-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vadinamajame Panevėžio centro dangoraižyje pastarosiomis dienomis triūsia aukštalipiai, keičiantys nuo praėjusių metų gruodžio kabėjusią fotografijų ekspoziciją nauja.
Vietoje devynių fotomenininko Algimanto Aleksandravičiaus ciklo „Juozo Miltinio svečiai“ nespalvotų nuotraukų į 500 kg sveriančius rėmus dedamos Daugpilio Marko Rotko meno centre saugomų Latvijos garsiausių menininkų tapybos ir keramikos darbų spalvingos reprodukcijos. Tarp jų – ir paties M. Rotko darbas.
Ant viešbučio sukabintų reprodukcijų matmenys įspūdingi – siekia 3,5 metro aukščio ir 5,5 m pločio.
Unikalios ekspozicijos organizatorius panevėžietis, privačios „A galerijos“ savininkas Albinas Vološkevičius teigia, jog vietiniams kūrėjams panevėžiečiams viešbučio fasadas atiteks dar po metų.
Savo valandos laukiantys Aukštaitijos sostinės fotomenininkai atkerta suprantantys „tokią politiką“.
„Kas tikrai tiktų, netinka. Kas turi pinigų, tas ir muziką užsako“, – socialiniame tinkle užvirus diskusijoms dėl ekspozicijų ant viešbučio fasado, pakomentavo fotomenininkas panevėžietis Valentinas Pečininas.
Menininkas sutinka, jog sveikintinas žingsnis Panevėžyje pritaikyti pasaulyje nenaują idėją apleistas erdves ir nenaudojamus pastatus išnaudoti menui. Visgi fotografas norėtų čia matyti ne kūrėjų iš kitur, nors ir pasaulinių įžymybių, o savo ir vietinių kolegų darbus.
„Iš aš, ir Saulius Saladūnas, Marija Čičirkienė turime didelį elektoratą. Jis mūsų darbus atpažįsta. Vietinis elektoratas mato saviškius ir aš to norėčiau – pirma parodom savus, po to svečius. Dabar mes kaip sovietiniais laikais: atvažiuoja užsienietis ir visi jam „kloniojamės“, – „Sekundei“ kalbėjo V. Pečininas.
Erdvės pačioje matomiausioje vietoje Panevėžio kūrėjams pageidaujantis fotomenininkas aiškina, jog tai esą ne pretenzinga užgaida – tokius pageidavimus išgirdęs iš savo kūrybos gerbėjų.
„Bet gal dabar miestui labiau apsimoka eiti per žinomesnius autorius – parodyti A. Aleksandravičiaus, M. Rotko centro saugomus darbus? Gal čia tokia politika – turim kažką duoti, kad gautume? M. Rotko centras kartą jau mus priėmė, netrukus vėl važiuojame į Daugpilį su dailininkų ir fotografų paroda“, – svarsto V. Pečininas.
Naujoji ekspozicija, pilko pastato fone išsiskirianti ryškumu ir spalvomis, bus pristatyta per Panevėžio 515-ojo gimtadienio iškilmes jau šeštadienį. Kaip pagyvinti niūrų viešbučio fasadą sumanęs A. Vološkevičius teigia, jog būsimąja paroda vedama paralelė tarp miestų partnerių – Panevėžio ir Daugpilio.
„Mes parodome Latvijos fotografų darbus, o Panevėžio menininkų priims M. Rotko centras Daugpilyje“, – pasirinkimą meno mainais aiškino A. Vološkevičius.
Panevėžiečiai ant viešbučio matys Latvijos menininkų žvaigždyno kūrinius. Ekspozicijos centrinė figūra – paties Marko Rotko, amerikiečių tapytojo ekspresionisto, paveikslo reprodukcija.
Jo ryškiaspalvis tapybos darbas „Violetinė, žalia ir raudona“ įrašytas į brangiausių pasaulio paveikslų sąrašą – meno kūrinį už 186 mln. JAV dolerių yra įsigijęs rusų milijardierius Dmitrijus Rybolovlevas.
M. Rotko, vieno garsiausių XX a. tapytojo, gimtinė – Daugpilis, kuriame šio kūrėjo vardu pavadintame meno centre saugomi šeši M. Rotko originalūs darbai. Nors jie nėra centro nuosavybė, bet dėl kūrinių eksponavimo su paveldėtojais kas trejetą metų pasirašoma sutartis. Penktus metus veikiančiame M. Rotko centre lankytojams pristatyta jau antroji šios pasaulinės įžymybės paveikslų ekspozicija.
M. Rotko meno centras Daugpilyje – vienas iš Panevėžio savivaldybės pateikiamų argumentų dėl Aukštaitijos sostinėje numatyto šiuo metu Lenkijoje gyvenančio garsaus menininko – grafiko Stasio Eidrigevičiaus meno centro.
Unikalios ekspozicijos organizatorius A. Vološkevičius guodžia fotomenininką V. Pečininą vietiniams kūrėjams viešbučio fasadą pažadėdamas dar po metų. M. Garucko nuotr.
Latvijos meno garsenybių šešėlyje likusius Panevėžio menininkus A. Vološkevičius guodžia, jog ir jie eilės iškabinti savo darbus ant viešbučio fasado sulauks po poros metų.
Anot parodos autoriaus, naująją ekspoziciją panevėžiečiai matys iki balandžio. Vėliau ją pakeis Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyriaus menininkų devyni darbai, atrinkti nevietinių menininkų komisijos.
„Fotomenininkams numatyta vieta 2020-aisiais. Iki to laiko jiems reikia išsigryninti ir koncentruotai parodyti, ką gali. Viešbutis atspindi ne galerijos ambicijas parodyti vieną ar kitą menininką. Tai yra miesto interesą atspindintis projektas, skirtas iš vienos pusės glaudžiau bendradarbiauti su miestais partneriais, iš kitos – suaktyvinti Panevėžio menininkų veiklą, juos motyvuoti ir skatinti“, – teigė A. Vološkevičius.
Kol Panevėžio statybos trestas, prieš trejetą metų įsigijęs garsųjį viešbutį, galvoja, ką su juo veikti, ant trylikos aukštų pastato fasado triūsia menininkų pakviesti aukštalipiai. M. Garucko nuotr.
Idėja išnaudoti rekonstrukcijos besišaukiantį viešbutį parodoms, pasak A. Vološkevičiaus, atliepia esminį meno tikslą – provokuoti mąstyti ir analizuoti.
„Menininkai yra tie, kurie ateina į apleistas vietas, jas įveiklina, pagyvina ir vėl pasitraukia į kitą vietą, apie kurią reikia kalbėti, kad ji yra problema“, – pabrėžė A. Vološkevičius.
Menininkų dėmesio sulaukęs viešbutis Panevėžio centre pastatytas dar 1972-aisiais.
Prieš trejetą metų jį aukcione įsigijo Panevėžio statybos trestas. Iki tol dėl šio nekilnojamojo turto net aštuonis kartus rengtos varžytinės. Paskutinėse iš jų Panevėžio centro įžymybę bandyta parduoti kone perpus pigiau, nei siekė jo skolos. Eksploatuoti pagal paskirtį nebetinkamu viešbučio pastatu praėjusiais metais buvo susidomėję investuotojai iš Indonezijos, prakalbę apie planus Aukštaitijos sostinės centre atidaryti rytietišką pramogų centrą. Verslininkai iš Azijos netgi buvo atvykę apsižvalgyti į Panevėžį. Visgi sandoris neįvyko.
PST generalinis direktorius Dalius Gesevičius pripažįsta neturintis naujienų dėl kol kas tik menininkų gaivinamo viešbučio renesanso.
„Nieko naujo negalime pasakyti. Viešbutis reikalauja daug investicijų. Svarstomi įvairūs planai ir variantai, bet galutinio sprendimo neturime“, – teigė D. Gesevičius.
Anot jo, viešbučio rekonstrukcija kainuotų preliminariai 5 mln. eurų.
PST pernai uždirbo 248 tūkst. Eur pelno. Įmonei kur kas sėkmingesni buvo 2016-ieji, tuomet jos pelnas siekė apie 2 mln. eurų.
Komentarai
-
- nu gal ir gerai
- 09:41 2018.09.06
Rodyti visus komentarus (1)valentinai valentinai, nu gal nebeduok tokiu interviu nei apie save nei apie kitus fotografus, pirmiausia patys nuo saves nusipurtikit pelenus ir pradekit judeti savarankiskai , o tai 20 metu jus fotomenininkus uz rankytes reikia vedzioti, patys neigalus nei parodos suorganizuoti nei projektus ivykditi, albinas uz savo pinigus vykdo sita projekta ir kokius nori tokius menininkus ant viesbucio rodo, ir tikrai ne jum aiskinti kas ten turi buti eksponuojamas