P. Židonio nuotr.

Darbdaviams – gelbėjimosi ratas

Darbdaviams – gelbėjimosi ratas

Užimtumo tarnyba gerokai išplėtė kitąmet labiausiai būsiančių reikalingų profesijų sąrašą, leidžiantį paprasčiau įsidarbinti trečiųjų šalių piliečiams. Darbdaviai sako, kad kitos išeities, kaip tik įdarbinti imigrantus, šiuo metu nematantys – norinčių dirbti vietinių randa sunkiai.

Trumpina kelią užsieniečiams

Užimtumo tarnybos kasmet atliekama darbdavių apklausa rodo, kad kitais metais kas antra įmonė susidurs su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo iššūkiais. Pagal galiojančią tvarką, jei Lietuvoje ketinančio įsidarbinti užsieniečio profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, jo įdarbinimas yra paprastesnis, taigi sutrumpėja jo kelias iki darbo vietos.

Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė sako, kad sudarant labiausiai trūkstamų profesijų sąrašą vadovaujamasi keliais kriterijais ir į jį įtraukiamos tik kvalifikuotų darbuotojų profesijos.

Jos teigimu, šių metų trūkstamų profesijų sąraše nurodytos 96 profesijos, iš kurių 36 priklauso statybos sektoriui, 56 – pramonės, 1 – paslaugų, 3 – žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriams.

Į kitų metų trūkstamų profesijų sąrašą, kuris įsigalios nuo Naujųjų, įtraukta net 67 profesijomis daugiau nei šiemet – 163. Iš jų 93 priklauso pramonės sektoriui, 58 – statybos, 4 – paslaugų, 8 – žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriams.

Profesijų padaugėjo

M. Jankauskienė sako, kad siekiant kuo objektyviau įvertinti šalyje trūkstamas profesijas, Užimtumo tarnyba bendradarbiavo su Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Be to, pasak Užimtumo tarnybos atstovės, paviešinus trūkstamų profesijų sąrašo kitiems metams projektą, dėl jo buvo gauta darbdavių, jų atstovų, kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymų papildyti.

Pernai tokių pasiūlymų dėl paviešinto trūkstamų profesijų sąrašo nebuvo gauta.

„Lenkijoje darbo imigrantų, skaičiuojant vienam gyventojui, yra dešimt kartų daugiau nei Lietuvoje.“

M. Gudas

Šįmet paviešinus sąrašo projektą 2022 metams gauti 32 pasiūlymai. Juos teikė tiek ministerijos, tiek įvairios asociacijos, tiek įmonės. Tai lėmė, kad ateinančiais metais trūkstamų profesijų skaičius padidėjo kone visuose veiklos sektoriuose.

M. Jankauskienės teigimu, išnagrinėjus ir įvertinus pateiktus pasiūlymus, paviešintas trūkstamų profesijų sąrašas buvo papildytas 41 profesija. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje prisidėjo 8 profesijos, pramonės – 25, paslaugų – 3, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje – 5.

Lietuva vėluoja

Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos prezidentas, „Metalistas Group“ valdybos pirmininkas Mantas Gudas svarsto, kad šiuo metu būtų lengviau įvardyti profesijas, kurių specialistų netrūksta, nei trūkstamas.

„Šiandien trūksta visko. Kovidinė situacija taip išbalansavo darbo rinką, kad atsigaunantis verslas neranda darbuotojų, negali vykdyti užsakymų“, – akcentuoja M. Gudas.

Anot jo, apie tai diskutuojama su Vyriausybės atstovais, aiškinama, kad kito varianto, kaip greitai išspręsti šią problemą, nėra – tik užsieniečių įdarbinimas.

„Specialistų perkvalifikavimas, ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką užima ne vieną mėnesį ir reikalauja resursų, o šitą klausimą reikėjo spręsti, net ne šiandien, o vakar“, – teigia M. Gudas.

Pasak asociacijos prezidento, trūkstant darbuotojų, verslas nepriima papildomų užsakymų, nekuriama pridėtinė vertė, nesumokami mokesčiai.

„Šis klausimas ypač karštas. Vienintelis variantas greitai jį išspręsti yra leisti trūkstamą darbo jėgą, talentus įsivežti iš trečiųjų šalių. Tą daryti Lietuva jau vėluoja. Lenkijoje darbo imigrantų, skaičiuojant vienam gyventojui, yra dešimt kartų daugiau nei Lietuvoje“, – pastebi M. Gudas.

Jo paties valdomoje įmonėje šiuo metu dirba iki dešimties specialistų iš Ukrainos ir Baltarusijos. Verslininkas tikina, kad esant galimybei rinktis, labiau norėtų vietinio žmogaus, nes yra tam tikri darbdaviui keliantys nepatogumų kultūriniai, kalbos barjerai. Tarkime, kad ir instrukcijos išvertimas į darbuotojo užsieniečio gimtąją kalbą.

„Bet jeigu negauni vietinio darbuotojo, griebiesi šiaudo. Matyt, taip mąsto dauguma verslo įmonių“, – sako M. Gudas.

M. Gudas svarsto, kad šiuo metu būtų paprasčiau paminėti profesijas, kurių specialistų netrūksta, nei išvardyti trūkstamas. „Sekundės“ nuotr.

Renkasi gyventi iš pašalpų

M. Gudo manymu, priežasčių, kodėl lietuviai nenori dirbti, yra ne viena. Pasak jo, šalyje skaičiuojama apie 100 tūkst. ilgalaikių bedarbių, kurie jau praradę darbinius, socialinius gebėjimus, ne vienas turi tam tikrų problemų, pavyzdžiui, priklausomybių, ar tiesiog neturi kam palikti slaugomo šeimos nario. Dalis galbūt pasiskaičiuoja, kad tiesiog neapsimoka dirbti.

„Pradėdamas dirbti žmogus netenka daugybės socialinių lengvatų, o papildomai gauna 100–150 eurų, palyginti su tuo, ką turi nedirbdamas. Žmogus skaičiuoja: nebeturėsiu kažkiek valandų laisvo laiko, turėsiu dirbti ir gausiu tik 150–200 eurų daugiau“, – sako verslo atstovas.

Tačiau, anot jo, reikia suprasti ir darbdavius: ilgai nedirbusiam ir praradusiam kvalifikaciją žmogui negali mokėti 2000 eurų atlyginimo.

Be to, per pandemiją labai daug žmonių išėjo į pensiją. Vieni jau joje buvo, bet dar dirbo, kiti pasirinko priešlaikinę pensiją.

„Pažiūrėkime Lietuvos demografiją: šiandien didžiausia dirbančiųjų grupė yra vyresni nei 55 metų“, – liūdną perspektyvą darbo rinkoje mato M. Gudas.

Be to, anot jo, jaunimas nebenori dirbti tradicinio pramonės darbo, kur reikia kažką kelti, kažką surinkti, stovėti prie staklių ir pan.

„Yra visa puokštė priežasčių, kodėl Lietuvoje trūksta darbuotojų. Pramonininkai skaičiuoja, kad vien jų sektoriuje stinga apie 200 tūkst. Reikia išspręsti šį klausimą, priešingu atveju pasekmės laukia skaudžios“, – sako M. Gudas.

Jo teigimu, anksčiau ar vėliau Lietuva tai pajus per nesukurtą produktą, neišmokėtus atlyginimus, nesumokėtus mokesčius.

Iš svetur – ne pigiau

Panevėžio rajone veikiančioje bendrovėje Dembavos medelyne šiuo metu dirba du ukrainiečiai.

Jos direktorius Gytis Kuliešius pasakoja vietinių darbuotojų ieškojęs ilgai, tačiau jų taip ir neatsirado. Pasak direktoriaus, priimti į darbą užsieniečius irgi nėra taip paprasta, kaip gali iš šalies atrodyti.

„Tie patys ukrainiečiai nėra tokia pigi darbo jėga, kaip visi įsivaizduoja. Kartais kitiems atrodo, kad atvažiuoja ir pusvelčiui dirba. Nieko panašaus. Ukrainiečių darbo jėga nėra pigesnė. Tiesiog pasirinkimo jokio neturime – nėra vietinių žmonių“, – teigia G. Kuliešius.

Jis neatmetė tikimybės, kad teks įdarbinti ir daugiau užsieniečių. Pasak jo, šiemet medelyne užaugo neblogas derlius, tačiau jo surinkti nebuvo įmanoma. Nutiko taip, kad ilgus mėnesius prižiūrėję vaismedžius, užauginę derlių, atėjus laikui, neturėjo, kas jį nuimtų – tokiam darbui vienu metu reikia daug žmonių.

Bendrovė skaičiuoja dėl to per sezoną praradusi apie 60 tūkst. eurų.

„Darbo jėgos trūkumas šitame sektoriuje yra pagrindinė problema, trukdanti mums plėstis. Obuolių su mašinomis nenuskinsi“, – konstatuoja G. Kuliešius.

Atvykėlių keturiskart daugiau

Užimtumo tarnyba per šių metų devynis mėnesius išdavė dokumentus, leidžiančius 21 579 užsieniečiams (trečiųjų šalių piliečiams) dirbti Lietuvoje. Tai – 4,2 karto daugiau nei pernai per tą patį laiką.

Daugiausia leidimų dirbti užsieniečiams išduota tarptautinio krovinių gabenimo automobilių vairuotojams, virėjams, elektromonteriams, pakavimo įrangos operatoriams, staliams ir kt. Daugiausia Lietuvoje įdarbinti Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Kirgizijos, Uzbekistano piliečiai.

Panevėžio apskrityje per tris pirmuosius šių metų ketvirčius Užimtumo tarnyba išdavė 374 leidimus užsieniečiams iš trečiųjų šalių dirbti Lietuvoje. Tarp apskrityje dirbančių užsieniečių daugiausia yra ukrainiečių – 157, atvykusių iš Baltarusijos – 140, Tadžikistano – 28, Rusijos – 14, Uzbekistano – 13.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų