Jo pašonėje gyvenantiesiems dėl jų pačių saugumo kol kas uždrausta net kelti koją į nuosavus daržus ar kiemą. Bet ir jie patys po savo sklypus dabar net ir su šalmais nebedrįsta vaikščioti. Šiomis dienomis čia tiesiog lijo nuo bokšto atskilusiais betono luitais: sudaužyti gyventojų šiltnamiai, kieme paliktų automobilių stiklai.
Privataus monstro savininkui nesiimant tvarkyti pavojingo turto, ketvirtadienį prie jo lėkė būrys Savivaldybės specialistų ir vadovų, netgi sušauktas Ekstremalių situacijų komisijos posėdis.
Kaip pasakojo šalia legenda jau tapusio vandens bokšto gyvenanti Elvyra Abloževičienė, byrantis bokštas jau ne vienus metus grasina nelaime. Su skundais ji pramynusi takus į miesto Savivaldybę. O ketvirtadienio rytą į jos kiemą atvykę Savivaldybės administracijos atstovai savo akimis įsitikino, kad situacija išties grėsminga.
„Nedideli, mobiliojo telefono dydžio gabaliukai praktiškai kasdien krisdavo į kiemą. Jeigu einu į daržą, visuomet dėviu ir šalmą. Nors man 74-eri, bet noriu mirti savo mirtimi“, – guodžiasi E. Abloževičienė.
Trečiadienio vakarą ji darže dar liejusi žirnius, o jau po valandos atsigulusi į lovą išgirdo duslų smūgį. Iš pradžių pamaniusi, kad kažkur netoliese įvyko avarija. Bet tik ryte suprato, kad jai pačiai buvo vos žingsnis iki nelaimės – nuo bokšto nukrito kibiro dydžio betono luitai. Šie sudaužė šaligatvio plyteles, E. Abloževičienės šiltnamį, smarkiai apgadino kaimyno automobilį, išdaužė langą. Po šio incidento savo kieme ji sulaukusi Panevėžio savivaldybės atstovų ir šįkart netgi paties bokšto savininkų.
„Dabar jau nebegaliu eiti net į daržą – viskas apjuosta STOP juosta. Atvažiavęs pats meras bokšto savininkams griežtai liepė viską sutvarkyti ir gyventojams atlyginti nuostolius. Bet savininkas taip visą laiką ir pratylėjo, tad galima suprasti, kuo ta tyla baigsis“, – pasakojo E. Abloževičienė.
Anot panevėžietės, jau anksčiau po jos skundų savininkas buvo įpareigotas byrantį bokštą bent jau apdengti specialia medžiaga, apsaugančia gyventojus nuo byrančių betono atplaišų. Vėliau paaiškėjo, kad ištemptas tinklas buvo labiau imitacija nei tikra apsauga.
„Bokštą apjuosė tokiu tinklu, kur pakuoja vaisius. Papūtus stipresniam vėjui, jį pakėlė virš bokšto plevėsuoti kaip kokią vėliavą. Tokių gabalų tinklas neatlaikys, jis tinkamas nebent vyšnioms nuo špokų saugoti“, – kalbėjo E. Abloževičienė.
Panevėžietės tvirtinimu, vandens bokštas jau yra avarinės būklės ir jokie tinklai negali apsaugoti. Ji svarsto, kad galbūt bokštas nebeturi nė stogo, dėl to besiskverbianti drėgmė ir šaltis kasmet vis labiau ardo statinį. Po didesnio lietaus ar stipresnio vėjo pašonėje esančio daugiabučio kiemas būna nusėtas įvairaus dydžio tinko šukėmis ar betono atplaišomis.
„Mes nebeturime kada laukti. Neperdėsiu, pasekmės gali būti ir su aukomis.“
R. Račkauskas
„Gyvenant šalia tokio monstro kasdien patiriu įtampą. Nejaugi reikia žmonių aukų, kad kažkas imtųsi priemonių“, – piktinosi E. Abloževičienė.
Kadaise šis 30 metrų aukščio vandens bokštas priklausė įmonei „Aukštaitijos vandenys“, jo 40 tonų vandens rezervuaras jau seniai neatlieka savo funkcijos. Iš pradžių jį įsigiję naujieji savininkai čia planavo kurti sveikatingumo ir poilsio centrą, tačiau susidūrę su finansinėmis kliūtimis bokštą apleido. Ilgą laiką nenaudojamas ir menkai prižiūrimas statinys prieš pustrečių metų buvo parduotas. Tačiau vietoj žadėto renesanso bokštas ir toliau nyksta, keldamas grėsmę aplinkiniams gyventojams. Šiuo metu betoninis monstras ir vėl parduodamas – už jį prašoma tiek, kiek Panevėžyje kainuoja vieno kambario butas.
Panevėžio savivaldybei sulaukus nuostolių patyrusių ir krentančių betono luitų išsigandusių žmonių skundo, jos atstovai ketvirtadienį patys nuvažiavo į vietą. Iškviestas ir neeksploatuojamo bokšto savininkas.
„Specialistai įvertino, kad situacija išties labai rimta. Jeigu toks gabalas nukristų ant žmogaus, pasekmės gali būti labai liūdnos. Šiuo metu teritorija aptverta, žmonės perspėti, kad būtų atsargūs ir nevaikščiotų kieme“, – teigė Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga.
Nelaimės vietą apžiūrėjęs Panevėžio meras Rytis Račkauskas teigė, jog bokšto atvejis yra tik dalis labai rimtos sisteminės problemos, kai savivaldybės neturi svertų priversti privačių objektų savininkų tvarkyti pavojų keliantį savo turtą.
„Didelės strėlės lekia pirmiausia į įstatymų leidėjus. Jau seniai reikėjo tokią problemą spręsti. Ir Panevėžio, ir kitos savivaldybės yra teikusios pasiūlymus sugriežtinti savininkams atsakomybę už turto priežiūrą, bet, kaip matome, reikalai nejuda“, – piktinosi meras.
Savivaldybės karas su apsileidėliais – betono luitus barstančio bokšto, taip pat ir su miesto centre, Vasario 16-osios gatvėje apleistų pastatų – savininkais tęsiasi ne vienus metus
„Gal žmonės, neįvertinę savo galimybių, įsigijo nekilnojamąjį turtą, kurio paskui nesugeba prižiūrėti. To pasekmės gali būti labai skaudžios“, – sako R. Račkauskas.
Tai, ką Savivaldybės atstovai pamatė ketvirtadienį nuvykę prie bokšto Aldonos gatvėje, meras vadina grėsmingu vaizdu.
„Jau dideli betono gabalai krenta žmonėms ant galvų ir bet kada gali įvykti nelaimė“, – piktinosi R. Račkauskas.
Anot jo, Savivaldybė, kiek jai leidžia rankas smarkiai surišę įstatymai, bando ieškoti sprendimo. Svarstoma biudžeto lėšomis pašalinti pavojų, vėliau išlaidas išieškant iš bokšto savininkų.
„Mes nebeturime kada laukti. Neperdėsiu, pasekmės gali būti ir su aukomis“, – teigė meras.
Dėl byrančio bokšto Savivaldybėje ketvirtadienį skubiai sušauktas Ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Nuspręsta nedelsiant kreiptis į atsakingas institucijas, kurios pagal kompetenciją bei atsižvelgdamos į ekstremaliojo įvykio pobūdį, gali fiksuoti ir konstatuoti ekstremalųjį įvykį.
„Atsižvelgiant į tai, kad situacija išties rimta, tikimės operatyvios kompetentingų institucijų reakcijos ir patvirtinimo, tuomet Savivaldybė galės skelbti ekstremaliąją situaciją dėl šio statinio ir imtis visų būtinų tolesnių veiksmų, kad būtų užtikrintas gyventojų ir jų turto saugumas“, – teigė
Savivaldybės Ekstremaliųjų situacijų komisijos pirminiko pavaduotoja Žibutė Gaivenienė.