak jos, šia iniciatyva siekiama sumažinti įtampas visuomenėje.
„Mūsų misija šiandien sumažinti įtampas visuomenėje, kad nebūtų žmonės gąsdinami, kad nebijotų, kad jų automobilis bus konfiskuotas, nes niekada tokio dalyko ir nebuvo siūloma teisės aktuose“, − teigė ji Seimo posėdyje. Pasak A. Gedvilienės, tikslas nėra nubausti, o pasiekti, kad taršių automobili būtų mažiau.
Seimo „laisviečiai“ Vytautas Mitalas, Ieva Pakarklytė kritikavo projektus, kurie, anot jų, prieštarauja žaliajam kursui.
„Kodėl metame žaliąjį kursą per bortą? Kodėl jau galiojančius įstatymus atšaukinėjame?“, – piktinosi Seimo vicepirmininkas V. Mitalas.
Seimui pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete. Seimo posėdyje jie vėl turėtų atsirasti birželio 6 d.
Seimas yra suteikęs teisę aplinkosaugininkams stabdyti transporto priemones ir tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų kiekį, taip pat panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą, jei į aplinką išmetami teršalai neatitinka techninių reikalavimų.
Šiuo metu Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad transporto priemonių, kurių į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, arba transporto priemonių su neveikiančia gamintojo numatyta išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema eksploatavimas užtraukia baudą asmenims nuo 100 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 500 eurų. Pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas – nuo 600 iki 900 eurų. Įspėjimas už šias veiklas nenumatytas.
