„Sekundės“ archyvo nuotr.

Dar išmanesni taps ir moksleiviai

Dar išmanesni taps ir moksleiviai

Daugelis Panevėžio mokyklų ruošiasi naujovei. Jau nuo šio rugsėjo popierinius moksleivių pažymėjimus pakeis išmanieji.

Elektroniniai moksleivio pažymėjimai, kuriais bus galima kaip banko kortele atsiskaityti už pietus mokykloje ar juos naudoti vietoj e. bilieto keliaujant viešuoju transportu, jaunąją kartą turėtų mokyti finansinio raštingumo, o tėvams padėtų kontroliuoti, ką perka jų atžalos.
Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos Silvijos Sėrikovienės teigimu, mokyklose jau pradėti paruošiamieji darbai. Prieš naujus mokslo metus elektroninius mokinio pažymėjimus beliktų padaryti tik pirmokams, pirmųjų klasių gimnazistams ir keičiantiems mokyklą moksleiviams.
Nuo rugsėjo visiems įprastų moksleivio pažymėjimų nebeliks. Tokiam pokyčiui Panevėžio savivaldybė ruošėsi dvejus metus.
„Baigiame rengti rekomendacijas, kokią žinią pateikti tėveliams, ir pradėsime darbus. Kiekvienas vaikas turės būti nufotografuotas, į sistemą suvesti jo duomenys, tada bus galima spausdinti pažymėjimus. Tai užtruks, tad norime neskubėdami pasirengti iki rugsėjo 1-osios“, – sako Švietimo skyriaus vedėja.

Spausdins pati

Savivaldybė skaičiavusi, kas būtų racionaliau – elektroninių pažymėjimų paslaugą pirkti ar patiems spausdinti.
Ekonominiai skaičiavimai nusvėrė, kad specialų spausdintuvą įsigijo pati Savivaldybė.
Daugiau nei dviem dešimtims mokyklų reikės pagaminti apie 10 tūkst. elektroninių mokinio pažymėjimų.
Pirmą kartą išduodamas pažymėjimas bus nemokamas, tačiau jį pametus ar sugadinus naujo pagaminimo išlaidas teks padengti tėvams, mat tokių dokumentų gamyba, anot vedėjos, gana brangi.
„Jų savikaina išties nemaža, nes specialūs blankai perkami tik iš vieno tiekėjo visoje Lietuvoje. Šiemet turime ES lėšomis finansuojamą projektą, o jau kitąmet teks ieškoti kitų finansavimo šaltinių“, – teigė S. Sėrikovienė.

Silvija Sėrikovienė. G. Kartano nuotr.

Silvija Sėrikovienė. G. Kartano nuotr.

Trys alternatyvos

Ir nors tokie pažymėjimai bus kelis kartus brangesni, nei iki šiol naudojami popieriniai, tikimasi, kad nauda nusvers jų gaminimo išlaidas.
Bene svarbiausia funkcija – galimybė šiais elektroniniais mokinio pažymėjimais atsiskaityti, taip išvengiant grynųjų pinigų.
Anot S. Sėrikovienės, nors daugelyje Panevėžio mokyklų valgyklų galima už pietus sumokėti banko kortele, tačiau ne visi vaikai dėl savo amžiaus gali jas turėti.
„Dabar ir mažiausieji galės atsiskaityti mokyklos valgykloje be grynųjų pinigų – tėvams tereikės norima suma papildyti sąskaitą per elektroninį dienyną ar bankiniu pavedimu. Čia taip pat bus galima matyti, ką tą dieną pietums valgė vaikas, kiek išleido“, – elektroninio pažymėjimo privalumus vardijo Švietimo skyriaus vedėja.
Už projekto lėšas mokyklų valgyklose bus įdiegti išmanieji kasos aparatai, o trijose – ir savitarnos terminalai.
Teigiama, kad atsiskaitant elektroniniu mokinio pažymėjimu bus mažinama ir socialinė atskirtis, nes nemokamą maitinimą gaunantys vaikai atsiskaitys taip pat.
Visgi tokia naujovė nereiškia, kad mokinių kišenėse nebeliks grynųjų.
„Reikia akcentuoti, kad atsiranda trys atsiskaitymo alternatyvos – elektroniniu mokinio pažymėjimu, grynaisiais pinigais ir banko kortele“, – pabrėžė S. Sėrikovienė.

Raktas į mokyklą

Elektroninis mokinio pažymėjimas tarnaus ir kaip įėjimo į mokyklą kortelė, kuri ne tik užtikrins mokinių saugumą, bet ir padės kontroliuoti lankomumą.
Speciali elektroninė vartų sistema bus sumontuota kiekvienoje projekte dalyvaujančioje mokykloje.
„Tikimės, kad iki rugsėjo 1-osios spėsime įdiegti ir įėjimo į mokyklas kontrolę. Dar ieškome geriausio varianto šiai įrangai pirkti“, – sako Švietimo skyriaus vedėja.
Mokinio pažymėjimas su tam tikrais programiniais įskiepiais galės tarnauti ir kaip bibliotekos skaitytojo kortelė.
Bene svarbiausia papildoma funkcija ta, kad elektroninis mokinio pažymėjimas galės būti naudojamas ir vietoj e. bilieto viešajame transporte.
S. Sėrikovienė įsitikinusi, kad naujieji pažymėjimai turėtų ne tik palengvinti moksleivių kasdienybę, bet ir mokyti juos finansinio bei skaitmeninio raštingumo.
„Perėjimas nuo popierinių prie elektroninių pažymėjimų nėra paprastas, tam ruošiamės jau antri metai. Bet šios technologijos jau ateina į mūsų mokyklas“, – teigė Švietimo skyriaus vedėja.

Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis. G. Kartano nuotr.

Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis. G. Kartano nuotr.

Pirmais netapo

Panevėžio rajono mokyklos tokiame projekte nedalyvauja.
Prieš kone dvylika metų elektroninį mokinio pažymėjimą viena pirmųjų Lietuvoje bandė įsidiegti Velžio gimnazija, tačiau patirtimi pasidalyti negalinti.
Jos direktorius Rimtas Baltušis teigė, kad tąkart mokykloje buvo sumontuota reikalinga įranga, atlikti kiti darbai, tačiau popierinių moksleivio pažymėjimų taip ir neiškeitė į elektroninius – įmonė, vykdžiusi šiuos darbus, bankrutavo, ant ledo palikdama kelias dešimtis mokyklų.
„Nespėjome nė normaliai išbandyti – sumontavo mums įrangą, viską įdiegė, bet iki galo nebaigė. Iki šiol ta įranga mokykloje yra. Tik prisilietėme ir gavome per nagus“, – kalbėjo R. Baltušis.
Nors buvo galimybė šią idėją atgaivinti, tačiau gimnazijos bendruomenė neskuba.
Anot direktoriaus, kitų mokyklų, ypač didžiųjų, patirtis su elektroniniais mokinio pažymėjimais nėra tokia teigiama.
Daug iššūkių kyla, kai rytais vienu metu į mokyklą atvyksta daug mokinių – būna didžiulė grūstis, kol moksleiviai prie įėjimo pasižymi savo elektroninius mokinio pažymėjimus.
Tuomet, kai Velžio gimnazija norėjusi įsidiegti elektroninį pažymėjimą, joje mokėsi kiek per 500 mokinių, o dabar jų gretos perkopė 750.
„Neturime tos praktikos, bet girdžiu atgarsius, kad didelėms mokykloms elektroniniai pažymėjimai nelabai pasiteisino. Bet mažoms gal gerai. Kaip sakau, nelietus geriau nekalbėti, tad dabar neskubame ir pasižiūrėsime, kokia kitų mokyklų patirtis“, – paaiškino R. Baltušis.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų