Socialinių paslaugų centro moterys iš namų atsinešė siuvimo mašinas, įsigijo tinkamos medžiagos, susirado internete iškarpas ir sėdo siūti kaukių. T. VAIGINIENĖS nuotr.

Deficitas privertė pažvelgti kūrybiškai

Deficitas privertė pažvelgti kūrybiškai

Visuotinis medicininių kaukių trūkumas pažadino lietuvių išradingumą ir įgūdžius.

Vieni daugkartinės apsaugos priemones siuva parduoti ir prašo nemenkų pinigų. Kiti tokiu būdu parūpina karantino suvaržytiems darbuotojams veiklos.

Sėdo prie siuvimo mašinų

Internetas mirga nuo skelbimų, siūlančių įsigyti siūtų daugkartinių kaukių. Kainos iš tiesų nemenkos – už 5 vienetus prašoma nuo 15 iki net 25 eurų. Koronaviruso grėsmės akivaizdoje nišą naujai veiklai randa tiek privatūs asmenys, tiek įmonės.

Tiesa, yra įstaigų, kaukėmis apsirūpinančių pačių pastangomis ir tik savo reikmėms.

Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė sako, kad pas juos siuvimo darbais užsiima visi, kas šiuo metu laisvi ir turi reikiamų įgūdžių – taigi apie penketą šešetą žmonių.

Moterys iš namų atsinešė siuvimo mašinas, iš audinių parduotuvės įsigijo tinkamos medžiagos, susirado internete iškarpas ir bando įvairius kaukių modelius.

L. Kazokienės žiniomis, tą patį daro ir kitų miestų analogiškos įstaigos. Pasiūtos kaukės bus dalijamos savų bendruomenių nariams apsisaugoti.

„Vis geriau, negu visiškai be nieko būti“, – sako Centro direktorė.

O dar tai esą būdas prasmingai išnaudoti darbo laiką.

„Svarstau, kai ranką „atmušime“, žmogus per dieną tikrai pasiūs 20 kaukių“, – prognozuoja L. Kazokienė.

Centralizuos paslaugas

Socialinių paslaugų centro direktorė neabejoja, kad jei kaukių prireiktų ir jų klientams, pagelbėtų ir jiems.

„Niekas nežino, kiek ši sudėtinga situacija tęsis ir kaip ji pasisuks, – sako L. Kazokienė. – Tad ir žiūrime, kaip galime prisidėti ir kuo.“

Centro darbuotojai daug paslaugų dabar teikia nuotoliniu būdu, tačiau vyksta ir į namus – daugiausia pas senolius, negalinčius apsirūpinti maistu, higienos priemonėmis, medikamentais. Reikalinga pagalba jiems perduodama saugiu atstumu.

Tam apsaugos priemonių, vadovės teigimu, kol kas užtenka ir pakaks dar kuriam laikui. Jos personalui padalytos pagal atliekamas funkcijas ir poreikį.

Kitą savaitę darbas turėtų palengvėti centralizavus paslaugas. Kad Centro darbuotojams nereikėtų vykti pas klientus visuomeniniu transportu, bus sudarytas grafikas ir maršrutai atlikti vizitus automobiliu. Pasak L. Kazokienės, dėl to gali būti, jog į duris pasibels ir kitas socialinis darbuotojas nei paprastai. Taigi teks imtis atsargumo priemonių, kad tuo nepasinaudotų apgavikai.

„Buvo viena kompanija, kuri teiravosi dėl milijono kaukių. Bet tai nerealus dalykas…“

V. Ginius

Kaip margučiai

Panevėžio bendruomenių rūmų kolektyvas taip pat turi savo kaukių siuvėją.

Direktorės Sandros Myškienės teigimu, didžiajai daugumai jų darbuotojų paskirstytos nuotolinės užduotys. Tad ką galėtų veikti dailės technologė-siuvėja, galvos ilgai sukti nereikėjo.

„Kažkas nuotoliniu būdu kuria renginius, kažkas planuoja scenarijus ir kitus dalykus. O ji, pagalvojome, galėtų pasiūti kaukių, kurių dabar taip trūksta – bent jau Bendruomenių rūmų darbuotojams“, – sako S. Myškienė.

Jų, direktorės skaičiavimu, yra beveik 60, tačiau šiuo metu tiesioginėje darbo vietoje sukiojasi tik budėtojai ir valytojos.

Visuotinis medicininių kaukių trūkumas pažadino panevėžiečių išradingumą ir įgūdžius. T. VAIGINIENĖS nuotr.

Visuotinis medicininių kaukių trūkumas pažadino panevėžiečių išradingumą ir įgūdžius. T. VAIGINIENĖS nuotr.

Beje, kaukės rūmų darbuotojams modeliuojamos ne iš bet kokios medžiagos. Įstaiga velykinei puošybai buvo įsigijusi spalvoto trikotažo – dekoratyviniams margučiams aptraukti. Juo ir nuspręsta pasinaudoti. Taigi, šypsosi S. Myškienė, žmonės su jų siūtomis kaukėmis irgi greičiausiai panašės į ryškiaspalvius margučius.

„Gal kaip tik dėl to ir bus smagiau? Visi būsime kitokie – ne balti, ne juodi. Bus savotiškas performansas. Ir dar apsauga“, – sako Bendruomenių rūmų vadovė, puoselėjanti viltį šiųmetes Velykas Panevėžyje vis dėlto sutikti visiems drauge, kaip įprasta.

„Kaip margučiai ir riedėsime per miestą“, – juokauja ji.

Adatos caksi ir už grotų

Ketvirtadienį daugkartines kaukes pradėjo siūti ir valstybės įmonė „Mūsų amatai“, kurios vienas veiklos tikslų – įdarbinti ir mokyti nuteistuosius. Šios įmonės direktorius Vytautas Ginius sako, jog Panevėžio pataisos namuose kaukes – iš aštuonių sluoksnių natūralaus, medvilninio audinio – kol kas siuva 10 nuteistųjų.

„Sureagavome operatyviai, pradėjome gaminti ir visai neblogai sekasi“, – patikina V. Ginius.

Dabar šios kaukės siuvamos Kalėjimų departamento sistemai. Užsakyta 40 000 vienetų, per dieną pasiuvama 500–600. Kad būtų greičiau patenkinti sistemos poreikiai, bus bandoma tartis ir su analogiškomis Marijampolės ir Alytaus įstaigomis, kur taip pat yra siuvimo padaliniai.

Norintieji įsigyti šių kaukių iš įmonės taip pat gali kreiptis. Pasak V. Giniaus, tokių jau atsiranda.

„Buvo viena kompanija, kuri teiravosi dėl milijono kaukių, – pasakoja direktorius. – Bet tai nerealus dalykas…“

Jo teigimu, tokio lygmens kaukė rinkoje šiuo metu kainuoja 2–3 eurus. Sistemos viduje nuteistųjų produkcija greičiausiai bus parduodama po 1,2 euro.

Psichologinė apsauga – irgi apsauga

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento direktorius Eugenijus Vilčinskas atviras: siūtos daugkartinės kaukės tam tikro lygio apsaugą gali užtikrinti maždaug 20 minučių, maksimaliai – pusvalandžiui.

Kaip pabrėžia specialistas, tai nėra medicininės kaukės, taigi jose nėra adekvačių filtrų, naudojamos ne specialios medžiagos.

„Tai galbūt daugiau psichologinė apsauga pačiam žmogui, kuriam reikia išeiti iš namų“, – tik tokią siūtų kaukių paskirtį sako galintis patvirtinti E. Vilčinskas. Kartu primena, kad ir jas reikia kruopščiai prižiūrėti ir geriausia panaudojus išmesti.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų