V. Bulaičio nuotr.

Būsimųjų pirmokų tėvai šturmuoja Švietimo skyrių

Būsimųjų pirmokų tėvai šturmuoja Švietimo skyrių

Nors tuštėjančios Panevėžio mokyklos pasirengusios priimti visus norinčiuosius, vakar miesto Švietimo ir jaunimo reikalų skyriuje panevėžiečiai galėjo pasijusti tarsi gyventų didmiestyje, kur dėl vietos norimoje švietimo įstaigoje tenka gerokai pakovoti.

Penktadienio rytą startavus centralizuotam mokinių priėmimui į pirmąsias ir penktąsias klases, skyrių tėvai užgulė dar naktį.

Švietimo specialistams 8 val. pradėjus darbą, eilėje jau laukė maždaug du šimtai tėvelių, tokiam kantrybės egzaminui pasiryžę dėl to, kad vaikas patektų į norimą miesto mokyklą.

Pirmąsias pozicijas užėmusi panevėžietė Milda tam, kad atžala patektų į „Saulėtekio“ progimnazijos pirmą klasę, prie skyriaus durų atėjo dar 3.30 val. Anot jos, žmonės pradėjo rinktis po 5 val., o didžiausia banga plūstelėjo apie 7 val.

Laukiantieji džiaugėsi bent jau nešalę lauke. Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus specialistai, patyrę, kad pirmąją priėmimo dieną minia išsirikiuoja neįtikėtinai anksti, duris atrakino irgi 7 val.

Technologijomis nepasitiki

Nors prašymai į Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklų pirmąsias ir penktąsias klases priimami ir elektroniniu būdu, eilėje stovintys tėveliai teigė informacinėmis technologijomis tiek nepasitikintys, kad rizikuotų savo vaikų ateitimi.

„Jei elektroninė sistema užstrigtų, neaišku, kurioje vietoje liksi ir kur vaikas pateks“, – kalbėjo daugiau nei penkias valandas eilėje išlaukusi Milda.

Nors jos šeimai „Saulėtekio“ mokykla priskirta ir pagal gyvenamąją teritoriją, panevėžietė prie skyriaus durų dar naktį atsistojo tikėdamasi patekti į šeimos pasitikėjimą pelniusios mokytojos klasę.

„Pedagogine prasme galbūt visi mokytojai kvalifikuoti ir geri, bet renkantis mokytoją svarbu ir jo asmenybė“, – „Sekundei“ teigė mama.

Eilės viduryje stovėjusi Kristina pasakojo atvykusi apie 7 val. ir jau radusi kelias dešimtis žmonių. Mama savo būsimajai pirmokei išrinko Pradinę mokyklą.

„Man atrodo saugiau mažą vaiką išleisti į mokyklą, kur nėra vyresniųjų. Visi pažįstami mano, kad Pradinė yra tinkamiausia mažiesiems“, – mano Kristina.

Registravosi visais būdais

Į Švietimo ir jaunimo reikalų skyrių 5 val. atvykęs Arūnas atžalą pageidavo leisti irgi į „Saulėtekio“ progimnazijoje pasirinktos mokytojos klasę.

„Mokyklą ir mokytoją rinkomės pagal atsiliepimus. Patys netoli gyvename, vyresnioji dukra „Saulėtekyje“ mokosi“, – motyvus vardijo panevėžietis.

Jo nuomone, tėvams palikta galimybė rinktis mokyklą ir mokytoją motyvuoja ir pačią švietimo įstaigą.

„Kai vaikai ne dirbtinai iš aukščiau išskirstomi į klases, o renkasi patys tėvai, atsiranda motyvacija ir pedagogams stengtis, kad vaikus atvestų būtent pas juos“, – įsitikinęs Arūnas.

Tris valandas eilėje pralaukęs panevėžietis mano, jog milžiniško tėvų antplūdžio būtų išvengta, jei Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius pakoreguotų prašymų padavimo tvarką – pirmąją savaitę juos teikti būtų leista vien tik elektroniniu būdu.

„Kai yra galimybė rinktis, registruoti prašymą internetu ar atvykus į skyrių, žmonės stoja į eilę bijodami, kad elektroninė sistema gali užlūžti. O leidus kurį laiką prašymus teikti tik internetu, visiems būtų lygios galimybės ir žmonėms nereikėtų gaišti“, – siūlė Arūnas.

Dauguma eilėje stovėjusių tėvelių 8 val., startavus elektroninei registracijai, išsitraukė telefonus ir prašymus į mokyklas ėmė siųsti dar ir internetu.

„Dėl viso pikto užsiregistravau ir elektroninėje sistemoje. Bet vis tiek lauksiu savo eilės, bus užtikrinčiau“, – teigė Laima.

Ji į penktą klasę eisiančiai dukrelei išrinko miesto centre esančią „Vilties“ progimnaziją. Anot mamos, mokykla patraukli ne tik dėl strategiškai patogios vietos. Jai šią mokyklą rekomendavę čia savo atžalas leidžiantys pažįstami.

Tėvai griebiasi gudrybių

Nors Panevėžyje bendrojo lavinimo mokyklos atviros ne tik jų teritorijoje gyvenantiems mokiniams, visgi tėveliai neslepia gudraujantys, kad vaikai tikrai patektų į pageidaujamą mokyklą.

Prisistatyti nepanorusi mama pripažino gyvenanti priemiestyje, tačiau kad dukra galėtų mieste lankyti pasirinktą mokyklą, atžalą priregistravo pas netoli švietimo įstaigos gyvenančius giminaičius.

„Manau, protingiausia būtų, kad vaikų skirstymo į mokyklas pagal gyvenamąją vietą visiškai neliktų. Turi būti visiems paliktas laisvas pasirinkimas, kur leisti savo vaiką. Turi būti natūrali mokyklų atranka, o ne dirbtinai gelbėjamos nepopuliarios“, – įsitikinusi nuo 6 val. eilėje stovėjusi panevėžietė.

Mokyklų varžytuvės

Per pirmąją centralizuoto mokinių priėmimo dieną Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius sulaukė kelių šimtų prašymų. Vien per pirmąsias tris darbo valandas internetu panevėžiečiai pateikė apie 250 prašymų priimti vaikus į pirmąsias ir penktąsias klases.

Šįmet į 12-os Panevėžio bendrojo lavinimo mokyklų pirmąsias klases planuojama surinkti iki 850 mokinių. Visoms mokykloms, išskyrus V. Žemkalnio gimnaziją, leista sukomplektuoti po 4-ias būsimųjų pirmokų klases nuo 22 iki 24-ių vaikų. Vienintelė V. Žemkalnio gimnazija, šiais metais pirmą kartą atverianti duris pirmokams ir penktokams, pasirengusi priimti po dvi jų klases.

Visgi dėl Savivaldybės suteiktos galimybės turėti net keturias pirmokų klases mokykloms teks gerokai pasistengti – būsimųjų mokinukų Panevėžyje tėra tiek, kad 12-ai jų laukiančių švietimo įstaigų tektų vidutiniškai po 2,5 klasės.

Maksimalų leistiną pirmokų skaičių ir pernai sugebėjo surinkti tik keturios mokyklos. Po keturias jų klases šiais mokslo metais turi „Vilties“, „Vyturio“, „Saulėtekio“ progimnazijos ir Pradinė mokykla.

Po dvi pirmąsias klases pernai pavyko surinkti „Aušros“, Rožyno, A. Lipniūno ir „Šaltinio“ progimnazijoms. M. Karkos progimnazijoje veikia keturios pirmosios klasės, tačiau dvi iš jų skirtos vaikams, turintiems specialiųjų poreikių. Beržų progimnazijoje iš dviejų pirmokų klasių viena irgi turinčių specialiųjų poreikių vaikų.

Mokytojų neskirsto

E. Kuchalskis stebisi, kodėl tėveliai nuo ankstyvo ryto kankinasi eilėje, ypač jei nusižiūrėję šeimai pagal gyvenamąją vietą priskirtą mokyklą.

„Vaiko iš mokyklai priskirtos teritorijos tėvai prašymą gali pateikti nors ir paskutinę dieną ir vis tiek į ją pateks nustūmę į galą atėjusiuosius iš kitų mikrorajonų. Bet įvertinus, kad mokykloms leista surinkti po keturias pirmokų klases, galiu beveik garantuoti, jog ir be tokių eilių visi pateks į pasirinktąją“, – „Sekundei“ teigė E. Kuchalskis.

Ar anksčiau prašymą pateikę tėvai užsitikrina vaikui vietą pageidaujamos mokytojos klasėje, pasak specialisto, spręsti gali tik pati mokykla. Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius mokinių į klases neskirsto. Netgi prašymo formoje nėra reikalavimo nurodyti pageidaujamo pedagogo pavardės, nors tėvai dažnai ją įrašo. Surinktus prašymus skyrius perduoda mokykloms ir šios jau pačios būsimus mokinius paskirsto į klases.

„Matyt, mokyklos savos tvarkos, pagal ką vaikus išskirstyti į klases, neįsivedusios, nors tą galėtų padaryti, ir nueina paprasčiausiu keliu – pagal prašymo padavimo datą“, – mano E. Kuchalskis.

Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius skatina tėvus, užuot gaišus eilėje, prašymus pateikti internetu. Pavaduotojas tvirtina, jog iki šiol elektroninė sistema nė karto nebuvo užstrigusi, nors kasmet sulaukiama didžiulio srauto.

„Kompiuterio mygtuką aštuntą valandą paspaudęs ir prašymą išsiuntęs tėvelis bus greitesnis nei gyvoje eilėje prastovėjęs nuo 5 val.“, – pažymi E. Kuchalskis.

Pagal gautų prašymų skaičių Savivaldybė mokykloms klasių komplektus patvirtins kovo mėnesį.

Tačiau ir tuomet bus tęsiamas priėmimas į mokyklose likusias laisvas vietas pagal prašymo padavimo datą ir laiką.

 

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų