-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nerimas jos nepaleido iki pat šių dienų, kai Lietuvos 34-erių metų šiuolaikinės penkiakovės žvaigždė visai šaliai pranešė paliekantis didįjį sportą.
„Kai 14-metis Justas iš Panevėžio išvyko sportuoti į Vilnių, visą laiką iki šiol nerimavau dėl jo, besirungiančio aikštynuose, arenose, baseinuose, sporto salėse. Rūpinausi, kad tik jis nepersitemptų, aistras liejau ir jam laimint, ir tada, kai nepasisekdavo. Jo sportas kainavo man ir ašarų. Nors, žinia, tais atvejais, kai sūnui kabindavo medalius, nesitverdavau iš džiaugsmo“, – pasakoja garsaus sportininko mama.
Jaukiame Panevėžio priemiestyje Velžyje gyvenanti A. Kinderienė prisipažįsta: išgirdus, kad teisės, o paskui ir vadybos mokslus baigęs Justinas palieka didįjį sportą ir atsiduoda vien sporto vadybininko darbui, širdis nurimo.
Pagaliau mamai tapo ramu, kad šeimos jaunėliui nebeteks eikvoti milžiniškų jėgų, o jai nebereikės lieti aistrų, sergant už savo vaiką, besikaunantį dėl čempiono medalio.
Justinas Kinderis. ŠEIMOS ALBUMO nuotr.
Paprašyta prisiminti Justino vaikystę, A. Kinderienė gūžteli pečiais.
„Kad ir neturiu ką daug pasakoti. Rodos, augo ir užaugo. Aš tuomet daug dirbau, o Justą auginti man labai padėjo dukra Jūratė“, – sako Audronė.
Justinas gimė jos antrojoje santuokoje. Tuomet Audronė jau augino su pirmu vyru susilauktus Jūratę ir Mindaugą.
Deja, vyresniųjų vaikų tėtis žuvo, o su Justino tėvu moteriai gražios šeimos sukurti nepavyko. „Išsiskyrėme, vaikus auginau aš viena“, – ne be skausmo prisipažįsta Audronė.
Būsimoji Lietuvos penkiakovės žvaigždė J. Kinderis gimė Panevėžio rajone, Naujamiestyje. Veterinarijos akademiją baigusi Audronė tuomet dirbo zootechnike, darbo turėjo tikrai daug.
Jau vėliau dirbti ji perėjo į Mokesčių inspekciją.
„Dabar aš „Sodros“ darbuotoja“, – šypsosi A. Kinderienė. Ir iškart skuba paaiškinti juokavusi: „Sodra“ jai moka pensiją.
„Turėdama daug laiko, žiemomis mezgu pirštuotas pirštines. Mano pačios pirštai dar nori ką nors veikti. Vasaromis triūsiu sode“, – pasakoja A. Kinderienė.
Vyriausioji Audronės dukra įsikūrusi Jonavoje. Ji dirba kirpėja, anot mamos, puošia moteris. Vidurinysis Mindaugas – vairuotojas, jis – panevėžietis.
O Justinas jau dvi dešimtis metų vilnietis.
Mama pasakoja, kad maždaug prieš 10-metį sostinėje sūnus nusipirko butą, o prieš porą metų į jį parsivedė žmoną.
Marčios Renos Kinderės venomis teka armėniškas kraujas. Ją, visai dar mažytę, į Vilnių atsivežė Lietuvos sostinėn atsikraustę armėnai tėvai, čia ji išaugo ir tapo išskirtine gražuole.
Rena, pasak anytos, darbuojasi tarptautinėje įmonėje.
Audronei Kinderienei džiugu, kad pasaulio čempionas jos sūnus nutarė baigti sportinę karjerą. ŠEIMOS ALBUMO nuotr.
„Lankyti mokyklą Justinas pradėjo Naujamiestyje. O kai suiro mūsų šeima, parinkau jam mokytis „Žemynos“ progimnaziją, nors į ją eiti mano pradinukas labai nenorėjo. Prikalbinau pasakiusi, kad mokykloje yra baseinas, bus plaukymo pamokos“, – pamena A. Kinderienė.
Ji svarsto, jog Justinui besimokant „Žemynoje“, apie kokius nors sportinius savo mažylio rezultatus negirdėjusi.
Tad mamai buvo didžiausia nuostaba, kai plaukimo mokytoja Ina Paipelienė, išugdžiusi ne vieną sporto garsenybė, šiuo metu treniruojanti pajėgiausią šalies plaukiką panevėžietį Daną Rapšį, tuomet pareiškė, kad Justinas sportui tikrai gabus ir vaiką būtina parodyti Vilniaus treneriams.
Įžvalgi trenerė neklydo: J. Kinderis iškart buvo atrinktas tapti penkiakovininku.
Pirmuoju Justino treneriu tapo Jurijus Moskvičiovas.
„Kai man paaiškino, kas toji penkiakovė, labiausiai sunerimau, kad sportuojant sūnui reikės joti arkliu. Pamenu, tada aiškino, kad jojama ne arkliu, o žirgu, bet man buvo tas pats. Buvo baisu, kad jį, vaiką, gyvulys gali numesti, sužaloti“, – mena A. Kinderienė.
Anot jos, tie sportiniai žirgai iš tiesų gadino Justino sportinius rezultatus, o vienas jos sūnų ne tik nusviedė žemėn, bet dar ir kanopa perkirto kaktą.
Keli kiti žirgai lemiamose pasaulinėse varžybose spyriojosi, nesidavė valdomi, neklausė komandų.
„Kiek žinau, ateityje penkiakovės sporte jojimo rungties nebeliks ir tai vertinu kaip teigiamą dalyką“, – sako garsaus sportininko mama.
Audronė Kinderienė džiaugiasi su Justinu turinti ypatingą ryšį. ŠEIMOS ALBUMO nuotr.
A. Kinderienė negalėjo likti šaltų nervų matydama, kiek pastangų ir darbo įdeda Justinas, siekdamas sportinių rezultatų. Dėl jo, iš namų į Vilnių išlydėto paaugliuko, vėliau – jaunuolio, elgesio mama niekada neturėjusi jokio rūpesčio.
„Pamenu, bendraudavau su sūnaus auklėtojomis, o šios prisipažindavo net neturinčios ką apie Justiną pasakyti, išskyrus tai, kad jis labai atsakingas, valingas, daug pastangų ir į mokslą, ir į sportavimą dedantis vaikas“, – pasakoja A. Kinderienė.
„Sekundės“ žurnalistus namuose Velžyje priėmusi Audronė rodo į šaldytuvą, nukabinėtą iš pačių įvairiausių šalių Justino mamai parvežtais magnetukais.
Ir kur tik jo nebūta!
Pasak A. Kinderienės, magnetukus sūnus jai parveždavo iš tų šalių, kuriose varžėsi. O ant šaldytuvo – tik dalis Justino lauktuvių mamai.
„Labai jau daug man ėmė atrodyti tų magnetukų, tuomet paprašiau, kad Justas lauktuvių parvežtų iš kiekvienos šalies po tušinuką. Tų irgi turiu begales“, – šypsosi Audronė.
Jai pačiai dėl medalio besivaržantį sūnų teko stebėti Londone bei Varšuvoje.
Penkiakovininko mama neslepia: labai daug nervų kainuoja gyvai stebėti rungtynes, kur rezultatų siekia sūnus.
Šiek tiek mažiau aistrų sukelia varžybos, stebimos per televizorių ar kompiuterio ekraną.
„Žinau, kad man esant netoliese, labai jaudinasi ir Justinas. Jis prašydavo manęs, kad tik nesirodyčiau prieš jo startus. Stengiausi nesirodyti, bet ne visada pavykdavo. Taip norėjosi pasakyti, kad aš šalia, kad sergu už jį, kad linkiu jam pergalės“, – sako A. Kinderienė.
Džiaugsmą ir ramybę garsiojo penkiakovininko mama randa megzdama pirštines. P. ŽIDONIO nuotr.
Be to, kad iš prigimties yra ramus, santūrus, ištvermingas, pasitikintis savimi, jau būdamas garsus sportininkas, Justinas, pasak Audronės, ramybės, savitvardos ieškojo psichologinėse knygose.
Kalnus tokių knygų perskaitė pats, daugybę jų yra atvežęs skaityti ir jai, savo mamai.
„Sakyčiau, mūsų šeima gana šurmulinga. Kai švenčiame kokią šventę ar tik šiaip susitinkame, šurmulio būna nemažai. O tada Justinas ima mus tildyti, prašo, kad būtume santūresni, nekalbėtume taip garsiai“, – dėmesį į dar vieną sūnaus bruožą atkreipia mama.
„Jo sportas kainavo man ir ašarų. Nors, žinia, tais atvejais, kai sūnui kabindavo medalius, nesitverdavau iš džiaugsmo.“
A. Kinderienė
Ji pasidžiaugė su Justinu turinti ypatingą ryšį.
Garsus sportininkas paskambinęs mamai šnekučiuojasi ilgai – jai ir pasiguodžia, ir pasidžiaugia, ir pasidalina išgyvenimais.
„Aš jau senokai Justinui sakiau, kad paliktų tą didįjį sportą, taip nebeeikvotų sveikatos. Bet jis gi turi savo galvą, tad nusišypsodavo ir nieko man nesakydavo ar tik prasitardavo, kad dar sportuos. Pagaliau dabar išgirdau, kad deda tašką, ir tikrai dėl to nudžiugau“, – prisipažįsta A. Kinderienė.
ŠEIMOS ALBUMO nuotr.
A. Kinderienė mano, kad jos penkiakovininkui sūnui kažkodėl sunkiausiai sekdavosi šaudymo rungtis.
Gal taip ir nebuvo, bet mamai daug nervų kainuodavo vaizdas, kai Justinui šaunant užsidegdavo raudona lemputė. Tai reiškė, kad šūvis netaiklus.
Kai Justinas fechtuodavosi, Audronė nė nespėdavusi sužiūrėti, ar jis, ar jam bakstelėjo špaga. Sūnaus plaukimo, bėgimo rungtys ypatingų emocijų mamai nesukeldavo.
„O va jam jojant visuomet įsitempdavau. Sūnus jau buvo numestas vieno žirgo, o per kitas svarbias rungtynes jų pradžią skelbusio gongo garsas gyvulį, matyt, išgąsdino, tai tas net neišjudėjo“, – išgyvenimais dalijosi velžietė.
J. Kinderis ne tik sportininkas, jis – ir krašto pajėgų savanoris, ir Nacionalinės sporto asociacijos kūrėjas. Taip pat – Šiuolaikinės penkiakovės federacijos generalinis sekretorius.
Be to, kad bakalauro ir magistro mokslus Justinas yra baigęs Mykolo Romerio universitete, dar metus jis studijavo ir Pietų Korėjoje.
Ten J. Kinderis sėmėsi sporto vadybos žinių.
„Šios žinios Justinui pravertė tuo, kad į šiemet Kinijoje vykusias žiemos sporto varžybas jis buvo pasirinktas koordinuoti reporterių darbo“, – pasakoja mama.
DŽ. G. BARYSAITĖS nuotr.
Pasiteiravus, ar triskart pasaulio, tiek pat kartų Europos čempiono, daugkartinio įvairių varžybų prizininko, olimpinių žaidynių dalyvio J. Kinderio mama yra sportavusi, A. Kinderienė gana išdidžiai atsako: „Septynerius metus, pasispirdama šiaurietiško ėjimo lazdomis, kasdien vaikščiojau iš Velžio į Staniūnus ir atgal. Dabar nebevaikštau.“
Sau, vaikams, garsiajam Justinui A. Kinderienė linki svarbiausio – sveikatos.
„Džiaugiuosi, kad Justinas per sportinę karjerą traumų bemaž neturėjo. Tikiuosi, kad didysis sportas sveikatos jam neatėmė, nesugadino“, – apie sportinę karjerą baigiantį sūnų sako mama.
