Iš mažo konditerijos cecho per keturiasdešimt metų „Panevėžio eglė“ išaugo į didelę konditerijos bendrovę. Savo gaminius ji tiekia ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Per ilgą veiklos laiką čia pasikeitė ne vienas vadovas. Daug metų šiai įmonei vadovavo verslininko Stanislovo Latvėno šeima. Tačiau praėjusių metų pabaigoje bendrovės vairą į rankas perėmė nauji savininkai.
Registrų centro duomenimis, didžiąją dalį „Panevėžio eglės“ akcijų gruodžio mėnesį nupirko verslininkas Vasilijus Šarobura. Jis įsigijo daugiau nei 25 tūkst. vardinių akcijų, kurių vienos vertė – daugiau nei 1 euras.
Netrukus paskirta ir nauja įmonės direktorė, ja tapo Rasa Duobienė.
Tačiau po šių pokyčių bendrovėje pasijautė gana atšiaurūs vėjai. Šią savaitę „Panevėžio eglės“ kreditorius pasiekė laiškai, kuriuose skelbiama apie planus pradėti bankroto procedūras ne teismo tvarka.
Neteisminio bankroto galimybę numato Įmonių bankroto įstatymas. Pagal jį bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškeltų bylų, kuriose įmonei būtų pareikšti turtiniai reikalavimai, ir nėra išieškojimų.
Jei neteisminį bankrotą planuojanti įmonė negali atsiskaityti su savo kreditoriais, ji privalo jiems pranešti apie planuojamą susirinkimą.
„Įmonė pastaruoju metu susiduria su finansiniais sunkumais, vykdyti pelningą veiklą nepakanka nei finansinių, nei kitokių galimybių. Todėl negalima atsiskaityti su esamais įmonės kreditoriais ir nebėra tolesnės įmonės veiklos perspektyvos“, – savo laiškuose kreditoriams paaiškino UAB „Panevėžio eglės“ direktorė R. Duobienė.
Taip pat pateikiama informacija, kad ši įmonė atitinka visus reikalavimus pradėti bankroto procesą be teismo ir prašo kreditorių tam pritarti vasario 14 d. numatytame susirinkime.
Registrų centro duomenimis, 2015 metais UAB „Panevėžio eglė“ dirbo pelningai. Jos pardavimo pajamos sudarė daugiau nei 680 tūkst. eurų, didžioji dalis jų plaukė iš didmeninės prekybos.
Įmonė produkciją tiekė didiesiems šalies prekybos centrams. Tačiau grynasis finansinis bendrovės metų pelnas tais metais siekė tik daugiau nei 2400 eurų.
2013-aisiais „Panevėžio eglė“ paėmė daugiau nei 50 tūkst. eurų kreditą patalpų remontui bei įrangai pirkti.
Praėjusių metų įmonės veiklos ataskaitos dar nėra. Tačiau „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai ji šiuo metu nėra skolinga.
Apie Panevėžio mieste įsikūrusios bendrovės finansinę situaciją ir perspektyvas su naujais jos vadovais „Sekundei“ pasikalbėti nepavyko. Pagrindinis akcininkas V. Šarobura šį pokalbį pasiūlė nukelti vėlesniam laikui.
Apie V. Šaroburos kitą veiklą, išskyrus tai, kad jis įsigijo „Panevėžio eglės“ akcijų, Registrų centre duomenų nerandama. Kitose įmonėse jis kaip akcininkas nefigūruoja. Tačiau gali būti, kad jis susijęs su nekilnojamojo turto verslu.
Iš praeities įvykių šį verslininką šiokie tokie ryšiai sieja su prieštaringai Panevėžyje pagarsėjusiais verslininkais broliais Ryčiu ir Sauliumi Rimkevičiais.
„Sekundė“ rašė, kad šių žmonių keliai susikirto dar 2008 metais. Tuomet Rimkevičių konditerijos įmonė Jungtinis duonos centras nusipirko bendrovę „Didriestė“ ir šią užgulė rūpesčiai rekonstruojant komercinės paskirties pastatą Klaipėdos gatvėje. Verslininkams grėsė „brangūs“ nemalonumai ir jie nusprendė pasitelkti valdininkus.
Į derybas su jais „Didriestės“ savininkai pasitelkė tarpininkus. Vienas jų ir buvo V. Šarobura, kuris esą turėjo ryšių su broliais Rimkevičiais.
Ši istorija pateko į teismą. Bylos duomenimis, S. Rimkevičius minėtą tarpininką įvardija kaip pažįstamą ir draugą.
R. ir S. Rimkevičiai ilgą laiką sukosi konditerijos versle. Pyragų ir bandelių kepimu užsiimančios jų įmonės tai kūrėsi, tai bankrutavo.
Minėtų verslininkų turėta „Didriestė“ – išregistruota. „Adreka“ persivadinęs UAB Jungtinis duonos centras bankrutavo.
2005 metais Rimkevičiai buvo nusipirkę buvusį Panevėžio konservų fabriką ir planavo jame atidaryti viešbutį, teikti maitinimo paslaugas bei siūlyti įvairias pramogas. Tačiau ši vizija greitai subliūško ir pastatą už skolas perėmė „Swedbanko lizingas“.
Komentarai
Tortai tai tikrai niam niam. gaila, jeigu užsidarys. Ir į užsienį šakočiai labai eidavo. 🙁
taigi vieta mieste, patalpos, dzin tie tortai ir pyragai. negi nezinot kokia chebra dabar ten isisukusi?
jo jusu tiesa, melas tas bankrotas, pelnas geras buvo.
Taip pat bjauru skaityt kaip apie kildišienę…vienas per tą patį
Tataigi patalpos centre,daug kam galima panaudoti.Ir siaip visokiu aferu….
Už 25 tūkst. eurų pastatas su komunikacijomis miesto centre- čia tai afera!.. Aišku, kad akcijas pirko su tikslu nubankrotinti „Eglę“. Bet kodėl Latvėnas taip pigiai perleido „Eglę“, čia jau būtų įdomu sužinoti…