P. Židonio nuotr.

Užimtumo tarnyba: įsidarbinant amžius nebėra kliūtis

Užimtumo tarnyba: įsidarbinant amžius nebėra kliūtis

Darbuotojų pristigę Panevėžio darbdaviai ėmė dažniau dairytis ir į vyresnio amžiaus žmones. Visgi pastarieji tvirtina, kad amžius darbo rinkoje išlieka didele kliūtimi. Užimtumo tarnyba atkerta, jog toks požiūris – atgyvenęs stereotipas, o vyresnių nei 50-ies įsidarbinimo galimybės priklauso tik nuo pačių motyvacijos.

Panevėžietė 56-erių Daiva rudenį papildė Panevėžio bedarbių gretas. Ji turi sukaupusi 36 m. darbo stažą, o pastaruosius 15 metų praleido dirbdama prekybos srityje.

Vieną dieną Daiva pasakė darbdaviui viso gero ir užsiregistravo Užimtumo tarnyboje tikėdamasi pakeisti ir darbo pobūdį.

Toks sprendimas kol kas jai nedavė jokios naudos. Bedarbė guodžiasi, kad potencialiems darbdaviams labiausiai kliūva jos amžius.

„Jei į gyvenimo aprašymą tyčia neįrašau savo gimimo metų, tai dar paskambina. Bet paskui pamato „babytę“ ir viskas pasikeičia“, – pasakoja Daiva.

Panevėžietė vardija pačias įvairiausias priežastis, kurias pastaruoju metu teko išgirsti iš darbdavių, nepanorusių jos įdarbinti.

„Nuėjau į žinomo tinklo kosmetikos parduotuvę, kur, aišku, sukasi jaunos pardavėjos. Pamatė mane ir ėmė teisintis, esą buvusi darbuotoja pakeitė nuomonę ir nebeišeina iš darbo“, – šypteli Daiva.

Kitame dideliame prekybos centre jos buvo iš karto paklausta, ar bedarbės stuburas sveikas ir atlaikys fizinį darbą. Pasak moters, leista suprasti, kad atėjus jaunesniam pretendentui tektų jam užleisti darbo vietą.

Klausimų apie sveikatą Daiva išgirdo ir puspriekabių bei priekabų gamykloje.

„Ieškojo darbininkų į ketvirtą pamainą. Atėjome su tokiu jaunuoliu, kuriam aš ir kieme sniego neduočiau nukasti. Praskridom abu – aš dėl amžiaus“, – apie bandymus rasti darbą kaip apie nuotykių virtinę pasakoja pašnekovė.

Kitoje Panevėžio įmonėje, užsiimančioje laidų gamyba, netiko per silpnos Daivos akys. Saugos tarnyba taip pat nepatikėjo, kad ji sugebėtų ką nors apsaugoti.

Jaučia diskriminaciją

„Visur jaučiame bedarbius smerkiantį požiūrį. Neva tingim, nenorimi dirbti ir sėdim kitiems ant sprando. Bet ta diskriminacija dėl amžiaus darbo rinkoje – akivaizdi. Kad ir kaip trūksta dabar darbininkų, vyresni nei 50-ies niekam nereikalingi“, – įsitikinusi Daiva.

Po Naujųjų ji planuoja lankyti apsaugos kursus. Šeštą dešimtį įpusėjusi moteris tikisi taip padidinti įsidarbinimo šansus.

Užimtumo tarnyba jai siūlo baigti ir socialinio darbuotojo padėjėjo mokymus. Bet ne vienų metų seno žmogaus slaugos patirtį turėjusi pašnekovė įsitikinusi, kad iš naujos specialybės nieko gero nebus.

„Žinau, koks tai sunkus darbas: tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Padirbus su senu, neįgaliu žmogumi, man pačiai tokiame amžiuje prireiks slaugos. O koks atlyginimas už tokį vargą?“– sako panevėžietė.

Visgi ji dar nori padirbėti iki pensijos ir bent minimaliai užsidirbti pragyvenimui, o ne veltui švaistyti laiką ir tik imituoti darbą.

Kol kas Daiva verčiasi iš nedarbo išmokos ir tiki, kad vieną dieną jai vis tiek pavyks.

O daug ir nenori – sutiktų dirbti ir ne visu etatu.

„Viskas bus gerai. Tik po darbo skelbimais prierašas „jaunas kolektyvas“ šiek tiek nervina“, – priduria Daiva.

Nebespėja su jaunimu

O buvusi ilgametė buhalterė 62-ejų Roma pasakoja susidūrusi su visiškai kitokiu darbdavių požiūriu. Ji paskutinę savo darbovietę, kuri užsiėmė prekyba, paliko dėl sumažėjusios įmonės veiklos.

Netekusi darbo Roma 2018 m. pravėrė Užimtumo tarnybos duris. Per trejus pastaruosius metus bedarbė turėjo ne vieną pasiūlymą dirbti tiek privačiose, tiek valstybinėse įmonėse, bet bėda ta, kad pati sako nebepakelianti savo amžiaus svorio.

„Būkim „biedni“, bet teisingi. Kad ir kas kaip nori pasigirti, jog net pensijoje jautiesi lyg aštuoniolikmetis, realybėje taip nėra. Nebent nori savivertę prieš kitus pasikelti“, – rėžia panevėžietė.

Neseniai ji buvo priimta tvarkyti apskaitos visiškai kompiuterizuotoje darbo vietoje ir suprato, kad toks darbas nebe jai. Didelę patirtį turinti buhalterė išėjo vos po trijų mėnesių.

„Jau nebe tokia orientacija, nebe tokia reakcija, nemoku naujų apskaitos programų, galiausiai nebe tokia ir motyvacija dirbti – jau norisi kuo greičiau pensijos“, – prisipažįsta dar ir neįgalumą turinti Roma.

Turint gerą specialybę, anot jos, darbdaviai nediskriminuoja dėl amžiaus. Bet pačiam vyresniam žmogui sunku suspėti su gyvenimo pokyčiais: nauju darbu, nauju kolektyvu.

„Kur reikia fizinio darbo, ten gal ir nereikia seno žmogaus. Bet mano atveju amžius darbdaviams neturėjo jokios reikšmės“, – teigia už 11-os mėnesių pensininke tapsianti panevėžietė.

Patys sau trukdo

Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė tvirtina, kad amžius darbdaviams nėra svarbus kriterijus. Didžiausi prioritetai darbo rinkoje yra du: kompetencija ir motyvacija.

Tačiau patiems vyresnio amžiaus asmenims, tarnybos specialistų pastebėjimu, būdingas karjeros lūkesčių mažėjimas.

„Jiems būdingas sėslumas, mažas mobilumas, susisiekimo sunkumai, motyvacijos ir aktyvios darbo paieškos stoka, nenoras ar ryžto stoka persikvalifikuoti bei skaitmeninių įgūdžių trūkumas. Tai stebime analizuodami klientų darbo patirtis ir jų profilį“, – vardija M. Jankauskienė.

Vyresni nei 50 m. bedarbiai vis dar sudaro labai didelę dalį visų darbo per Užimtumo tarnybą ieškančių asmenų. Gruodžio 1-ąją net 42,1 proc. šalies bedarbių buvo tokio amžiaus.

Panevėžyje vyresni nei 50 metų asmenys sudarė 40,6 proc. visų bedarbių – tai yra 1,8 tūkst. asmenų. 39 proc. jų yra jau ilgalaikiai bedarbiai.

Nuo šių metų pradžios iki gruodžio į Užimtumo tarnybą kreipėsi beveik 2 tūkst. vyresnių nei 50-ies metų Panevėžio miesto gyventojų, ir jie sudarė beveik trečdalį per šiuos metus užsiregistravusių darbo neturinčių asmenų.

Įdarbinta daugiau

Visgi Užimtumo tarnybos duomenys rodo, kad ir vyresnio amžiaus žmonės šiemet Panevėžyje aktyviau grįžta į darbo rinką.

„Šių metų sausio–lapkričio mėnesiais įsidarbino 1717 vyresnio amžiaus panevėžiečių ir tai yra 24,2 proc. daugiau nei per praeitų metų tą patį laikotarpį. Vien lapkritį padėta įsidarbinti 152 vyresnio amžiaus panevėžiečiams – tai ketvirtadaliu daugiau nei per praėjusių metų tą patį mėnesį“, – teigia M. Jankauskienė.

Ji pabrėžia, kad vyresnio amžiaus asmenis, turinčius tinkamas profesines kvalifikacijas, darbdaviai sėkmingai įdarbina.

Ieško nekvalifikuotų

Užimtumo tarnybos duomenimis, 15,7 proc. darbo ieškančių vyresnio amžiaus panevėžiečių turi aukštąjį išsilavinimą. Panevėžyje vyresnio amžiaus bedarbiai dažniausiai turi technologijų technikų, buhalterių ir slaugos specialistų specialybės. Profesinę kvalifikaciją turi vyresni pardavėjai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, siuvėjai, dažytojai.

Tačiau nepaisant išsilavinimo, kad ir kaip keista, tokie bedarbiai labiau dairosi į nekvalifikuotus darbus.
„Kuo vyresnis žmogus ieško darbo, tuo dažniau jis nori nekvalifikuoto“, – pastebi M. Jankauskienė.

Šiais metais iki gruodžio daugiausia vyresnio amžiaus panevėžiečių neterminuotai įsidarbino apdirbamosios gamybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, statybos, transporto ir saugojimo įmonėse.

Pagal terminuotas darbo sutartis vyresni nei 50-ies daugiausia dirbo švietimo, apdirbamosios gamybos, administracinę ir aptarnavimo veiklas vykdančiose įmonėse.

 

Komentarai

  • Rašyti straipsnius žiniasklaidoje tapo vos ne pagrindiniu sėkmingu „Užimtumo tarnybos“ užsiėmimu. Kas moka už šių straipsniu publikavimą? Racionalus ir prasmingas lėšų panaudojimas… 🙂

  • Melas , melas ir beveik kas savaite tas pats rasinejimas….

Rodyti visus komentarus (2)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų