Dailininkai teptukus surėmė Panevėžyje

Dailininkai teptukus surėmė Panevėžyje

Jau penkioliktus metus iš eilės į Panevėžį suvažiuoja garsiausi dailininkai iš įvairiausių pasaulio kampelių. Šiemet tarptautiniame tapytojų plenere, skirtame  Kaziui Naruševičiui atminti, teptukus surėmė dešimt menininkų iš šešių šalių: du serbai,  švedas, trys lietuviai, du baltarusai, ukrainietė ir čekė.

Kūrybinę savaitę vainikuos bendra plenero dalyvių paroda, kurios atidarymas vyks jau šį šeštadienį  „Galerijoje XX“.

Tradicinio vasaros renginio iniciatorius dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas Tomas Rudokas sako, kad pleneras yra tarsi kultūriniai mainai.

„Įsivaizduokime, jei, pavyzdžiui, „Galerijoje XX“ rodytume tik Panevėžio dailininkų darbus. Tie patys autoriai suktųsi ratu ir nebūtų nieko naujo. Pleneras todėl ir tarptautinis, kad nenorime virti vien tik savo sultyse, norime susipažinti su kitų šalių kūryba. Juk ne kiekvienas dailininkas gali nuvažiuoti į Čekiją ar kur toliau, o pamatyti ir pasidalyti darbais reikia“, – „Sekundei“ teigė T. Rudokas.

Į Panevėžį pakviesti užsieniečius ne visada lengva, mat viskas priklauso nuo finansavimo. Latviams ar baltarusiams pas mus atvykti nėra sunku, tačiau serbams nėra tiesioginio skrydžio, todėl ir išlaidų daugiau.

„Per penkiolika metų negirdėjau nė vieno dalyvio, sakančio, jog nepatiko ar buvo neįdomu. Pernai olandas, važiuodamas per Vilnių, pastebėjo, kad tai labai europietiškas miestas. Tai jam sukėlė nuostabą, mat buvo visai kitokios nuomonės. Todėl dailininkai susipažįsta su Lietuva, jiems surengiame ekskursijas po mūsų šalį“, – sakė projekto įkūrėjas.

Draugiška atmosfera

Dailininkei Anai iš Baltarusijos labai patinka lietuviškas maistas ir draugiška atmosfera. T.Šiaudinio nuotr.

Tapytojai savo sumanymus įgyvendina Dailės mokykloje. Kiekvienas plenero dalyvis turi savo asmeninę erdvę, kūrybinę dirbtuvę. Menininkai tapo po vieną arba du atskiruose kabinetuose.

Pasak T. Rudoko, nenorima varžyti dailininkų laisvės, nes visi jie jau turi savo autentišką braižą. Pagrindinis  tikslas –  ant drobės nutapyti po tris darbus.

„Kaip organizatoriai mes duodame po tris vienodo formato drobes. Po plenero pasiimam po vieną drobę sau į galeriją, per 15 metų jau turime sukaupę nemažai darbų. Dalis projekto finansuojama iš Lietuvos dailininkų sąjungos lėšų, kita dalis – iš Panevėžio miesto biudžeto, tad  po vieną ar du darbus dovanojame miesto Savivaldybei. Didesnė dalis paveikslų lieka mums, kartais juos išvežame į įvairias parodas“, – pasakojo T. Rudokas.

Dailininkė Ana iš Baltarusijos pripažįsta, kad Lietuvoje jai labai patinka. Tiesa, šiek tiek šaltoka, tačiau labai patinka lietuviškas maistas ir draugiška atmosfera.

„Tai mano pirmas apsilankymas Lietuvoje. Turiu pasakyti, kad jūsų šalis labai graži“, – teigė Ana.

Meno gyvenimas Panevėžyje – ne išskirtinis

T.Rudokas sako, jog dailės galerijos nei Panevėžyje, nei Vilniuje ar kituose Lietuvos miestuose nėra itin gausiai lankomos.

„Šią savaitę buvau Londone, ten galerijos pilnos. Londone visos valstybinės galerijos ir muziejai yra nemokami. Panevėžyje viskas mokama, todėl ir nepritraukia daug žmonių. Tarkim, reikia 5 eurų vienam žmogui užeiti į parodą. Tačiau jei mama nori nuvesti savo tris vaikus, išeina jau 15 eurų. Tai nėra taip mažai. Patys muziejai, galerijos turi auginti savo lankytojus nuo mažų dienų, supažindinti juos su menu, kad pradėtų domėtis“, – mano dailininkas.

Faktai

Plenero tikslas – prisiminti ir pagerbti žymų tapytoją, Panevėžio krašto dailės patriarchą Kazimierą Naruševičių, kuris buvo daugelio šiandienos menininkų mokytojas.
K. Naruševičiaus iniciatyva 1967 m. įkurta Panevėžio vaikų dailės mokykla.

Jo pastangomis įsteigtas Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyrius, kuriam K. Naruševičius daugelį metų ir vadovavo.

Pedagoginė veikla, kuriai dailininkas buvo atsidavęs, paliko ryškią žymę miesto kultūros gyvenime.

Galerija

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų