-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Per visą šalį nuvilnijus tėvų iniciatyvai keisti, jų manymu, ydingą privalomo miego praktiką, ir Panevėžio ikimokyklinio ugdymo įstaigoms tenka ieškoti sprendimų – taip pat finansinių, – kaip atliepti tėvų norus.
Dar prieš kelerius metus prie darželio ritmo taikydavosi vaikai ir jų tėvai. Dabar pačios ugdymo įstaigos turi ieškoti galimybių atitikti skirtingus šeimų norus ir poreikius.
Susibūrę į iniciatyvinę grupę bei palaikomi ekspertų ir Šeimų asociacijos, tėvai kreipėsi į visas Lietuvos savivaldybes ir kitas atsakingas institucijas, ragindami imtis sisteminių pokyčių.
Vietos valdininkai raginami užtikrinti, kad darželiuose vaikai galėtų ilsėtis ne tik lovose.
Anot iniciatyvinės grupės, dešimtmečius trunkanti daugumos Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigų praktika visus be išimties vaikus guldyti pietų pogulio neatitinka dalies vaikų fiziologinio poreikio ilsėtis jiems ir jų šeimoms tinkamiausiais būdais.
Tėvai dalijasi patirtimi, kad, verčiami paklusti, vaikai patiria stresą: nusikramto nagus, pasitaiko, kad šlapinasi į lovą, o nepatenkintus poreikius išlieja nerimu ar destruktyviu elgesiu.
Be to, pokaičio numigusius vaikus iš vakaro užmigdyti pavyksta sunkiai – kartais tik vidurnaktį. Anksti ryte jie atsibunda nepailsėję, užtat darželyje užmiega. Ir taip užsisuka nekokybiško poilsio ratas.
Tėvai, siekiantys, kad jų atžalos galėtų nemiegoti pietų miego, turi nueiti kone kryžiaus kelius, mat tokie prašymai paprastai sulaukia ir pedagogų, ir darželių administracijos pasipriešinimo.
Dažniausiai teisinamasi, kad jokių išimčių negalima taikyti, nes nėra atskirų erdvių, patalpų, trūksta personalo, o net vienas nemiegantis vaikas gali išbalansuoti visą grupės rutiną.
Tiesa, ir pačių tėvų nuomonės šiuo klausimu neretai skiriasi.
Sūnus Kajų ir Herkų auginanti panevėžietė Kristina tvirtina, jog versti vaikus miegoti, kai jie nenori, visiškai nepriimtinas
Į antrą klasę jau žygiuosiantis Herkus pietų miego namuose atsisakė nuo trejų. Šiuo metu dvimetis jo brolis Kajus dar prigula nusnūsti dieną, tačiau šis miegas vis trumpėja.
„Iš savo vaikystės pamenu, kad pietų miegas darželyje man būdavo pats didžiausias siaubas, – sako jų mama, tokią praktiką laikanti sovietmečio atgyvena. – Nors nuo to laiko praėjo kone trys dešimtmečiai, niekas nepasikeitė.“
Vyresnėliui Kristinos sūnui pietų miegas darželyje būdavo didžiulis stresas.
„Jūs patys pabandykite dvi valandas išgulėti lovoje nejudėdami. Tai vaikų kankinimas“, – įsitikinusi moteris.
Pasak jos, nors tuo klausimu ne kartą kalbėta su auklėtojomis, situacija iš esmės nepagerėjo. Berniukui leisdavo nemiegoti, bet jis vis tiek privalėdavęs gulėti lovoje. Ir jeigu begulėdamas užmigdavo, susijaukdavo visos šeimos režimas.
„Po pietų miego Herkus iki vidurnakčio duodavosi po lovą negalėdamas užmigti, – nenori ir prisiminti Kristina. – Todėl nemiegodavome ir mes. O ryte jo niekaip negalėdavome pakelti.“
„Šiuo atžvilgiu mes dar labai atsiliekame“, – ugdymo įstaigų nelankstumu nelabai stebisi „Sekundės“ pašnekovė.
„Jūs patys pabandykite dvi valandas išgulėti lovoje nejudėdami. Tai vaikų kankinimas.“
Panevėžietė mama
O trijų vaikų mama Viktorija įsitikinusi, kad tėvų pareiga yra taip sudėlioti dienotvarkę, kad vaikai lengvai prisitaikytų prie darželio ritmo.
Šios panevėžietės jaunėlio sūnaus grupėje taip pat buvęs berniukas, kurio tėvai griežtai nesutiko, kad būtų migdomas pietų miego. Pedagogai jam sudarė sąlygas nemiegoti, bet dėl to kentėjo kiti vaikai. Vienam vaikui leidus nemiegoti, to užsinori ir paprastai miegantieji. Atsiranda nepasitenkinimas, erzelis.
Net ir pasodinus darželinuką tyliai piešti ar konstruoti bruzdesio neįmanoma išvengti.
„Jeigu tėvai atveda vaiką jau po pusryčių ir miegojusį kone iki devynių ryto, natūralu, kad jis per pietų miegą kankinsis, – teigia Viktorija. – O kaip auklėtojoms vienu metu rūpintis ramiu vaikų miegu ir tuo pat metu užimti nemiegančius?“
„Reikėtų suvokti, kad ne darželis turi taikytis prie tėvų norų ir užgaidų, o patys tėvai turėtų savo dienotvarkę derinti prie darželio ritmo“, – mano daugiavaikė mama.
Silvijos Sėrikovienės teigimu, Higienos normos aiškiai nurodo, kad po keturių ugdymo valandų turi būti ne mažiau kaip dvi valandos, skirtos poilsiui. „Tačiau tai nebūtinai turi būti miegas“, – sako Švietimo skyriaus vedėja. G. KARTANO nuotr.
Keli Panevėžio miesto darželiai jau ne vienus metus sudaro galimybę nemiegaliams ilsėtis kitaip, bet kituose visi be išimties vaikai guldomi į lovas.
Miesto Savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė sako, jog ir šių metų vasarį buvo gautas vienos šeimos skundas dėl priverstinio jų atžalos pietų miego darželyje. Tad tenka ieškoti kitų formų ir būdų vaikams pailsėti.
„Higienos normos aiškiai nurodo, kad po keturių ugdymo valandų turi būti ne mažiau kaip dvi valandos, skirtos poilsiui, – teigia vedėja. – Tai nebūtinai turi būti miegas. Bet poilsis dažniausiai traktuojamas kaip pietų miegas, todėl daugelyje ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikai ilsisi miegodami.“
Anot S. Sėrikovienės, darželiuose, kurie miegoti nenorintiems vaikams siūlo alternatyvų poilsį, tai dažniausiai būna rami veikla atskiroje patalpoje – piešimas, stalo žaidimai, įvairūs kūrybiniai darbeliai.
Deja, tokių įstaigų vis dar mažuma.
Ir didžiausia problema norint imtis pokyčių – nesutvarkyta pedagogų apmokėjimo tvarka.
Auklėtoja negali vienu metu būti dviejose vietose: jeigu prižiūri miegančius vaikus, vadinasi, tuo pat metu negali kitoje patalpoje prižiūrėti žaidžiančiųjų. O samdyti kitą pedagogą, kuris kasdien dvi valandas užsiimtų su nemiegančiais vaikais, ikimokyklinio ugdymo įstaigos neturinčios papildomų lėšų.
Be to, ne visi darželiai turi ir laisvų patalpų ar erdvių.
„Dažnai deklaruojama, kad gali pagelbėti auklėtojos padėjėja, tačiau papildomas darbas nėra įtrauktas į jos pareigybę, – aiškina Švietimo skyriaus vedėja. – Negali tiesiog pasakyti žmogui, kad atidėk į šalį kitus savo darbus ir per pietų miegą prižiūrėk nemiegančius vaikus. Žinoma, ten, kur kolektyvas geranoriškai stengiasi atliepti visų vaikų poreikius, randa sprendimus.“
„Tikiu, kad radus papildomo finansavimo valstybės mastu, šią problemą būtų galima išspręsti nesudėtingai“, – mano S. Sėrikovienė.
Panevėžio lopšelio-darželio „Dobilas“ direktorė Vilma Barauskienė taip pat pripažįsta, kad kiekviena ikimokyklinio ugdymo įstaiga pietų miego klausimą bando spręsti kūrybiškai.
Prieš kelerius metus darželis darydavęs tėvų apklausą, ar jų atžaloms pietų miegas reikalingas. Maždaug 60 proc. tėvų tvirtindavo, kad miegas jų vaikams yra būtinas, o likusioji dalis tuo abejojusi.
Ir tik vienetai manę, kad pietų miegas jų atžaloms visiškai nereikalingas.
Todėl buvo pasirinktas kompromisinis variantas: jeigu vaikas neužmiega per pusvalandį, jis pakeliamas ir nuvedamas į kitą erdvę, kur gali ramiai, tyliai, gerbdamas draugų poilsį, pažaisti.
Kadangi dažniausiai miegoti nebenori vyresni vaikučiai, paprastai išeinantys jau į mokyklą, jie taip ugdosi ir savo savarankiškumą bei atsakomybę.
„Pačių mažiausiųjų tėvelių net neklausiame, nes pagal vaiko raidą mažiesiems toks poilsis yra gyvybiškai svarbus, – patikslina V. Barauskienė. – Būna, kad mažiukai užmiega bevalgydami. O vyresni vaikai, jeigu po pusvalandžio gulėjimo lovelėje neužmigo, jiems leidžiama atsikelti ir užsiimti kita ramia veikla. Tėvai tokiu sprendimu yra patenkinti.“
Pasak direktorės, auklėtojos tuo pat metu prižiūri ir miegančiuosius, ir nemiegančius. Žinoma, dėl to joms tenka atidėti metodinius darbus, pasiruošimą pamokėlėms.
Atsiradus galimybei turėti papildomą darbuotoją per pietų miegą, būtų galima vaikus užimti ir sporto salėje ar net išvesti į kiemą.
„Žinoma, yra tėvų, kurie pageidauja, jog jų atžala visai nemiegotų pietų miego, kad anksčiau užmigtų vakare. Bet jeigu vaikas bus nepailsėjęs ir piktas, niekam nuo to nebus geriau. Todėl žiūrime į natūralų vaiko poreikį – jeigu jis neužmiega po pusvalandžio, gali atsikelti ir užsiimti kita veikla. O kiti vaikai ilsisi miegodami, juk ir suaugęs labai džiaugtųsi, jeigu galėtų per pietus taip prigulti“, – teigė V. Barauskienė.
Panevėžio lopšelyje-darželyje „Žilvitis“ jau nuo šio rugsėjo atsiras visa „nemiegančiųjų“ grupė.
Kaip teigia šios įstaigos direktorė Lina Budreikaitė, tai bus priešmokyklinė pačių vyriausiųjų grupė, net neturėsianti lovų. Kas norės, galės prisnūsti ant sulankstomosios lovytės.
„Nežinau, kaip pavyks, bet jau planuojamės taip dirbti, ruošiame tam grupes. Jeigu būtų nemiegančių ir kitose grupėse, šie vaikučiai galėtų prisijungti“, – sako L. Budreikaitė.
Direktorės pasakojimu, šį rudenį priešmokyklinukus auklės energijos ir kūrybiškumo nestokojanti pedagogė, kuri ir pasiūliusi tokią idėją. Tėvai ją palaikė.
„Žinau, kad šiuo klausimu ruošiami ir Higienos normų pakeitimai. Aišku, bus sunku, bet auklėtojos pasiryžusios pabandyti ir tokį veiklos modelį“, – optimistiškai nusiteikusi darželio vadovė.
L. Budreikaitė pripažįsta, kad paprastai nemiegančių darželinukų pasitaiko vos vienas kitas. Bet ir pietų miego prievolės pas juos niekuomet nebūdavę.
Šią vasarą vyresnėliai, pavyzdžiui, stovyklavo darželio kieme pastatytose palapinėse. Veiklos buvo tiek, kad miegoti net neturėjo kada. Nebent kas norėdavęs nusnūsti tose pačiose palapinėse.
„Nesame niekada vertę vaikų miegoti. Bet pirmadieniais miega visi vaikai, nes po savaitgalio būna pavargę“, – teigia L. Budreikaitė.
„Darželyje praktiškai visi vaikai miega. Dažnai tėvai sako, kad namuose niekuomet nemiega, bet darželyje yra viskas kitaip. Kolektyve vaikų daug, triukšmas, įvairios veiklos, jie pavargsta daug greičiau, todėl ir poilsis reikalingas“, – iš ilgametės patirties pastebinti pedagogė.
Vis dėlto kartais pasitaiko, kad tėvai ne prašo, o reikalauja, jog jų atžala nebūtų migdoma. Tokį atvejį įstaiga turėjusi ir šiemet.
„Neva Vilniuje galima, o kodėl čia negalima“, – L. Budreikaitė pasakoja pati kvietusi tėvus pasikalbėti dėl miego būtinybės, mat vaikučiui buvo tik ketveri. Tačiau tėvai pokalbiui vis neatrasdavę laiko.
„Dabar jau darželis turi taikytis prie šeimų ir vaikų“, – kad permainos neišvengiamos, supranta direktorė.
