Dar vienas kainų šuolis: į brangymečio traukinį „įšoko“ ir atliekos

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• Aktualijos
• 2022.11.20 14:10

Energijos išteklių, kuro, maisto bei kitų produktų bei paslaugų kainų šuolis neaplenkė ir atliekų tvarkymo sektoriaus.

Jau nuo Naujųjų panevėžiečiai už atliekas mokės beveik 42 proc. daugiau nei dabar.

Naująjį mokestį miesto Taryba rengiasi svarstyti dar šį mėnesį.

Lėmė mokestis

Patys komunalininkai pripažįsta, kad tokio drastiško brangimo būta seniai, tačiau kitos išeities jie neturi. Rekordinį kainų šuolį lemia ne tik infliacija, bet ir nuo kitų metų kone 58,5 proc. išaugsiantis taršos mokestis.

Paskutinį kartą panevėžiečiams mokestis už atliekas kilo prieš metus. Gyventojams atliekų tvarkymo kaina augo kiek daugiau nei 20 proc. – kone perpus mažiau nei dabar. Pagrindinė priežastis, verčianti taip branginti atliekų tvarkymo paslaugas, – nuo kitų metų smarkiai augantis taršos mokestis, kitaip vadinamas sąvartyno vartų mokesčiu.

„Šiemet už vieną pašalintą toną mišrių atliekų mokame 15 eurų, o nuo kitų metų pradžios šis taršos mokestis auga iki 50 eurų už toną“, – teigė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro (PRATC) direktorius Gintautas Ulys.

Pasak PRATC vadovo, šis taršos mokestis – tai valstybės nustatyta rinkliava, siekiant, kad kuo mažiau atliekų būtų tvarkoma sąvartynuose.

Taip tikimasi žmones paskatinti kuo labiau rūšiuoti atliekas ir ieškoti kitų alternatyvų, kad šiukšlės neatsidurtų sąvartynuose, o būtų perdirbamos.

Valstybės siekis – kad iki 2030-ųjų į sąvartynus būtų supilama tik iki 5 proc. visų atliekų. Dabar šis skaičius siekia apie 17 proc. Ateityje sąvartynuose turėtų atsirasti tik tai, ko neįmanoma perdirbti ar išrūšiuoti.

„Taršos mokestis mokamas už mišrias nerūšiuotas komunalines atliekas. Logika paprasta – kuo žmonės daugiau rūšiuos, tuo bus mažiau tokių atliekų“, – sakė G. Ulys.

Nuo kitų metų panevėžiečiams teks daugiau mokėti ir už atliekų tvarkymą. Nuotr. P. Židonio

Rodo ekonomikos sveikatą

Prie atliekų tvarkymo brangimo prisideda ir energijos kaštai bei prastėjanti ekonominė situacija. Pasak G. Ulio, kad ir kaip keistai skambėtų, atliekų kiekiai tiesiogiai atspindi regiono ekonominę sveikatą.

Anot PRATC vadovo, jau kurį laiką dalis pramonės įmonių stabdo veiklą arba mažina savo gamybos apimtis. Natūraliai susidaro mažiau pramonės gamybos atliekų. O joms mažėjant, auga visų atliekų sutvarkymo kaštai.

„Paprasčiau tariant, įmonės, atvežančios tvarkyti savo atliekas, iš dalies padengdavo ir gyventojų atliekų tvarkymo kaštus. Pramonei mažinant savo darbų apimtis, daugiau kainuoja iš gyventojų surenkamų atliekų tvarkymas“, – teigė G. Ulys.

„Protu nesuvokiamas šuolis, bet mes esame tik tarpininkai tarp sąvartyno ir vartotojo.“

R. Ramūnas

Anot jo, prognozuoti, kiek laiko išsilaikys nuo Naujųjų keliamas mokestis, labai sunku. Buvo laikotarpių, kai jis nekito ketverius metus, tačiau esant dabartinei neapibrėžtai situacijai numatyti tendencijas labai sunku.

„Nežinia, kaip keisis ekonominė situacija. Praėjusiais metais mokestis už atliekų tvarkymą kilo per 20 proc. ir planavome, kad jis nebus keliamas bent kelerius metus. Dabartiniai pokyčiai verčia imtis kitų sprendimų“, – sakė G. Ulys.

Infliacijos pasekmės

Mokesčius už atliekų tvarkymą renkančios bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ direktorius Rolandas Ramūnas motyvuoja, kad paslaugas branginti jie priversti išaugus PRATC mišrių komunalinių atliekų vartų mokesčiui.

Nuo Naujųjų vienos tonos sutvarkymas sąvartyne bus brangesnis net 58,5 proc. Skaičiuojama, kad mišrių komunalinių atliekų šalinimo sąnaudos, palyginti su 2022 metų sąnaudomis, išauga 694,5 tūkst. eurų, arba 53,5 proc., – nuo didesnio kainos šuolio gelbsti tik tai, kad kitąmet mišrių komunalinių atliekų kiekis bendrame sraute turėtų būti maždaug 2 proc. mažesnis. Planuojama, kad 2023 metais iš viso komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo sąnaudos bus 1,21 mln. euro, arba 34,5 proc., didesnės nei 2022 metų sąnaudos.

„Protu nesuvokiamas šuolis, bet mes esame tik tarpininkai tarp sąvartyno ir vartotojo. Jeigu kyla sąvartyno mokesčiai, natūralu, kad ši paslauga brangsta ir gyventojams, ir verslui“, – teigė R. Ramūnas.

Be to, anot jo, mišrių komunalinių atliekų surinkimo ir vežimo sąnaudas išaugino ir pakilusios kuro kainos, brangstantis komunalinių atliekų sistemos administravimas.

„Kuras sudaro didžiąją dalį mūsų sąnaudų. Visos mūsų mašinos varomos dyzelinu, o kaip žinoma, jis brango labiausiai. Prie kainų didėjimo prisideda ir bendra infliacija – elektros, darbo užmokesčio sąnaudos“, – komentavo R. Ramūnas.

Rūšiuos ir maisto likučius

Atliekant skaičiavimus, kiek nuo Naujųjų metų panevėžiečiams turėtų brangti atliekų tvarkymas, buvo atsižvelgiama ir į dar tik planuojamą naujovę.

Šiemet Pilėnų mikrorajone jau išbandyti maisto ir virtuvės atliekų rūšiavimo konteineriai kitąmet atsiras ir likusioje miesto dalyje.

Išankstiniais skaičiavimais, šiemet turėtų būti surinkta apie 73 tonos maisto atliekų. Sudarius galimybę jas rūšiuoti visiems panevėžiečiams, tokių atliekų planuojama surinkti apie 738 tonas. Pasak R. Ramūno, tai turėtų sumažinti brangių mišrių atliekų kiekį.

„Mūsų akimis, maisto atliekas žmonės išties gerai rūšiuoja, stebime, kad keičiasi panevėžiečių rūšiavimo įpročiai. Kitąmet rudus maisto atliekų konteinerius statysime visose atliekų aikštelėse mieste“, – sako bendrovės direktorius.

Tiesa, jis pripažįsta, kad net ir išmokius gyventojus rūšiuoti, tikėtis, jog mokestis už atliekas nebeaugs, neverta.

„Jeigu bus vėl tokia infliacija, kuro kainų šuolis, būsime priversti vėl peržiūrėti kainas. Esame labai priklausomi nuo energijos resursų, brangstant jiems, turime branginti ir savo paslaugas. Gyvename ypač sunkiu laiku – brangsta dujos, elektra, kuras, vanduo, tad atliekų tvarkymas – ne išimtis“, – teigia R. Ramūnas.

• Sekundė
• Lina Dranseikaitė
• #atliekos
• #Gintautas Ulys
• #mokestis
• #naujieji metai
• #Panevėžio specialus autotransportas
• #Panevėžys
• #PRATC
• #Rolandas Ramūnas