-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Dažnas rūkalius yra girdėjęs posakį apie nikotino lašo poveikį arkliui. Tačiau panašūs pasakymai rūkančiųjų, regis, neveikia. Lietuvoje kasdien rūko 34 proc. vyrų ir 12 proc. moterų. Populiarūs mitai apie rūkymą, cigaretes ir nikotiną vis dar nustelbia informaciją, surinktą per mokslinius tyrimus.
Mokslininkai jau seniai yra įrodę, kad lašas skysto nikotino arklio nepražudo. Juk dar praėjusiame amžiuje ūkininkai arkliams duodavo pakramtyti tabako lapų, norėdami, kad gyvulių nekamuotų parazitinės kirmėlės.
Taigi posakis apie nikotino poveikį – tik mito pavyzdys. Tačiau dar ir dabar dažno panevėžiečio žinios apie nikotiną yra pagrįstos būtent mitais ir klaidinga informacija.
Panevėžiečiams puikiai pažįstamas priklausomybių konsultantas Valdemaras Misevičius pastebi, kad klaidingos žinios ir su rūkymu susijusios nuostatos iškreipia tikrąjį pasaulio vaizdą. Mokslininkai jau seniai tyrinėja tiek cigaretes, tiek kitus tabako gaminius, kad visuomenei būtų aiškus poveikis sveikatai. Gaminių sudėtis, jų vartojimo principai ir kiti faktai leidžia prieiti prie aiškių išvadų, susijusių su nikotinu ir kitomis rūkaluose esančiomis medžiagomis.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad cigarečių dūmuose susidaro per 7000 cheminių junginių. Keli šimtai iš jų laikomi kenksmingais sveikatai, o apie 100 yra patvirtinti kancerogenai.
Būtent toksinai ir kancerogenai, o ne nikotinas lemia didžiausią neigiamą poveikį rūkančiųjų sveikatai. Tabakui degant susiformuojančios kenksmingos medžiagos yra pagrindinė priežastis, kodėl rūkymas visame pasaulyje per metus nusineša 8,71 mln. gyvybių.
Pasak V. Misevičiaus, pagrindinis nikotino poveikio organizmui padarinys – greitai susiformuojanti priklausomybė. Dažniausiai norint rūkyti, bet negaunant nikotino, rūkalių ima kamuoti nerimas. O kuo daugiau žmogus rūko, tuo stipresnis gali būti abstinencijos sindromas, nes organizmas reikalaus palaikyti aukštą nikotino koncentraciją kraujyje.
„Viskas prasideda nuo pirmo dūmo, kaip ir kitos priklausomybės – nuo pirmos taurelės, pirmo švirkšto, pirmo statymo kazino. Dažniausiai rūkyti pradeda dar paaugliai, norėdami pritapti prie kompanijos. Tenka pripažinti, kad kai nėra galimybės išsiskirti savo sporto, meniniais ar akademiniais gebėjimais, geriausia priemone pritapti tampa cigaretės. Ilgainiui priklausomybė nuo nikotino tampa ne tik fizinė, bet ir psichologinė“, – teigė V. Misevičius.
Nikotinas į rūkančio žmogaus organizmą patenka kartu su dūmais. Ši medžiaga nukeliauja iki galvos smegenų, kuriose yra vadinamasis malonumo centras. Ten nikotinas prisijungia prie tam tikrų receptorių ir tada išsiskiria cheminė medžiaga dopaminas. Dėl dopamino žmogus pajunta malonumą bei pasitenkinimą. Nikotinas, nors ir sukelia priklausomybę, nėra kenksmingiausia tabako gaminio dalis. Ši medžiaga gali būti toksiška, jei yra vartojama dideliais kiekiais.
V.Misevičius atkreipia dėmesį, kad ilgainiui malonumas mažėja, nes organizmas įpranta prie cheminių medžiagų – nikotinas blokuoja ląstelėse esančius mediatorius ir sumažina galimybę patirti malonumą. Cigaretė tiesiog tampa būtinybe siekiant palaikyti normalią būseną, nuslopinti nerimą ir stresą. Griebimasis dūmo dažnai tampa ir savotišku ritualu – prie rytinio kavos puodelio, per pietų pertrauką su kolegomis, vakarojant su draugais.
„Daugelis save apgaudinėja, kad viena cigaretė nieko tokio, kad bet kada panorėję jie gali mesti rūkyti. Tačiau iš tiesų retas kuris rūkalius rūko dėl to, kad tai malonu. Tyrimai rodo, kad net 90 proc. žmonių norėtų mesti rūkyti, tačiau priklausomybė yra stipresnė“, – tvirtino priklausomybių konsultantas.
Jungtinės Karalystės nacionalinio sveikatos priežiūros ir slaugos instituto duomenimis, įprasti nikotino kiekiai trumpuoju laikotarpiu iš esmės nedaro poveikio sveikatai. Ilguoju laikotarpiu nikotinas kelia mažesnes rizikas, lyginant su degimo metu įkvepiamomis toksinėmis medžiagomis.
Kenksmingos medžiagos yra pagrindinė priežastis, kodėl rūkančius asmenis kur kas dažniau negu nerūkančius kamuoja širdies ir kraujagyslių ligos, ištinka insultas ar į patalą paguldo trachėjos, bronchų ir plaučių vėžys.
Dėl su rūkymu susijusių ligų miršta pusė visų rūkančiųjų. Pasak V. Misevičiaus, net ir išgirdę baisios ligos diagnozę, dalis pacientų nesugeba ar nenori atsisakyti šio įpročio ir savo organizmą toliau teršia dūmais.
Rūkymo priklausomybė yra viena stipriausių iš visų žinomų priklausomybių. Pagalbos priemonių yra įvairių, bet svarbiausia jų – atsisakius priklausomybės, neturi likti kančios. Rūkyti metantis žmogus turi ne kankintis, skaičiuodamas nerūkymo dienas, o džiaugtis pagaliau atgauta laisve.
„Priklausomybės yra kaip grobuonis, pagrobiantis žmogų. Bandant mesti rūkyti paprastai viena žmogaus pusė sako „tu gali“, o kita – „man būtina užsitraukti cigaretę, nes nesusitvarkau su stresu“. Metant rūkyti reikia ne kentėti, o džiaugtis, kad pagaliau esate laisvas nuo priklausomybės, turite daugiau pinigų, neuždusdamas galite užlipti į viršutinį aukštą, nebesmirdite dūmais“, – receptą atsikratyti priklausomybės nuo rūkymo išduoda priklausomybių konsultantas.
Citata:
„Metant rūkyti reikia ne kentėti, o džiaugtis, kad pagaliau esate laisvas nuo priklausomybės, turite daugiau pinigų, neuždusdamas galite užlipti į viršutinį aukštą, nebesmirdite dūmais.“ V. Misevičius
