Gausi Šalkauskų šeima daug laiko leidžia kartu ir visiems šis laikas – pats geriausias.

Daugiavaikis vyras supertėvelių nesupranta

Daugiavaikis vyras supertėvelių nesupranta

Tik smilgietis Kęstutis Šalkauskas turi slaptą receptą, kaip užauginti pasaulio čempionę, meniškos sielos kalvį, karininkę ir maištaujančius dvynius. O iš tiesų, pasak pačio daugiavaiko tėčio, čia nėra jokios paslapties – glaudus ryšys ir bendra šeimos veikla.

Ypatingi vaikai

„Niekada negalvojau, kad turėsiu tiek vaikų, bet jie atsirado ir dabar esu labai patenkintas gausia šeima“, – tvirtina Smilgių gyventojas 51-erių K. Šalkauskas, su žmona Almone sugyvenęs penkis vaikus.

Vyriausiasis, 27-erių sūnus Martynas jau sukūręs savo šeimą. Buvęs miestietis, perspektyvus programuotojas su žmona sostinės gyvenimą išmainė į vienkiemį gimtajame krašte ir atokioje sodyboje įkūrė kalvę. Jaunas vyras kuria unikalius metalo dirbinius ir džiaugiasi rasta ramybe vienkiemyje.

„Aš irgi mėgstu pasikrapštyti, daug ką pats pasidarau – tai gal tai ir iš manęs toks potraukis paveldėtas“, – apie pirmagimį sako tėvas.

Trejais metais jaunesnė dukra Rūta – tikra įžymybė tarp sunkiaatlečių. Vilniaus universiteto gyvybės mokslų magistrantė praėjusiais metais Serbijoje tapo pasaulio svarsčių kilnojimo čempione. Jos kišenėje – ir Lietuvos rekordas raunant svarstį moterų kategorijoje iki 58 kg.

Ne mažiau stipri ir trečioji Kęstučio atžala – 23-ejų Valentina. Agronomiją Aleksandro Stulginskio universitete pasirinkusi smilgietė yra dar ir profesionali karininkė.

„Mano dukros stiprios merginos. Jos turi daug ir jėgos, ir užsispyrimo. Valentina, ko gero, savarankiškiausia iš visų vaikų. Įstojusi mokytis mikrobiologijos po poros savaičių studijas metė ir nuėjo į šauktinius, taip ir liko kariuomenėje. O Rūtos sportą palaikome visa šeima – vykome kartu į Serbiją jos palaikyti varžybose, labai sergam už ją“, – kalbėjo tėvas ir pridūrė, kad ir pats stengiasi dėl aktyvių vaikų neapkerpėti, dažnai sužaidžia partiją kitą tinklinio su savo gausia šeimos komanda.

Svarbiausia veikla

Dvynius, jau gimnazistus Vilių bei Danutę, Almonei su Kęstučiu likimas padovanojo paskutinius ir, kaip juokiasi daugiavaikis tėvas, su jais buvo sunkiausia. Septyniolikmečiai užsitarnavo šeimos maištautojų vardą, nors Kęstutis patikina, kad didelių problemų ar išdaigų nesukėlė nė viena atžala.

„Visi mūsų vaikai labai skirtingi, bet gana ramūs, užimti ir veiklūs. Gal todėl ir nėra ką blogo prisiminti apie juos“, – šiltai kalba tėvas.

Jis ir pats įsitikinęs, kad geriausia vaikus auklėti per užimtumą. O jo Smilgiuose netrūksta. Jaunesnieji Kęstučio dvyniai lanko įvairius būrelius, visi jo vaikai iki šiol muzikuoja, dalyvauja vietos renginiuose, bendruomenės veiklose bei susigalvoja savo pomėgių.

„Aš tik vienas nemoku groti. Gal vaikai labiau panašūs į žmoną, ji daug metų dirbo biologijos mokytoja Smilgiuose, o prieš metus nusprendė pakeisti profesiją ir tapo bibliotekininke. Ji ir bibliotekoje randa ką veikti“, – teigia K. Šalkauskas.

Pats jis langų montuotojas, bet kalbėdamas apie savo specialybę smilgietis juokiasi nesantis toli nuo išsilavinusios savo šeimos.

„Mano mama buvo mokytoja, tai nesu visai jau toks žioplys. Ir dabar stengiuosi neatsilikti nuo saviškių, kartu keliaujam, pramogaujam“, – sako darnios ir gražios šeimos tėvas.

Gamtos metodais

Iš Smilgių kilęs K. Šalkauskas beveik prieš tris dešimtmečius žmoną sutiko, kai ši, kaip mokytoja, atvyko dirbti į jo gimtąjį miestelį iš Karsakiškio. Pažintis greit peraugo į meilę, vėliau į santuoką ir netrukus pasipylė vaikai.

„Aš ir dabar širdyje dar jaučiuosi jaunas tėvas. Patinka man būti su šeima, kartu leisti laisvalaikį. Dabar dažniausiai susitinkame sodyboje pas vyriausią sūnų, kur gamta, grynas oras. Man tenka pakepti vaikams lauko kepsnių, bendraujam, kažką sugalvojam veikti kartu. Esame tikrai vieningi ir nereikia prašinėti vaikų, kad susirinktų“, – džiaugiasi daugiavaikis tėvas.

„Pačiam sunku įvertinti, koks tėvas esu – to reikėtų kitų klausti. Man atrodo, kad viską gerai darau, bet gal ir daugiau reikėtų.“
K. Šalkauskas

Gamta ir veikla joje – pagrindinė šio smilgiečio auklėjimo priemonė, kurią jis svarsto tikriausiai perėmęs ir iš savo tėvų pavyzdžio.

„Iki šiol savo tėvą atsimenu, kai kartu ėjom meškerioti, važiavom vienu motociklu. Jis jaunystėje pateko į avariją ir tapo visam gyvenimui neįgalus, todėl tokių akimirkų labai daug ir neturėjom“, – pasakoja kartu su broliu augęs Kęstutis.

Klasikinis tėvas

K. Šalkauskas prisipažįsta nesantis griežtas vaikams, dažnai jiems nusileidžia, o tvirtesnį žodį šeimoje dažniau ištaria mama. Nėra jis ir skaudžiai nubaudęs savo atžalų, o to net ir nereikėjo.

„Pačiam sunku įvertinti, koks tėvas esu – to reikėtų kitų klausti. Man atrodo, kad viską gerai darau, bet gal ir daugiau reikėtų“, – svarsto K. Šalkauskas ir tvirtina esantis seno kirpimo vyras.

Jis nesupranta šiuolaikinių supertėvelių, kurie gali valandų valandas dalytis informacija apie naujausius tėvystės metodus. Sauskelnes teko keisti ir Kęstučiui, bet daugelį auginimo užduočių jis pripažįsta palikęs žmonai – diplomuotai pedagogei.

„Jei vyras išeina tėvystės atostogų, dar nereiškia, kad jis nebe vyras, kartais ir piniginiai reikalai nulemia. Bet tie dabartiniai tėveliai, kur vaikšto be kojinių, kalba apie vaikus iš knygų ir baigia sumoteriškėti, man nepatinka. Gal aš senamadiškas? Pasišneku su vaikais, keliauju su jais, jei galiu, skiriu dėmesio, laiko, bet mano didžiausia pareiga šeimoje – maitintojo“, – teigia K. Šalkauskas.

Jam juk reikia pasirūpinti skanesniu kąsniu ant plataus stalo, didesniu automobiliu visiems pavežti.

„Autobuso tai neturėjome, užteko septynviečio automobilio. O paskui jau vaikai patys vairuoti pradėjo ir derindavomės“, – juokiasi smilgietis.

Tik po mamos

Ramybės ir tylos Šalkauskų namuose turbūt niekada nebūdavo. Jie augino 5 vaikus, dar keturis turėjo kaimynai, tad kiemas vakarais klegėdavo nuo juoko ir šūkavimų.

„Kol vaikai maži, gal ir sunkiau. O paskui jie tarpusavyje ima bendrauti, kartu užsiima ir tėvams jau lengviau“, – apie atžalų auginimo etapus kalba tėvas.

Dar daugiau triukšmo jo su žmona laukia, kai pabirs anūkų.

Kęstutis neabejoja visos gausios šeimos sulauksiąs ir šį sekmadienį, Tėvo dieną. Tačiau pats jis šios šventės teigia per daug nesureikšminantis. Daugiavaikio tėčio nuomone, auklėjant vaikus visgi svarbesnė yra moteris, tad K. Šalkauskas pirmenybę atiduoda Motinos dienai.


Žmona Almonė: Kęstutis – nuoširdus, neatsisako padėti kitiems. Moka visokių darbų, ypač domisi technika: remontuoja mašinas, dažnai pagelbėja, pataria kitiems, kai sugenda mašinos ar reikia jas „priduoti“ techninei apžiūrai. Yra tikras „Formulės 1“ gerbėjas, tuo užsikrėtė ir vaikai bei giminės. Mėgsta važinėti motociklu, nors dažniau jį remontuoja arba ieško problemos sprendimo internete. Vaikystėje draugo Roberto tėvas jį net praminė inžinierium. Mėgsta būti gamtoje, žvejoti. Ypač jį traukia Daugyvenės upė. Pavasarį gaudo lydekas kartu su sūnumis Martynu ir Vilium. Rudeniop išvaikšto visas grybingas „savo“ vietas Naurašilių apylinkėse. Myli ir gerbia savo tėvus – supratimą apie techniką įskiepijo Kęstučio tėvas Vilhelmas, po stipraus sužeidimo dirbęs fotografu, o mama Danutė, buvusi tremtinė, dirbusi rusų kalbos mokytoja, perdavė didelį nepriklausomos Lietuvos, Tėvynės, meilės jausmą. Kęstutis mėgsta roką, metalą. Kartu su vaikais važiuoja į koncertus, juos veža į varžybas, keliones. Įsėdę į mašiną žinome, kad Kęstutis tuoj sakys: „Dairykitės, dairykitės.“ Labai nemėgsta, kai įlendame į telefonus, tada smarkiai barasi.

Sūnus Martynas: Kartu su tėte teko nudirbti daug visokiausių darbų ir daug išmokti. Su žmona kuriamės sodyboje ir ten visus darbus darau pats, nereikia samdyti elektriko, statybininko, techniko, mechaniko, sodininko, psichologo, nes labai daug dalykų išmokta, patirta, suprasta dirbant ir gyvenant su tėte. Jei reikia pagalbos darbuose, visada prisišauksi jį į pagalbą. Patars, plos dėl kokios puikios idėjos.

Daug įdomių veiklų gyvenime atradau, nes tėtis man jas parodė ir pastūmėjo tinkama linkme. Antai meilę gerai muzikai įskiepijo kelionės į „Rammstein“ koncertus, per tai panorau mokytis groti elektrine gitara ir kitais instrumentais. Visi brolis ir sesės grojame.

Kaip ir tėtis, jaučiame meilę gamtai. Nuo mažų dienų žvejodavom kartu, traukdavom lydžius pasivaržydami, kas daugiau. Grybaudavom ir grybaujame. Kartu važinėjame motociklais ir grožimės Lietuvos gamta. Mane tėvas užkrėtė smalsumu, visada klausomės žinių. Išmokom mylėt Tėvynę ir būti pilietiški. Manau, per tėtį mes visi supratome, kiek daug įdomių dalykų pasaulyje galima atrasti, išmokti ir gyventi laimingai.

Dukra Rūta: tėtis nuveža mus į visas varžybas, kad ir kaip toli jos vyktų. Pats irgi kartais pakilnoja svarsčius, bet varžytis neketina. Smilgiuose jo dėka turim jau nemenką svarsčių kolekciją, skersinį ir puikias sąlygas treniruotis.

Dukra Valentina: iš aplinkinių vis sulaukdavau nuostabos, kad jis visus vaikus stengiasi nuvežti visur, kur reikia. Išties daug laiko tėtis skiria mūsų taksisto pareigoms. Rudenį Rūtą pats vežė į pasaulio čempionatą Serbijoje, nors ji ten ir lėktuvu galėjo nuskrist. Gal atrodo keistas toks mano komplimentas tėčiui, bet man jis į galvą šovė pirmiausia. Kai reikia, tėtis mums visada padeda. Jis labai didžiuojasi mūsų visų pasiekimais ir kitiems giriasi mumis, vaikais. Be to, tėtis moka pagaminti tobulą plovą – skanesnio nesu valgiusi.

Sūnus Vilius: Su tėte kartu važiuojame žvejoti, taip pat jis nenusileidžia jaunimui ir žaisdamas tinklinį, futbolą, kitus žaidimus.

Dukra Danutė: Tėtė visada pataiso man dviratį ir neatsisako pamokyti vairuoti mašiną.

Komentarai

  • Super! Graži ir tikrai verta būti aprašyta šeima. Ir puikus tėtis!

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų