Sparnuota fraze tampantis posakis, kad žiema kelininkus užklupo netikėtai, darbu užvertė traumatologus. Nors gatvėmis skųstis vairuotojai neturėtų, tačiau daugelis šaligatvių Panevėžyje virto čiuožyklomis su kliūtimis.
Visame mieste dirba aštuonios dešimtys sniego kasėjų ir burzgia penki traktoriukai, tačiau ir šie nespėja barstyti slidžių vietų. Vien per ketvirtadienį Respublikinėje Panevėžio ligoninėje atsidūrė beveik penkios dešimtys panevėžiečių, patyrusių rankų, kojų lūžius ar galvos traumas.
Panevėžiečiai skundžiasi, kad kai kurie šaligatviai – neįveikiami: prie pėsčiųjų perėjų – didžiulės šlapio sniego košės balos, o pėsčiųjų takai pasidengę ledu. Miesto švara besirūpinančios bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ Miesto tvarkymo skyriaus vadovas Sigitas Vainauskas teigė, kad didžiausia bėda yra žmogiškieji ištekliai. Kažkada miestą tvarkė per 250 darbuotojų, o dabar kastuvais mojuoja vos aštuonios dešimtys teritorijų valytojų. Staigiai besikeičiant temperatūrai ir krituliams, valytojų darbas tampa panašus į Sizifo – po pusdienio jau nebesimato, kur buvo iš peties darbuotasi.
„Plotai didžiuliai, o žmonių, norinčių dirbti šį darbą – vienetai. Skelbimas, kad ieškome teritorijų valytojų, kabo nuolat, bet tokių neatsiranda. Galėtume įdarbinti dešimt ar net daugiau žmonių, bet iš kur jų gauti. Visi skundžiasi, kad nėra darbo, o bet norinčiųjų dirbti irgi nėra. Jau kokie dveji ar treji metai niekaip nepavyksta surinkti pilnų valytojų komandų“, – teigė S. Vainauskas.
Jis sutinka, kad darbas išties sunkus. Jeigu jie galėtų pasiūlyti darbo grafiką nuo aštuonių ryto iki penkių vakaro, gal norinčiųjų atsirastų ir daugiau. Tačiau šio darbo specifika tokia, kad tenka kastuvais ir šluotomis mojuoti ir naktimis, ir savaitgaliais, pamainomis. Kadangi tai nėra kvalifikuotas darbas, už jį mokama minimali alga.
Pasak S. Vainausko, kur tik įmanoma, valymo procesą stengiamasi mechanizuoti. Bendrovė turi septynis traktorius sniegui valyti, barstytuvų, tačiau bėda, kad daugelis miesto šaligatvių nėra pritaikyti technikai – per siauri arba šalia jų driekiasi elektros skydinės. Todėl didžiąją dalį darbo tenka atlikti rankomis.
„Patys tikriausiai suprantate, ką reiškia valyti rankiniu būdu. Įdedi daug darbo, o parodyti nėra ką. Buvo lijundra, pabarstėme, tuomet pratirpo – ir vėl slidu. Naktį pašalo, ir vėl viskas iš naujo“, – pasakojo Miesto tvarkymo skyriaus vadovas.
Skundų lavina
S. Vainausko teigimu, vieni valytojai darbuojasi jiems priskirtose teritorijose, o kiti brigadoje, baigiančioje valyti teritorijas, kur pravažiuoja traktoriai. Mieste yra penki maršrutai, kuriais rieda sunkioji technika.
„Praktiškai viskas turi būti daroma tik rankiniu būdu. Kai pasidaro slidu, galime turėti kad ir šimtą papildomų žmonių, bet vargu ar spėtume visur barstyti ir valyti“, – pripažįsta S. Vainauskas.
Trūkstant darbo rankų, pirmiausia skubama valyti teritorijas, kur didžiausi žmonių srautai. Ir tik vėliau pajėgos metamos į mažiau vaikštomas vietas. Dėl tokios tvarkos tenka išklausyti gyventojų priekaištų.
„Kiekvienam atrodo, kad jo gatvė svarbiausia. Dabar nuolat gauname skundų iš Šiaurinės gatvės, suprantu, kad valyti reikia visur, bet ten tikrai mažesnis srautas žmonių nei, tarkim, kokioje Statybininkų ar Kniaudiškių gatvėje. Pirmiausia savo pajėgas metame ten, kur eina daugiausia žmonių. Šiaurinė gatvė nėra tokia, nors ją nuolat pabarstome. Negalime savo žmonių perplėšti ir padalinti visur, kur tik slidu“, – kalbėjo bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ darbuotojas.
Pasak S. Vainausko, buvo dienų, kai valytojai dirbo visą parą, vaduodami miestą nuo sniego, tačiau vis tiek atsirado pasipiktinusių, jog nieko nedaroma.
„Mielai nuvalytume viską, bet neturime tiek pajėgumų. Jeigu darbą pradedame ketvirtą ryto, jau septintą sulaukiame skundų, kodėl negalime dirbti anksčiau. Jeigu pradedame darbuotis antrą nakties, pasipila skundai, kodėl trukdome miegoti“, – pasakojo S. Vainauskas.
Medikai pajuto antplūdį
Kai miesto valytojai nespėja barstyti šaligatvių ir pėsčiųjų takų, išsijuosę dirba traumatologai. Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovas spaudai Vytautas Riaubiškis teigė, kad vien ketvirtadienį į Priėmimo skyrių kreipėsi penkios dešimtys panevėžiečių, patyrusių įvairias traumas. Daugiausia dėl lūžusių galūnių ar galvos traumų.
„Ketvirtadienį atvyko 35 pacientai, kuriems buvo suteikta skubioji pagalba ir jie išleisti gydytis į namus. Dar septyni žmonės, patyrę rimtesnes traumas ir kuriems prireikė operacinio gydymo, paguldyti į ligoninę. Taip pat buvo atvežti septyni vaikai, patyrę įvairius lūžius. Lyginant su įprastinėmis dienomis, įvairių traumų dėl slidžios kelio dangos per pastarąsias gerokai daugiau“, – komentavo V. Riaubiškis.
Žiemos išdaigas pajuto ir greitosios medikai. Kaip pasakojo Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė Rūta Ramoškienė, šiomis dienomis jie sulaukę ne tik daugiau iškvietimų dėl griuvusių ir susižalojusių pacientų, tačiau ir patiems prireikė pagalbos. Ne kartą teko kviestis ugniagesius gelbėtojus, kad šie padėtų ištraukti sniege užklimpusius greitosios pagalbos automobilius.
Karantinas sumažino traumų
„Turėjome kvietimų dėl galimų galvos traumų, kirstinių žaizdų ar kojų lūžių. Tačiau lyginant su ankstesniais metais, per plikledžius tokių traumų būdavo gerokai daugiau. Daugelis žmonių dabar dirba iš namų, mažiau eina pas gydytojus ar močiutės į bažnyčią. Karantinas, įspraudęs gyvenimus į tam tikrus rėmus, sumažino bent jau traumų skaičių“, – pastebi R. Ramoškienė.
Šiuos pastebėjimus patvirtina ir statistiniai skaičiai. Panevėžio teritorinė ligonių kasa, išanalizavusi praėjusių metų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pokyčius Panevėžio ir Utenos apskrityse, konstatavo, jog pandemija ir karantinas natūraliai sumažino į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius besikreipusių ir ligoninėse gydytų pacientų skaičius.
Panevėžio TLK direktorius Jonas Narbutas pastebi, kad Panevėžio ir Utenos apskrityse nukentėjo mažiau žmonių, tam neabejotinai turėjo įtakos 2020 m. sumažėjęs gyventojų mobilumas.
„Ar tai vienintelė priežastis, be išsamesnės analizės atsakyti sunku“, – teigė J. Narbutas.
Palyginus asmens sveikatos priežiūros įstaigų 2019 ir 2020 metų sausio–lapkričio mėnesiais teiktas paslaugas, per šiuos laikotarpius ambulatorinių paslaugų, susijusių su traumomis, kai pagalba suteikta ligoninių priėmimo skyriuose, sumažėjo maždaug 21 proc., stacionarines paslaugas teikiančiose įstaigose hospitalizacijos dėl traumų atvejų skaičius per tą patį laikotarpį mažėjo apie 16 proc. Tiesa, šių kreipimųsi tik nežymiai mažėjo Respublikinėje Panevėžio ligoninėje – apie 4 proc. Čia taip pat tik 11 proc. mažiau buvo stebimas hospitalizacijos atvejų skaičiaus mažėjimas.