-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius po susitikimo su prezidentu tikino stebįs darbo rinkos disbalansą, kai iš maždaug 212 tūkst. bedarbių apie 100 tūkst. yra struktūriniai – ilgą laiką darbo rinkoje nedalyvaujantys darbo rinkoje. Jo teigimu, įtemptą situaciją padėtų sušvelninti lengvesnės imigracijos procedūros asmenims iš kultūriškai artimų Rytų Europos valstybių, pavyzdžiui, Ukrainos.
„Trumpuoju laikotarpiu mes tikrai nepadidinsime gimstamumo ir kalbėti, kad imigracija nėra kelias Lietuvai, manau, yra tikrai klaidinga. Šiandien trūkstamos darbo vietos nesukuria papildomų mokesčių, jie nesumokami valstybei. Nuo to kenčia ir regionai, ir visi kiti. Trumpuoju periodu, matyt, reikėtų spręsti imigracijos klausimus iš tų šalių, kurios, ko gero yra kultūriškai mums artimesnės“, – spaudos konferencijoje kalbėjo V. Janulevičius.
LPK prezidento nuomone, būtina lengvinti ir darbuotojų įsivežimo procedūras, kurios šiuo metu yra pernelyg apsunkintos, todėl migrantai renkasi kaimynines valstybes. To kaina – prarastos pajamos į valstybės biudžetą.
„Mes siūlytume visgi bandyti plėsti imigraciją iš tų šalių, kurias mes pažįstame, šiuo atveju kalbame apie Ukrainą, Baltarusiją, ir pagal galimybes paspartinti patį vizų išdavimų procesą, nes kaimyninės šalys išduoda vizas per dešimt dienų, turiu omenyje Lenkiją. Ir per ją daugeliu atvejų yra samdomi tie patys darbuotojai Lietuvoje. Kodėl nesurinkti tų mokesčių būtent į Lietuvos biudžetą?“, – pabrėžė V. Janulevičius.
Pasak jo, migrantų iš tolimesnių šalių integracija Lietuvoje nebūtų tokia sėkminga priemonė gerinti situaciją darbo rinkoje, ką esą įrodo ir Vakarų Europos valstybių patirtis.
„Tikėtina, kad tarp tų pabėgėlių, kurie yra šalia Lietuvos sienos, galbūt yra 5-7 proc. tų, kurie galėtų būti integruoti į Lietuvos ar Europos Sąjungos darbo rinką – išsilavinę žmonės, gydytojai ir t.t. Bet didžiosios daugumos integracija užtruktų. Žiūrint su Vakarų Europos šalimis, Vokietija, jų integracija nebuvo labai sėkminga“, – mano jis.
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė tikino, kad G. Nausėda pritarė verslo atstovų išsakytam poreikiui lengvinti reikalingų darbuotojų atsivežimą iš trečiųjų šalių.
„Prezidentas išgirdo verslo asociacijų poziciją dėl tikrai realaus poreikio svarstyti apdairius trūkstamų darbuotojų atvykimo iš trečiųjų kultūriškai giminingų šalių sąlygų pokyčius, kurie sudarytų sąlygas verslui turėti darbuotojų čia ir dabar, kai turime išties didelį ir tvarų ekonomikos augimą“, – po susitikimo žurnalistams sakė I. Segalovičienė.
Penktadienį prezidentas G. Nausėda susitiko su verslo atstovais aptarti Lietuvos verslo situacijos ir Lietuvos ekonominės padėties. Susitikime, be V. Janulevičiaus, dalyvavo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Rimantas Varkulevičius, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė, kiti verslo atstovai.
