Cholesterolį įmanoma kontroliuoti ir be vaistų

Cholesterolį įmanoma kontroliuoti ir be vaistų

Žmogus negali pakeisti savo biologinio amžiaus, bet gali atitolinti lėtines širdies ir kraujagyslių ligas, jei jo kraujagyslės bus švarios.

Mokslas jau įrodė, kad šiuolaikiniai būdai kontroliuoti mažo tankio cholesterolį, dar vadinamą bloguoju, gali padėti išvengti infarkto ir insulto.

Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais ir praktika, šiuolaikinė cholesterolio kontrolė turi būti kitokia, nei daugelis žmonių įsivaizduoja. Visų pirma – tyrimų eilutėje pamačius padidėjusį cholesterolį nereikia panikuoti, nes nuo streso jis tik dar labiau pakils.

Visų antra, jei cholesterolis pakilęs vos 20–30 procentų nuo normos, dar įmanoma jį sureguliuoti natūraliomis priemonėmis, svarbu jas teisingai pasirinkti.

Trečia – padidėjęs cholesterolis prilygsta tik ledkalnio viršūnei, po kuria slepiasi įvairių grėsmių: pažeidimai kraujagyslėse, trombų susidarymas.

Daugeliui žmonių vis dar kyla abejonių, kada ir kaip reikėtų rūpintis kraujagyslių būkle. Taip yra todėl, kad cholesterolio negalime niekaip pajausti. Ši besimptomė būklė yra apgaulinga, nes dėl cholesterolio kraujagyslės tampa vis labiau pažeidžiamos, kraujo krešumas ir klampumas didėja, o tai kelia riziką tokioms būklėms, kaip infarktas ir insultas, atsirasti.

Kardiologė, medicinos mokslų daktarė Milda Kovaitė pasakoja, kad neretai tik atsidūrę medikų rankose žmonės išgirsta, kad jų cholesterolio lygis padidėjęs. Jie negali tuo patikėti, nes nuo jaunystės beveik nesirgo, nesilankė poliklinikoje ir neturi net savo ligos istorijos kortelės.

Daugelis žmonių įsitikinę, kad susirūpinti sveikata reikia tik tada, kai kas nors blogai. Tačiau tai vadinamoji stručio taktika, kai paslėpus galvą į smėlį manoma, kad bėdos nėra.

Jei nustatomas padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, tai rimta. Visų pirma dėl to, kad mažo tankio cholesterolis neatsiejamas nuo kraujo krešulių susidarymo. Tai yra kur kas sudėtingesnės ligos, vadinamos ateroskleroze, rizikos veiksnys, todėl kaip būtina kontroliuoti cholesterolio kiekį, taip pat svarbu drauge valdyti ir kitus veiksnius: kraujo krešumą (dėl apsaugos nuo trombų), cukraus kiekį kraujyje, antsvorį, padidėjusį kraujospūdį.

Vyrai didesnės rizikos grupėje

Kodėl mažo tankio cholesterolis vadinamas bloguoju? Cholesterolis pirmiausia siejamas su kraujagyslių pažeidžiamumu, dėl kurio vystosi daygybė ligų. Blogiausia blogojo cholesterolio savybė yra kauptis kraujagyslių sienelėje, kur kyla uždegimas ir formuojasi aterosklerotinė plokštelė, o tai yra trombo užuomazga.

Su cholesteroliu grumtis sunksiu nei su padidėjusiu arteriniu kraujo spaudimu, nes pastarąjį lengviau pastebėti pasimatavus kraujospūdį. Jei žmogus nesikreipia į šeimos gydytoją, nedalyvauja širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programoje, gali neįtarti, kad nešioja savo kraujagyslėse tiksinčią bombą.

„Kai kraujagyslė pradeda siaurėti, o šis procesas yra lėtinis, vystosi tam tikrų organų aprūpinimo krauju problemos. Jei yra paliečiamas širdies raumuo, gali kilti mirtinas pavojus. Ta kraujagyslės vieta, kur susidaro aterosklerotinė plokštelė, jau yra pažeista, o tai reiškia, kad toje vietoje lengviau susidaro trombų. Tai vadinama aterotromboze“, – sako M. Kovaitė.

Jei susijaudinome, patyrėme stresą, o kartais ir be jokių akivaizdžių priežasčių aterosklerotinė plokštelė gali įplyšti, gali prasidėti kraujavimas į pačią plokštelę arba susiformuoja trombas plokštelės vietoje, o tai reiškia, kad vos per kelias minutes kraujagyslės spindis gali pasiekti kritinį lygį ir tada įvyksta miokardo infarktas.

„Deja, net 60 procentų vyrų, ištiktų miokardo infarkto, neprisimena, kad būtų turėję kokių nors rūpesčių dėl sveikatos. Paaiškėja, kad jie nieko nejautė, o pirmas simptomas yra miokardo infarktas. Moterims taip atsitinka rečiau – maždaug 40 proc. atvejų pirmas ligos pasireiškimo požymis būna miokardo infarktas“, – teigia kardiologė.

Aterosklerozė pažeidžia daugelį kraujagyslių, siaurindama jų spindį. Dėl aterotrombozės taip pat išsivysto insultas, inkstų, kojų arterijų susiaurėjimai.

Atsainus požiūris

Jei nieko neskauda, dar nereiškia, kad neturite pasitikrinti. Dažnai tik pas kardiologą patekę žmonės sužino, kad jų kraujyje yra padaugėję blogojo cholesterolio. Tik nedidelė dalis žmonių, kol dar nepatenka į ligoninę, žino, kad jų cholesterolio kiekis padidėjęs. Tai nėra gerai, pabrėžia M. Kovaitė.

„Yra pacientų, kurie dėl infarkto patekę į medikų rankas stebisi: „Nežinau, kaip tai atsitiko, aš net ligos istorijos neturėjau, nes iki tol niekuo nesirgau.“ Tokiais atvejais paaiškinu, kad tuo nėra ko didžiuotis, tai rodo, kad net keturiasdešimt ar penkiasdešimt metų jums nerūpėjo sveikata“, – tiesiai sako kardiologė.

Anot jos, profilaktika padeda užbėgti už akių daugeliui ligų, ne tik širdies ir kraujagyslių.

Įpročių keitimas – į naudą

Ką daryti, jei cholesterolis yra tik šiek tiek padidėjęs?

Jei cholesterolis padidėjęs nedaug, pirmiausia vertinama konkretaus paciento bendra širdies ir kraujagyslių ligų rizika pagal sveikatos istoriją. Būtent ši rizika padeda nustatyti, kokio cholesterolio rodiklio reikia siekti.

Jei rizika maža, mažo tankio cholesterolio rodiklis kraujyje turi siekti ne daugiau kaip 3 milimolius litre, jei rizika vidutinė, šis rodiklis turi būti ne daugiau kaip 2,5, jei rizika didelė – mažiau nei 1,8, o esant labai didelei rizikai – mažiau nei 1,4.

Remiantis Europos kardiologų draugijos gairėmis, yra skiriama dar ypač didelė rizika, o tada mažojo tankio cholesterolio riba turi būti mažiau nei 1 milimolis litre kraujo.

Daugelis žino, kad statinai – tai vaistai, kurie reguliuoja blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Šiuos medikamentus gali skirti tik gydytojas. Jei vaistus nuo cholesterolio paskiria gydytojas, juos būtina vartoti. Jei gydymas vaistais dar nėra būtinas, cholesterolio lygį galima sumažinti natūraliais būdais.

Racionali mityba ir fizinis krūvis – būtini.

Reikėtų pradėti ne nuo vaistų, o koreguoti cholesterolio rodiklį keičiant gyvenseną, ugdant naujus mitybos įpročius.

Patartina valgyti daugiau baltymų, nes tai mūsų ląstelių statybinė medžiaga, ir vengti gyvūninės kilmės riebalų, vadinasi, kuo mažiau valgyti kaimiškos grietinės, sviesto, riebios varškės, nenaudoti grietinėlės, riebaus pieno, nenaudoti majonezo, jį galima pakeisti alyvuogių aliejumi ir kitais augaliniais riebalais.

Reikėtų mitybą praturtinti augalinės kilmės angliavandeniais, taip pat maistinėmis skaidulomis, kurios mažina cholesterolio pasisavinimą organizme.

Tačiau uogos ir vaisiai turėtų būti valgomi saikingai – iki 300 gramų per dieną, nes juose gausu fruktozės. Verčiau rinktis daugiau šviežių salotų ir daržovių: agurkų, kopūstų, morkų, pomidorų.

Labai griežta dieta galima tikėtis sumažinti cholesterolio lygį kraujyje iki dešimt procentų.

Vien mityba nepadarys stebuklo. Labai svarbus yra nuolatinis fizinis krūvis. Fizinis aktyvumas greitina medžiagų apykaitą, o tai naudinga visam organizmui.

Patariama fizinė veikla yra spartus ėjimas; bėgimas ristele; plaukimas; važinėjimas dviračiu; šokinėjimas per šokdynę, lanko sukimas; sportiniai žaidimai.

Kovojant su bloguoju cholesteroliu būtina mesti svorį, mažinti vadinamąjį pilvinį nutukimą, nes tai susiję su širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

Yra vilties, kad laiku susigriebus ir pasitelkus kompleksines profilaktikos priemones, galima keleriems metams, o gal net dešimtmečiui atitolinti širdies ir kraujagyslių ligas.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų