Nors legalių nuomos sutarčių po truputį daugėja, vis dar daugybė būstų savininkų šią veiklą vykdo šešėlyje, tad jaunos šeimos susiduria su problema, kur deklaruoti gyvenamąją vietą. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Be deklaracijos taps beteisiais

Be deklaracijos taps beteisiais

Liko vos keturi mėnesiai, per kuriuos deklaruoti gyvenamosios vietos nespėję gyventojai neteks įvairių išmokų, pensijų, socialinės paramos, net nemokamo maitinimo vaikams mokykloje ar bus užkirsta galimybė leisti vaikus į darželius. Gyvenamosios vietos nedeklaravę žmonės negalės savo vardu net registruoti automobilio ar pasikeisti vairuotojo pažymėjimo.

Nuo naujųjų metų įsigaliosianti tvarka daugeliui, ypač jaunoms šeimoms, neturinčioms nuosavo būsto, sukels nemenkų problemų, tačiau tikimasi, kad tai iš šešėlio padės ištraukti nelegaliai savo būstus nuomojančius tautiečius.

Panevėžio miesto savivaldybės Vidaus administravimo skyriaus vedėjos Sonatos Vizorienės teigimu, anksčiau nuosavo būsto neturintys panevėžiečiai galėjo prisiregistruoti prie Savivaldybės, o jau nuo praėjusių metų pradžios to padaryti nebegali. Išimties tvarka registruojami tik nakvynės namų gyventojai, iš globos namų išėję našlaičiai, psichiatrijos ligoninėse besigydantys pacientai bei įkalinimo įstaigose bausmę atliekantys gyventojai. Tiesa, spėjusieji prisiregistruoti prie Savivaldybės nėra išbraukiami, tačiau nuo kitų metų pradžios registracija automatiškai bus panaikinta. Rugpjūčio 1 d. duomenimis, prie Savivaldybės gyvenamąją vietą deklaravę 2524 asmenys, prieš metus tokių būta 3177.

„Dalis prie Savivaldybės registruotų panevėžiečių jau po sausio 1-osios bus išbraukti. Jiems arba teks ieškotis, kas galėtų priregistruoti, arba žmonės neteks įvairių jiems priklausančių išmokų. Jeigu mūsų valdžia neatidės šio reikalavimo arba jo nesušvelnins, nukentės tikrai nemažai panevėžiečių“, – „Sekundei“ tvirtino S. Vizorienė.

Palengvinta registracija

Dalis gyventojų jau susirado, kas galėtų juos deklaruoti savo bute, bet dalis sunerimę, ką reikės daryti toliau, mat daugelis jaunų šeimų gyvena nuomojamuose butuose ir jų savininkai net nesileidžia į kalbas, kad svetimi žmonės galėtų deklaruoti savo gyvenamąją vietą jų būste. Žmonės baiminasi, kad priregistravus nuomininkus šie įgis teisę į dalį turto, kaip būdavo sovietmečiu, arba bus sunku iškeldinti, ypač kai yra nepilnamečių vaikų. Tačiau gyvenamosios vietos deklaravimas visiškai nesusijęs su turtiniais klausimais.

„Deklaravimo tvarka dabar gerokai supaprastinta. Anksčiau tikrai buvo sunkiau išregistruoti žmogų, tačiau dabar būsto savininkas gali pats nuspręsti, kuriam laikui priregistruoti nuomininkus – galima kad ir mėnesiui ar dviem savaitėms. Tačiau kita problema, kad didžioji dalis būstus nuomoja nelegaliai, ne visada nori rodyti savo pajamas ir turtą“, – pažymi S. Vizorienė.

Tiesa, deklaruojant gyvenamąją vietą nėra reikalaujama, kad būtų sudaryta oficiali nuomos sutartis. Visiškai pakanka laisva forma sudarytos rašytinės sutarties tarp būsto savininko ir nuomotojų. Ir gyvenamosios vietos deklaracija galioja tol, kol galioja nuomos sutartis. Pasibaigus sutarčiai, automatiškai nuomininkai išregistruojami – būsto savininkui niekur nereikia eiti.

„Vakaruose ši problema jau seniai išspręsta. Manau, kuo ilgiau tai atidėliosime, tuo ilgiau bus vilkinamas problemos sprendimas. Esu tikra, kad kai žmonės liks be registracijos, bus priversti paspausti būsto nuomotojus“, – mano S. Vizorienė.

Nukentės pažeidžiamiausi

Panevėžio miesto savivaldybės Socialinių reikalų skyriaus Socialinių išmokų poskyrio vedėja Zita Ragėnienė neslėpė, kad po naujųjų metų nemažai žmonių, gaunančių socialines išmokas, susidurs su sunkumais. Jau praėjusiais metais jų skyriaus specialistės pradėjo kalbėti su prie Savivaldybės registruotais asmenimis, kad ieškotųsi, kur galėtų deklaruoti gyvenamąją vietą. Tikslių skaičių, kiek jų „klientų“palies naujoji tvarka, nėra, tačiau, vedėjos skaičiavimais, maždaug trečdalis socialinių išmokų gavėjų nukentės.

„Jau pernai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija suskaičiavo, kiek asmenų palies ši naujoji tvarka. Pamačius, kokie skaičiai, buvo nuspręsta pusmečiui atidėti įstatymo priėmimą. Todėl neturime garantijų, kad nepasikartos pernykštė situacija ir įstatymo įsigaliojimas nebus dar atidėtas“, – „Sekundei“ teigė Z. Ragėnienė.

O sunkumų tikrai bus, nes didelė dalis gaunančiųjų socialines pašalpas nuosavo būsto neturi, o nuomojamuose butuose jų niekas nenori registruoti. Pagrindinė priežastis, kad tokiu atveju teks valstybei mokėti mokesčius, tad ir patys nuomininkai baiminasi, jog jiems gali kilti nuomos kaina.

Jau dabar galima gauti kompensaciją iš valstybės už būsto nuomą tiems gyventojams, kurie laukia eilėje socialinio būsto, tačiau tokia galimybe pasinaudoja tik vienetai, mat vis dar yra vengiama legalizuoti būsto nuomos veiklą.

„Pagrindinis būsto savininkų atsakymas – o kokius mokesčius teks mokėti? Natūraliai kyla klausimas, ar tie mokesčiai tokie nepakeliami, kad taip vengiama juos mokėti. Jeigu ir toliau taip bus, Mokesčių inspekcija turėtų imtis ne prevencijos, o baudų. Aišku, geriau yra imti iš nuomininkų pinigus ir grasinti, kad iškeldins, jeigu teks legalizuoti savo veiklą. Bet jeigu norime gyventi kaip Vakaruose, tai ir patys žmonės turi elgtis kitaip“, – mano Z. Ragėnienė.

Legalūs būdai

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorė, laikinai vykdanti viršininko funkcijas, Rasita Žilinskienė teigė, kad legalizuoti nuomos paslaugas galima dviem būdais. Nekilnojamąjį turtą nuomojant tik gyventojams, pavyzdžiui, nuomojant kambarį ar butą, galima įsigyti verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“.

Skirtinguose Lietuvos miestuose verslo liudijimų kaina tai pačiai veiklai skiriasi. Tai lemia keletas veiksnių – veiklos teritorija, veiklos rūšis, savivaldybių nustatytos lengvatos bei vykdymo laikotarpis. Pavyzdžiui, „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“ verslo liudijimo rūšiai, veiklą vykdant tik Panevėžio mieste, metams taikomas 500 eurų, Panevėžio rajone – 35 eurų tarifas. Verslo liudijimą gyventojas gali įsigyti nebūtinai visiems metams, galima mėnesiui ar pageidaujamam dienų skaičiui, atitinkamai proporcingai apskaičiuojant fiksuotą mokėtiną pajamų mokestį. Pasirinkus tokį būdą, reikės sumokėti tik už verslo liudijimą ir gautas nuomos pajamas deklaruoti iki kitų metų gegužės 1 d.

Kitas būdas – sumokėti mokesčius už pajamas, gautas iš nuomos veiklos.

„Gyventojų vykdoma nekilnojamojo turto nuomos veikla nelaikoma individualiąja veikla, todėl atskirais atvejais, kai patalpos yra nuomojamos kitiems gyventojams, pakanka su nuomininku sudaryti nuomos sutartį. Tačiau Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato, jog gavus pajamų iš patalpų nuomos, gyventojai iki kitų metų gegužės 1 d. tokias pajamas turi deklaruoti bei sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį“, – teigė R. Žilinskienė.

Jau nuo praėjusių metų prie Savivaldybės registruojami tik nakvynės namų gyventojai, našlaičiai, psichiatrijos ligoninėse besigydantys pacientai bei kaliniai. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Darosi sąmoningesni

Pastebima, kad verslo liudijimus patalpų nuomai įsigijusių gyventojų skaičius nuolat didėja, nes tai pats paprasčiausias būdas legaliai vykdyti veiklą ir sumokėti mokesčius. Pavyzdžiui, Panevėžio miesto ir rajono savivaldybėse verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“ 2015 m. įsigijo 71 gyventojas, 2016 m. tokių būta 80. O šių metų pirmojo pusmečio duomenimis, verslo liudijimą, suteikiantį teisę nuomoti gyvenamosios paskirties patalpas, Panevėžio mieste ir rajone jau turi 88 gyventojai.

„Nepaisant to, kad verslo liudijimai – tai greičiausias ir patogiausias būdas vykdyti veiklą legaliai, augantis verslo liudijimų įsigijimų skaičius visų pirma rodo didėjantį gyventojų sąmoningumo lygį. Vis daugiau gyventojų nerizikuoja ir vykdo veiklą legaliai. Taip pat mūsų patirtis rodo, kad besinuomojantys gyventojai visgi labiau linkę pasitikėti tais paslaugos teikėjais, kurie vykdo registruotą veiklą, prireikus gali pateikti apskaitos dokumentus, kurie garantuoja nuomos sutarties sąlygų vykdymą, pavyzdžiui, konflikto atveju“, – sakė Mokesčių inspekcijos atstovė.

Pasitaiko atvejų, kai patalpų nuomos paslaugų prireikia ne tik gyventojams, bet ir įmonėms, įstaigoms. Pasak R. Žilinskienės, jei gyventojas teikia patalpų nuomos paslaugą juridiniam asmeniui – įmonei, įstaigai, organizacijai, apskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo pajamas išmokanti įmonė. Jei gyventojas per metus negavo kitų privalomų deklaruoti pajamų, tai iš įmonės gautų patalpų nuomos pajamų deklaruoti neprivalo.

„Augant gyventojų sąmoningumui, tikimės, kad patys nuomotojai supranta, kad mokėti mokesčius verta ir ne tik dėl to, kad išvengtų papildomo VMI dėmesio“, – sakė R. Žilinskienė.

Komentarai

  • O ka daryti jei gyvename nebaigtame statyti draugu,gyvenanciu uzsienyje, name ir nieko nemokame o ten musu nedeklaruoja todel kad namas dar nepriduotas?

  • kokius 500 eur uz verslo lidijima?Daugelis nuomoja,kad padengti komunalinius mokescius ir viskas.Dziaukites kad juos sumoka !

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų