-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Viceministro teigimu, dalis tokių slėptuvių yra privatizuotos ar net paverstos gyvenamaisiais objektais.
„Slėptuvės buvo apleistos, nesant tam tikro dėmesio iš valstybės pusės. Arba privatizuotos, arba kažkokiu būdu paverstos kitais objektais – kiek girdėjau, netgi gyvenamaisiais objektais“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė viceministras.
Jo teigimu, yra prasmė tokias slėptuves inventorizuoti ir įvertinti, ar jas būtų galima pritaikyti gyventojų poreikiams pagal pirminę paskirtį.
„Šiaip inventorizuoti matyčiau prasmę. Antras žingsnis, ką būtų galima padaryti, – jis yra šiandien ir užprogramuotas ir teisės aktuose – tai, kad konkreti savivaldybė galėtų turėti sutartį su patalpų savininku ir tam tikrais atvejais panaudoti tas patalpas pagal paskirtį, jei jos atitiktų tą būsimą poreikį“, – teigė V. Dmitrijevas.
Visgi, pridūrė viceministras, nereikėtų manyti, kad tokiose slėptuvėse esama daug vietos.
„Mano nuomone, erdvių, didelių plotų ten tikrai nėra“,– apibendrino jis.
Kaip penktadienį teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas, bendrai kolektyvinės apsaugos statiniuose tilptų 43 proc. šalies gyventojų. Šiuose statiniuose esančiais rūsiais ir cokoliniais aukštais karo atveju galėtų pasinaudoti apie 10 proc. šalies gyventojų. PAGD vadovo teigimu, alternatyviose vietose – požeminėse automobilių aikštelėse, požeminės perėjose tilptų 45 proc. šalies gyventojų.
