Paaiškėjo, kad buvusio dvaro sugriuvusį pastatą gyventojams patiems susiremontuoti pigiau nei su Savivaldybės pagalba. P. ŽIDONIO nuotr.

Daugiabutį pasmerkė smetoniškas šildymas

Daugiabutį pasmerkė smetoniškas šildymas

Panevėžyje ekstremali situacija šiuo metu paskelbta ne tik dėl karantino, bet ir dėl rudenį įgriuvusio šimtamečio daugiabučio namo Klaipėdos gatvėje.

Jo gyventojai prašė ir Savivaldybės pagalbos tvarkant nelaimės padarinius, tačiau galiausiai į darbus kibo patys. Paaiškėjo, kad namą sulaužė virš mansardos buvęs senas molio ir šiaudų sluoksnis.

Buvęs dvaras neišlaikė

Pastaraisiais metais daugiabučiai namai griūva ne tik Vilniuje, kur praeitą savaitę įtrūkus sovietmečiu statyto pastato sienoms evakuoti teko apie 200 gyventojų. Dar senesnis, daugiau nei šimtą metų suskaičiuojantis namas, kadaise buvęs medinis dvaras, rudenį įlūžo Panevėžyje.

Čia vieną spalio popietę lubos su visais antrame aukšte buvusiais daiktais įgriuvo į pirmo aukšto butą. Po nelaimės pavojingai pasviro bei įtrūko išorinė pastato siena, įlinko ir visas stogas.

Dėl grėsmės gyventojai buvo tuoj pat evakuoti, daugiabutis aptvertas „Stop“ juosta.

„Nuo įvykio dienos to namo teritorijoje buvo paskelbta ekstremali situacija. Artimiausiomis savaitėmis jau žadame ją atšaukti – nebėra pavojaus“, – teigė Panevėžio miesto savivaldybės atstovas civilinei saugai Justas Laurinavičius.

P. ŽIDONIO nuotr.

P. ŽIDONIO nuotr.

Pigiau be pagalbos

Namo gyventojai, nepaisydami, kad gali likti po griuvėsiais, dar tą pačią dieną po griūties grįžo į savo butus. Į Savivaldybės laikinai pasiūlytą socialinį būstą išsikėlė tik vieno buto šeimininkė – moteris su vaiku. Jų miegamajame ir įgriuvo lubos. Į seną medinį daugiabutį ji negrįžo iki šiol.

„Gyventojai namą susitvarkė savarankiškai. Jie pradžioje prašė Savivaldybės pagalbos dėl remonto, bandėme derinti kartu šituos reikalus, tačiau paaiškėjo, kad vieniems jiems išeina pigiau“, – sako J. Laurinavičius.

Savivaldybės atstovai reguliariai vyko tikrinti remontuojamo namo. Atšaukus ekstremalią situaciją, jame žmonės jau oficialiai galės gyventi toliau.

„Nuo lietaus molio ir šiaudų sluoksnis ant lubų galėjo sumirkti bei apsunkti, o galiausiai senos medžio konstrukcijos jo nebeatlaikė.“

N. Budreika

Senovinė technologija

Paaiškėjo ir šios nelaimės priežastis. Statybų ekspertų išvadose konstatuota, kad griūtį sukėlė virš namo mansardoje įrengtų butų paklotas 8 cm molio ir šiaudų sluoksnis. Jis seną pastatą šildė tikriausiai nuo pat statybos laikų.

„Prieš griūtį visą naktį lijo, o namo stogas buvo kiauras. Tad nuo lietaus molio ir šiaudų sluoksnis ant lubų galėjo sumirkti bei apsunkti, o galiausiai senos medžio konstrukcijos jo svorio nebeatlaikė. Tokie molio sluoksniai – dar senovinės statybos technologija“, – paaiškino Panevėžio miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus specialistas Nerijus Budreika.

P. ŽIDONIO nuotr.

P. ŽIDONIO nuotr.

Priekaištai naujakurei

Pragaištingai sunkų molio sluoksnį įgriuvusio namo gyventojai jau nugrandė, aptvarkė stogą. Antrame aukšte gyvenanti Aldona, prie kurios buto įgriuvo bendro naudojimo palėpės grindys, „Sekundei“ pasakojo nupirkusi ir sudėjusi naujas medžio sijas. Šios jai kainavo apie šimtą eurų.

Dar po tokią pat sumą nuo kiekvieno buto, pasak pašnekovės, rinkta stogo remontui.

„Iki šitų įvykių neturėjome namo administratoriaus – gyvenom tarsi tarp žemės ir dangaus. Dabar jau esame išsirinkę pirmininkę ir ji ėmėsi šito neplanuoto remonto reikalų“, – pasakojo Aldona.

Visgi ji prisipažįsta nesanti visiškai patenkinta dabartinėmis gyvenimo sąlygomis. Visą žiemą, anot Aldonos, teko daugiau kūrenti krosnį bute, nes per grindis ėjo šaltis iš be šeimininkų likusio pirmo aukšto buto. Pastarojo šeimininkė, laikinai išsikrausčiusi į socialinį būstą, apgriuvusio buto nebetvarkė ir nešildė.

„Apskritai galvoju, kad dėl tos nelaimės ji turėtų prisiimti atsakomybę. Atsikraustė prieš pusantrų metų ir ėmėsi remonto – išardė atramines sienas, dėl to senas pastatas galėjo ir neatlaikyti. Iki tol mums nebuvo tokių bėdų“, – piktinosi penkis dešimtmečius šiame name gyvenanti Aldona.

Tačiau dar rudenį kalbinta Aldonos kaimynė tokių kaltinimų aktyviai gynėsi. Naujakurė pati jaudinosi dėl sugadinto turto ir tikino, kad aplinkiniai gyventojai ją be reikalo puola. Ji teigė, jog jau atsikrausčiusi matė, kad įtartinai linksta miegamojo lubos, jos būdavo dažnai sumirkusios.

P. ŽIDONIO nuotr.

P. ŽIDONIO nuotr.

Langus uždangstė šiferiu

Dabar medinio daugiabučio namo gyventojai laukia, kada laikinai išsikrausčiusi kaimynė imsis savo apgriuvusio buto remonto.

„Žadėjo, kai koridoriuose bus bent 2 laipsniai šilumos, kviesti meistrus. Jų kaip nėra, taip nėra. Buto langai šiferiais uždangstyti“, – piktinosi Aldona.

Ji pati jau pensinio amžiaus ir kraustytis kitur nebeplanuoja. Naujų namų ieškoti po nelaimės teigė negalvojantys ir kiti pastato gyventojai. Dabar čia aštuoniuose butuose iš dešimties gyvena apie dvidešimt žmonių.

Baimindamiesi dar vienos griūties, šią žiemą namo gyventojai nuolat kasė sniegą nuo seno stogo.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos statinių naudojimo priežiūrą atliekantys specialistai nuolat vykdo statinių naudojimo priežiūrą Panevėžio mieste. Atliekant tokius patikrinimus, per pastarąjį laikotarpį, pasak Miesto infrastruktūros skyriaus, kitų gyvenamųjų pastatų, kurie būtų kritinės būklės, daugiau nenustatyta.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų